Mūšis įvyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai - Žaliagiris) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio mūšiu, vokiečiai ir kitų Vakarų Europos šalių žmonės – Tanenbergo mūšiu (lietuviškai - Eglių kalno).
Kryžiuočiai tą dieną turėjo iš viso 32 tūkst. karių, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 tūkst. Tačiau vokiečiai buvo daug geriau ginkluoti. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų. Kryžiuočių kariuomenėje, be vokiečių, buvo anglų, prancūzų, vengrų, austrų, bavarų, tiuringiečių, čekų, liuksemburgiečių, flamandų, olandų.
Manoma, kad Lietuvos-Lenkijos kariuomenei pavyko sutriuškinti vokiečių kariuomenę suvaidinus, kad traukiasi (o gal iš tiesų aplinkybės vertė trauktis ir tai padėjo). Tuomet vokiečių kariuomenė išsisklaidė ir tapo labiau pažeidžiama.
1933 m. 6 val. 45 min. iš Niujorko skrydžiui per Atlantą pakilo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“. Už 3,2 tūkst. dolerių nusipirktas šešių vietų keleivinis lėktuvas „Pacemaker“ prieš skrydį buvo smarkiai perdarytas – sumontuoti papildomi bakai, naujas variklis, navigacijos įranga. Tam pinigus suaukojo pasaulio lietuviai, lakūnai juos uždirbo aviacijos šventėse. Nepavyko pasiimti tik parašiutų ir racijos – lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Nepaisant to, „Lituanica“ sėkmingai be nutūpimo nuskrido toliau negu bet kas iki tol. Taigi, šiandien švenčiame lietuvių dvasios skrydį. Ir ne iš Lietuvos, o namo!
1950 m. Lietuvos Socialistinės Sovietų Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku patvirtintas naujas LTSR himnas ir uždraustas senasis – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Tą pačią dieną 1953 m. LTSR Aukščiausioji Taryba pademonstravo dar vieną meninį polėkį ir įteisino naują LTSR vėliavą. Šitų datų švęsti nesiūlome, bet prisiminti jas būtina. Kad užmiršę vėl nenutartume kitų vadovaujami savo vėliavos spalvų blukinti.
Kiribatyje – „Unimvane“ šventė – Senolių vyrų dieną. Nesijaudinkite, senolės nuskriaustos neliks – rytoj bus ir jų diena.
Brunėjuje švenčiamas sultono gimtadienis, o Palerme (Sicilija) vyksta šv. Rozalijos, šventosios miesto globėjos, festivalis. Anot legendos, kalnuose kaip atsiskyrėlė gyvenusi ir viena 1166 m. mirusi Rozalija apsireiškė medžiokliui, kai Palermą 1624 m. kankino maras. Ji liepė perkelti jos kaulus į miestą, pernešti iškilminga procesija Palermo gatvėmis. Medžiokliui viską atlikus, maras atsitraukė. Pažymint šį įvykį, Palermo gatvėmis iškilmingai nešama šv. Rozalijos skulptūra.
1741 m. Aleksandras Čirikovas horizonte išvydo pietryčių Aliaskos pakrantę. Valtimis į krantą išplaukę jo vyrai tapo pirmaisiais europiečiais, įkėlusiais koją į šią atšiaurią žemę. Jau vėliau toji žemė atiteko amerikiečiams, o į ją veržėsi minios ieškančių šildančio geltono metalo, pavadinto auksu. Taigi, vėsoka proga primenanti ir rusų verslo ypatybes.
Tie, kas dažnai skraido lėktuvais, neturėtų užmiršti šiandien pasveikinti „Boeing“ su gimtadieniu. 1916 m. Sietle (Vašingtono valstija, JAV) Williamas Boeingas ir George'as Conradas Westerveltas įkūrė kompaniją „Pacific Aero Products“, kuri vėliau buvo pervadinta „Boeing“.
1975 m. Sovietų Sąjunga ir JAV vienu metu paleido „Sojuz“ ir „Appolo“ kosminius laivus, kurie orbitoje susijungė. Tai buvo pirmas bendras didžiųjų valstybių kosminis projektas ir paskutinis „Apolono“ tipo kosminio laivo skrydis. Vyresni žmonės dar atsimena „Sojuz-Apolon“ ženklelius, plakatus ir net cigarečių pakelius. Jaunesni atsimena, kaip šauniai Rusija su JAV bendradarbiavo kosmoso tyrinėjimuose dar prieš metus. Deja, ir vieni, ir kiti tik atsimena.
Jei nešventi nei Žalgirio mūšio, nei Dariaus ir Girėno skrydžio, jei nenori piktdžiugiškai minėti nei sovietų Lietuvos himno, nei vėliavos švenčių, jei nedžiugina net Aliaskos atradimas, net nežinome, ką ir bepasiūlyti. Gal tuomet paminėkite Karvių pagerbimo dieną? Sako, kažkur kažkas pasaulyje ją šiandien mini...
