Keliaujame į Mažeikių kraštą: gamtos ir technologijų stebuklai

„Mažeikius atsimenu kaip nuolat statomų gamyklų miestą. Kilo ne tik gamyklos, bet ir mokyklos. Kažkada Mažeikiuose stovėjo tik individualūs namai, tačiau kartu su gamyklomis atsirado ir gyvenamųjų namų mikrorajonai. Mažeikiai visada buvo labai muzikalus miestas. Iš ten kilę daug dabartinių pop grupių. Ten veikiančią muzikos mokyklą lankiau ir aš,“ - sako verslininkas Robertas Dargis.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Mažeikių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rajone vyrauja lygumos, tačiau yra ir kalvų, iškylančių beveik pusantro šimto metrų virš jūros lygio. Prie Dagių kaimo į rytus nuo Sedos yra aukščiausia rajono vieta – 146,9 metro.

Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui, tad į ją ir bėga Varduva, Vadakstis, Šerkšnė, Virvytė (Virvyčia), Pievys ir smulkesni upeliai. Ilgiausia iš jų – Varduva, per rajoną tekanti 74 kilometrus. Kai kurios upės patvenktos.

Iš viso rajone telkšo 27 tvenkiniai, iš kurių didžiausias – Juodeikių, arba Varduvos (261,4 ha). Jame esančios salelės – svarbios sidabrinių ir paprastųjų kirų perimvietės, jose įsikūrusios gausios rudagalvių kirų ir upinių žuvėdrų kolonijos.

Tyvuliuoja tik penki natūralūs ežerai. Didžiausias – meldais ir nendrėmis apaugęs 393,5 ha ploto Plinkšių ežeras. Nuo 1997 metų vandens lygis ežere specialiai reguliuojamas.

Mažeikių rajone yra nemaža dalis Ventos regioninio parko, o jame gausu gamtos paminklų. Bene įspūdingiausias – Žibikų miške riogsantis Meilės, Žibikų arba Didžiuoju vadinamas akmuo. Tai 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio ir 1,98 m aukščio granitas, apipintas daugybe padavimų.

Tarp Plinkšių ežero ir Sruojos upelio pūpso kalva, vadinama Panų kalnu. Pasakojama, jog kalne buvę slapti požemiai po ežeru vedė į dvaro parką. Kartą į požemius slėptis nuo švedų subėgo apie 2 tūkst. mergaičių. Švedai suradę ir angą užvertę dideliu akmeniu. Papėdėje nuo mergaičių ašarų pasruvęs šaltinis.

Rajone nemažai pelkėtų vietovių. Iš viso yra 133 durpynai, kurie užima net 3 tūkst. 74 hektarus. Didžiausias eksploatuojamas yra 305 ha ploto Raudonosios pelkės durpynas.

Miestas ėmė kurtis, kai 1869 metais pradėta tiesti geležinkelį Vilnius–Liepoja. Seniausi miesto statiniai – geležinkelio stotis (1873 m.) ir pastatai Stoties gatvėje (22 ir 32), statyti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.


Krašto istoriją pasakoja Mažeikių muziejus (Burbos g. 9). 
 Mažeikiuose yra kelių konfesijų bažnyčios. 1910 metais pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų (Laisvės ir Vydūno gatvių sankirta), 1933-iaisiais – mūrinė Dievo Motinos Dangun Ėmimo cerkvė (Respublikos g. 50), 1935 metais – architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (J. Basanavičiaus g. 18) ir 2005 metais pastatyta Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (Naftininkų g. 13).

1880 metais statyti rūmai yra neorenesansinio stiliaus, vienaaukščiai, su dviejų aukštų fligeliais. Restauruotuose dvaro rūmuose veikia nuolatinė Renavo rūmų reprezentacinio interjero ekspozicija, supažindinanti su Lietuvos dvarų kultūra. Rengiamos ir keičiamos dailės, keramikos, tautodailės, medžioklės trofėjų parodos. Veidrodžių salėje ir terasoje vyksta koncertai. Dvaro parke (51,4 ha) auga storiausia Lietuvoje eglė.

Senojoje miestelio dalyje išsaugota per Valakų reformą sukurtas gatvių tinklas, aikštė, XX a. pirmos pusės pastatai. Prie aikštės yra nedidelė klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūros formų 1819 metais statyta bebokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir kiek vėliau pristatyta varpinė.

Židikuose nuo 1915 metų gyveno rašytoja Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė, 1877–1930). Jos gyvenamajame name dabar įsikūrusi klebonija. Miestelyje veikia Šatrijos Raganos memorialinis muziejus (S. Dariaus ir S. Girėno g. 2).

Viekšnių vaistinės muziejus (Tilto g. 3) yra vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Galima apžiūrėti čia dirbusių farmacininkų ir jų šeimos narių asmeninius daiktus, vaistų gamyboje naudotus prietaisus, pamatyti, iš ko vaistai buvo daromi. Atkurtas vaistažolių sodas, kuriame auginama apie 200 vaistingųjų augalų.

Iki šių dienų vaistinė vis dar veikia, jos patalpos išnuomotos žinomai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei, prekiaujama vaistingų žolelių mišiniais.

Gyvolių kaime (apie 4 km į pietryčius nuo Viekšnių) įsikūrusiame ūkyje perdirbama per 500 rūšių vaistažolių: dalis jų auginama pačiame ūkyje, kitos renkamos miškuose ir pievose. Vaistažoles Jadvyga su pagalbininkais renka ištisus metus. Augalų šaknis – daugiausia rudenį ir pavasarį, žievę – žiemą ir pavasarį, pumpurus – žiemą, žiedus, lapus ir žolę – pavasarį ir vasarą. Šalia žolininkės namų įrengta augalų lauko ekspozicija, kurioje galima apžiūrėti, paragauti, pauostyti įvairių žolelių, pamatyti retų, nykstančių vietinių ir dekoratyvinių augalų.

Pievėnai yra vienintelė vieta Europoje, kur gyvas teatralizuoto velykžydžių budėjimo bažnyčioje paprotys. Žemaitijos senoliai dar prisimena per Velykas daugelyje bažnyčių pasirodydavusius kareiviais ir žydais persirengusius žmones, bet tik Mažeikių rajono Pievėnų parapija išsaugojo paprotį – Velykų rytą pasitikti vaidinimu.

Plinkščių vėlyvojo klasicizmo stiliaus dvaro rūmuose kasmet liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje dvaro parke vyksta bitininkų šventė. Per Šv. Mišias pašventinamas atsineštas medus, vėliau rengiama bitininkystės inventoriaus, jaunųjų bitininkų darbų paroda. Tarptautinės bitininkų komandos meistriškumą demonstruoja ir sporto varžybose.

Nuo 1978-ųjų Mažeikiuose ji organizuojama kas trejus metus vasarą. Šventėje dalyvauja kariniai, profesionalūs ir mėgėjų pučiamųjų instrumentų orkestrai, atliekantys ir bendrą programą.

Į Tarptautinę kalvystės ir amatų šventę Mažeikiuose birželį kasmet susirenka kalvių iš įvairių pasaulio šalių. Daugiau nei prieš dvidešimt metų surengta respublikinė pynėjų šventė garsių rajono kalvių Stankų dėka ilgainiui virto kalvystės meno renginiu. Mažeikiai šį meną atgavino visoje Lietuvoje – didesnes kalvių sueigas ėmė organizuoti ir kiti šalies miestai.

Šuoliai parašiutu – Mažeikių aviacijos sporto klubas Šerkšnėnuose (Šerkšnėnų seniūnija).

Jojimas – Stumbrų žirgynas (Laižuvos seniūnija).