Turtuoliai Šventojoje neranda kur išleisti pinigų

Dėl tokio oro be pagrindinės pramogos – deginimosi prieš saulę ir maudynių jūroje likę vasarotojai plūstelėjo į gatves ieškoti pramogų.

Šventoji, skirtingai nei Palanga, laisvalaikio praleidimo vietų gausa pasigirti negali, todėl be jūros teikiamų malonumų likę poilsiautojai laiką priversti leisti trindamiesi gatvėje.

Automobiliais atvykusius svečius Šventoji, iš pirmo žvilgsnio, pasitinka draugiškai – ko gero visoje Europos Sąjungoje nerastume kurortinės gyvenvietės, kurioje nereiktų mokėti už mašinos stovėjimą.

Tačiau geras įspūdis beregint išblėsta, nes be apgyvendinimo pusdieniui atvažiavę žmonės susiduria su problema – kur sustoti?

Nedidelę Šventosios centrinę dalį sudaro vos trys pagrindinės gatvės, kurios daugelyje vietų nusagstytos sustoti ir stovėti draudžiančiais kelio ženklais. Jokios oficialios automobilių stovėjimo aikštelės visame miestelyje nėra.

Apsukus garbės ratą Šventosios, Kopų ir Topolių gatvėmis laisvos vietos automobiliui taip ir nematyti.

Prie vienos poilsinės Topolių gatvėje dėmesį patraukė apytuštė aikštelė, į kurią įvažiuoti neriboja jokie kelio ženklai. Tačiau čia dar nespėjus užgesinti mašinos variklio iš poilsinės atidunda administratorė.

„Stovėjimo aikštelė tik poilsio namų gyventojams“, – karingai sumosuoja rankomis moteris.

„Aš tik trumpam, porai valandų“, – aiškinu jai.

„Gerai, tada mokėkite 10 litų“, – privatizuotai poilsinei valstybės nuomojamame žemės sklype vietą automobiliui akimirksniu įvertina administratorė. Akivaizdu, kad kasos kvito ji nepasiūlys.

„Čia nėra privati valda, o įvažiuoti ir stovėti nedraudžia jokie kelio ženklai. Už ką turėčiau mokėti?“ – mėginu įtikinti poilsinės šeimininkę.

Tačiau moteris vis vien nusiteikusi gauti kelis litus.

„Tai yra poilsio namų aikštelė, nors to ir nėra parašyta. Juk be jokio užrašo matote, kad aš esu žmogus“, – keistu palyginimu tvarką Šventojoje išaiškino administratorė.

Nusprendžiu nemokėti. Apsukęs dar vieną garbės ratą toje pačioje Topolių gatvėje mašinų voroje netikėtai aptinku laisvesnį tarpą ir pagaliau atsikratęs automobilio kulniuoju į Šventosios centrą.

Pakeliui esančių privačių namų kiemai prigrūsti mašinų. Prie poilsinių automobiliai išrikiuoti ant žolynų.

Vėliau paaiškėjo, kad automobiliais atvykę poilsiautojai vietiniams suteikia progos užsidirbti papildomai. Kai kurie poilsiautojus įsileidžiantys savininkai už vietą kieme iš mašinos savininko nulupa dar po 5 litus. Atvažiavai 5 dienom – mokėk 35 litus.

Jei privačiame name apsistoja kelios poilsiautojų šeimos, kiemas Šventosios gyventojui per savaitę papildomai leidžia uždirbti per 100 litų.

Pasirinkimo poilsiautojai neturi, nes Šventojoje esančią vienintelę savivaldybės Rinkliavų centrui priklausančią erdvią automobilių stovėjimo aikštelę kelintą vasarą yra užėmę čekų atrakcionai.

Grąžinti ją mašinų stovėjimui Šventosios gyventojai kurorto valdžios nespaudžia. Norėtų tik, kad mašinų stovėjimas miestelio gatvėse būtų apmokestintas. Tokio pageidavimo priežastį galima numanyti – tuomet už mašiną savo kieme galima būtų ir 10 litų paimti.

Prieš keletą metų rekonstruota Kopų gatvė į J.Basanavičiaus gatvę Palangoje panaši tiek savo ilgiu, tiek kavinių koncentracija.

Tačiau pastebimas esminis skirtumas – jei Palangos pagrindinėje pėsčiųjų alėjoje beveik nebeliko prekiautojų medinių bakūžių, Kopų gatvė yra visokius niekniekius pardavinėjančių kioskų rojus.

Iš lentų, medžio drožlių plokščių, pusrąsčių suręstos įvairiausių spalvų ir formų prekybininkų būdelės yra nuklojusios visą gatvę. Atrodo, kad pagrindinėje Šventosios gatvėje prekiauti norintiems smulkiesiems verslininkams vienintelis reikalavimas – keturios sienos ir stogo imitacija.

Kai kas dar nori suspėti į įsibėgėjusį vasaros traukinį ir kioskus gatvėje renčia tik dabar.

Kioskelių siūlomas asortimentas platus – nuo kebabų ir rūkytos žuvies iki vasarinių palaidinių, pliažo skrybėlių ir suvenyrinių smulkmenų. Viename kioske apsukrūs verslininkai įsigudrino įrengti net savotišką SPA, kuriame sėdėjo keli jaunuoliai, kojas įmerkę į akvariumus su žuvytėmis.

Pirkėjų gausa kioskai pasigirti negali, užtat žioplinėjančių pakanka. Atrodo, kad pasižvalgyti į siūlomas prekes – populiariausia Kopų gatve vaikštinėjančių poilsiautojų atrakcija.

Pagrindinė poilsiautojų pramoga Šventojoje – pasivažinėjimais velomobiliais ir dviračiais. Nuomos punktų čia galima rasti ant kiekvieno kampo, o triračių, keturračių velomobilių ir dviračių miestelyje – kaip kokioje Azijoje.

Šioms transporto priemonėms skirtų specialių takų miestelyje nėra, todėl poilsiautojams lieka pramogauti gatvėse, kuriomis be perstojo zuja, matyt, vietos sustoti ieškančios mašinos.

Keista buvo matyti tarp automobilių be suaugusiųjų priežiūros velomobiliais nardančius net 4 – 5 metų pyplius. Apie šalmus ar nuo liepos dviratininkams privalomas liemenes nėra ko ir kalbėti.

Susidaro įspūdis, kad Šventojoje yra kiek kitoks požiūris į eismo taisykles. Pagal kelio ženklus, automobilių Kopų gatvėje iš viso neturėtų būti, nes vienoje gatvės pusėje mašinoms draudžiama net sustoti, o kitoje – kelio ženklas leidžia tik trumpam stabtelėti.

Tačiau šioje gatvės atkarpoje poilsiautojus automobilius palieka drąsiai. Pažeidėjų tiek daug, kad jų nepastebi ir gatve patruliuojantys policijos pareigūnai.

Panašu, kad policininkams į akis nekrenta ir su pradarytomis alaus skardinėmis vaikštinėjantys bei iš jų gatvėje gurkšnoti nesivaržantys apduję jaunuoliai.

Palangos centre bent dienos metu tokių vaizdų jau nebėra.

Matyt, tik Šventojoje galima pamatyti pėstiesiems ir dviratininkams skirtą taką, kuriuo ribojamas automobilių eismas. Suprask, vietiniai gyventojai gali važiuoti ir pėsčiųjų takais.

Nors Kopų gatvėje žmonių tiršta, kavinėse užimti vos keli staliukai.

Kiek didesnį pasisekimą turi miestelyje veikiančios kelios valgyklos. „Greitai, pigu ir skanu“, – poilsiautojus vilioja skelbimas prie „Galeros“ valgyklos.

Iš tiesų, patiekalų kainos čia ne itin nusileidžia kavinėms: dienos sriuba – 3,5 lt, šaltibarčiai – 5 lt, karšti patiekalai nuo 10 iki 15 litų.

Klientų lūkuriuojantys kavinių padavėjai teigia, kad žmonės susirinks vėliau vakare, kai prasidės koncertinės programos. Tačiau nuo 30 iki 50 litų kainuojančius bilietus į žinomų atlikėjų pasirodymą pardavinėjanti „Titaniko“ darbuotoja tėra užbraukusi vos penktadalį vietų.

„Pas mus žiūrovai ima plūsti prieš pat koncertą“, – labiau save guodžia bilietus pradavinėjanti mergina, nors aišku, kad 22 valandą prasidėsiantį koncertą nurungs Pasaulio futbolo čempionato finalas.

Nedaug pramogautojų matyti ir Šventojoje keliose vietose įsikūrusiuose atrakcionuose.

„Poilsiautojai šiemet yra labai taupūs. Gal tai – prieš euro įvedimą. Ankstesnėmis vasaromis savaitgaliais prie įėjimo rikiuodavosi eilės žmonių, o šiemet buvo vos porą atvejų, kai visi staliukai buvo užimti“, – pastebi garsiausios Šventosios kavinės „Paršelio rojus“ savininkas Gintautas Rekašius.

Anot jo, keista šių metų vasara sutrikdė poilsiautojus. Šaltą birželį žmonės prie jūros važiavo vangiai, o dabar vidurvasarį, kai anksčiau Šventoji būdavo perpildyta, poilsinėse ir pas kambarius nuomojančius žmones pilna laisvų vietų.

Atsikandę vos pusantro mėnesio trunkančios vasaros Šventosios verslininkai savo kavines nuomoja kitiems, čia dar nenudegusiems.

Kavinių savininkai skundžiasi, kad Šventojoje poilsiautojai pas juos nevakarienauja. Jei jie ir ateina pavakaroti, pagrindinis žmonių gėrimas – alus, o užkandis – kepta duona su sūriu.

Užtat Šventojoje klesti prekybos centrai, kurių suskaičiuoti miestelyje neužtektų rankos pirštų.

Vakarop į parduotuves sunku ir prisibrauti, o eilėse prie kasų tenka prastovėti gerą pusvalandį.

Į Šventąją poilsiauti žmonės atvažiuoja nenusiteikę išlaidauti, todėl didžiausią paklausą turi pigus poilsis nameliuose be patogumų, kuriuose nakvynė vienam žmogui gali kainuoti vos 10 litų.

Tokie poilsiautojai prie namelių užsikuria atsivežtas žarijas, pasikepina prekybos centruose prisipirktų dešrelių, užkemša mišrainės ir linksminasi atsidarę butelį degtinės. Nereikia net dainų, nes iš kavinių sklindanti muzika girdima iki paryčių.

Palangos savivaldybė tik šiemet ryžosi suskaičiuoti visus Šventojoje esančius medinius poilsio namelius. Vasaros pradžioje paaiškėjo, kad jų yra per 900. Dabar gal ir daugiau, nes privačiose teritorijose nauji nameliai dygsta, kaip po lietaus.

„Pagrindinį poilsiautojų srautą Šventojoje sudaro mediniuose nameliuose poilsiaujantys žmonės, kurių poreikiai pramogoms yra minimalūs.

Šiuose nameliuose išaugo kelios lietuvių kartos, todėl nieko nedarant Šventoji nesikeis dar 20 metų“, – mano prieš keletą metų šiame miestelyje apsigyvenęs buvęs žurnalistas ir buriuotojas Kęstutis Oginskas.

Jis pasakojo, kad prie įvažiavimo į Šventąją prie kelio žemės sklypą atgavęs ir investuoti nusprendęs vienas žmogus nieko geriau nesugalvojo, kaip poilsiautojams pristatyti gal 10 kvadratinių metrų plotą tesiekiančių medinių būdų.

„Pasirodo, jis nesuklydo. Prie šių būdų jau dabar stovi poilsiautojų mašinos. Vadinasi, tokios poilsio sąlygos ir pasiūlyta kaina už jas žmones tenkina“, – stebisi K.Oginskas.

Jis netiki, kad situaciją Šventojoje pakeistų ir po kelerių metų čia žadamas pastatyti uostas buriuotojams.

Miestelyje apsilankiusius turtingus žmones gal ir sudomins primityvaus poilsiavimo egzotika, tačiau čia pastatyti rimtesnį ištisus metus veikiantį pramogų objektą niekas nesiims, nes brangiau kainuojančių paslaugų Šventosios poilsiautojai neįpirks.

Kol Šventojoje nepasikeis poilsiautojai ir jų poreikiai, tol čia bus investuojama tik į kioskus ir būdas primenančius namelius.

K.Oginsko nuomone, vienintelis kelias pakeisti Šventosios veidą – iš priekrantės zonos iškelti visus namelius. Jų vietoje galėtų atsirasti modernios originalios architektūros poilsinės su sveikatinimo ir pramogų paslaugomis. Tačiau tai, regis, nepasiekiama svajonė.

„Pradžiai užtektų bent pirmo žingsnio link civilizuoto kurorto – įrengti mašinų stovėjimo aikšteles ir uždrausti automobilių eismą nuo Jūros ir Kopų gatvių link jūros, kur yra didžiausia namelių koncentracija.

Nes visoje Europos Sąjungoje, matyt, tik Šventojoje leidžiama mašina įvažiuoti į priekopės pušynus“, – teigia Kęstutis.