Šiaulių žemė: gamtos ir religinių stebuklų kraštas

„Šiaulių istorija verta pasididžiavimo. Ne visi žino, ne visi ir pastebi, kad Saulės laikrodžio aikštėje ant pjedestalo iškalta „1236“. Laikrodis iškilęs 123 m 60 cm virš jūros lygio. Bet nepamirškite, kad ir Šiaulių pradžia 1236 metai. Galime didžiuotis, kad mūsų miestas net 87 metais senesnis už Vilnių.“ - sako Vilius Puronas, architektas, dizaineris.

„Joniškiečiai gali didžiuotis vieninteliu šalyje Krepšinio muziejumi, Šiaulių rajonas – visame pasaulyje garsiu Kryžių kalnu. Jau nekalbu apie gamtos sukurtus stebuklus – miškus, ežerus, upes.“ - sako Antanas Sireika, krepšinio treneris.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Šiaulių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Beveik ketvirtadalį Šiaulių miesto užima žaluma. Yra 16 didesnių ir mažesnių parkų, iš jų trys – Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos – įtraukti į kultūros vertybių sąrašą. Miestiečių mėgstamas Didždvario parkas (5,1 ha ploto) įkurtas XIX a. pradžioje, pastačius grafo Zubovo vasaros rezidenciją. Dabar šiaurinėje parko dalyje įrengti teniso kortai.

Centrinis parkas (11,9 ha) pasodintas apie 1950-uosius per šeštadienines talkas. Iš retesnių medžių jame auga platanalapiai ir totoriniai klevai, europiniai maumedžiai. Yra vaikų žaidimo aikštelė, atrakcionai, vasaros koncertų estrada.

Tai nedidelis, vos 0,8 ha užimantis parkas, pradėtas sodinti XIX a. pradžioje. Šis parkas – vienintelis Lietuvoje, kurio didžiąją dalį sudaro įspūdingi kaštonai. Be jų, dar auga klevų, uosių, tuopų, beržų, šiauriniame pakraštyje – gražus ąžuolų pulkelis.

Pradėtas kurti 1958 metais, dabar užima 2,5 ha plotą. Jame auginama daugiau kaip 3 tūkst. rūšių ir veislių augalų. Gėlininkystės skyriaus kolekcijoje galima išvysti 860 veislių ir rūšių vienmečių, dvimečių ar daugiamečių gėlių.

Per Šiaulius neteka jokia didesnė upė, bet telkšo 2 dideli ežerai ir keletas tvenkinių. Pietinėje pusėje, 5 km nuo miesto centro, apsuptas pelkių ir durpynų tyvuliuoja dešimtas pagal dydį Lietuvoje Rėkyvos ežeras. Jo plotas – net 1 tūkst. 185 ha, vidutinis gylis – 4,5 metro. Vasarą ežeras privilioja minias poilsiautojų, čia tradiciškai švenčiamos Joninės. Jį pamėgo buriavimo, burlenčių, jėgos aitvarų sporto aistruoliai.


Rytinėje miesto dalyje - Talkšos ežeras, jo plotas 56,2 ha, ilgis 2 km, didžiausias plotis 550 metrų.

Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje, kurioje sueina Žemaičių aukštuma ir Ventos vidurupio bei Mūšos-Nemunėlio žemumos. Čia yra ir kalvų, ir banguotų lygumų.

Aukščiausia rajono vieta – Girnikų kalnas, iškilęs iki 183,4 m virš jūros lygio, žemiausia – į šiaurės rytus nuo Šakynos (82 m).

Rajoną vagoja gana tankus upių ir upelių tinklas, bendras jų ilgis beveik 475 kilometrai. Daugumos upelių vandenis susirenka Venta ir Dubysa. Iš 27 ežerų didžiausi – Gudelių (plotas 218,6 ha), Paežerių (140,6 ha) ir Kairių (81,4 ha), yra 51 tvenkinys.

Šiaulių rajone yra didžioji dalis Ventos–Dubysos perkaso. Kanalas buvo statomas 1825–31 metais. Tai buvo didžiausias XIX a. techninis projektas visoje Rusijos imperijoje. Hidrotechninė sistema nepradėjo veikti dėl 1831 metų sukilimo. XX a. pradžioje darbai buvo atnaujinti, bet Pirmasis pasaulinis karas juos vėl nutraukė.

Tai 3 km į šiaurės vakarus nuo Kurtuvėnų kastuvais iškastas 15 km ilgio Ventos–Dubysos jungiamasis kanalas. Jo dugnu sruvena nedidelis upelis. Ties Žadvainiais yra vieta, kur kanalo vanduo teka skirtingomis kryptimis: į vakarus (į Ventą) ir į rytus (į Dubysą), o prie Svilės kaimo išlikę vieno šliuzo liekanos.

Kurtuvėnų parkas

Rajone yra dar 19 gamtos paveldo objektų. Dauguma jų – įspūdingi medžiai Kurtuvėnų regioniniame parke. Prie senojo Kurtuvėnų–Šiaulių vieškelio rikiuojasi šimtamečių uosių eilė. Pats storiausias šioje draugijoje yra dvikamienis milžinas – Skaudvilių uosis. Jo pagrindo apimtis 4,6 m, skersmuo 1,5 metro.

Laisvučių kaime (2,5 km į pietvakarius nuo Kurtuvėnų) augantis klevas primena didžiulę puokštę, kurią sudaro net penkiolika įvairaus storio kamienų.


Ant Ventos–Dubysos jungiamojo kanalo pylimo auga dvi dešimtys senų pušų.

Pačiuose rajono pietuose, apie 2 km į pietvakarius nuo Varputėnų, riogso didžiulis kriaušės formos Martyno akmuo. Jo ilgis 5,9 m, plotis 2,8 m, aukštis 2 metrai.

Jurgaičių, arba Domantų, piliakalnis Meškuičių seniūnijoje šalia Šiaulių–Rygos plento dar vadinamas Kryžių kalnu, Šventkalniu, Maldų, Maldavimų, Piliaus kalnu.


Pirmuosius kryžius ant jo įsmeigė 1831 metų sukilime žuvusių sukilėlių artimieji, nes carinė valdžia neleido tinkamai pagerbti kapų.  Kryžiai slapčia naktimis dygo ir sovietų okupacijos metais.

Manoma, kad dabar ant Kryžių kalno yra per 100 tūkst. įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių ir paveikslų, ant kurių sukabinti rožiniai.


1993 m. rugsėjo 7-ąją Kryžių kalną aplankė ir popiežius Jonas Paulius II. Šventasis Tėvas čia aukojo Šv. Mišias, meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą.

2000 metais vienuolynas, stovintis 300 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, buvo pašventintas. Jame įsikūrė Lietuvos šv. Kazimiero provincijos noviciatas, įrengta keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Broliai pranciškonai yra Kryžių kalno globėjai. Vienuolyno tyloje prieglobstį maldai ir susikaupimui randa piligrimai. Kryžių kalno vienuolyno koplyčia atvira 8–21 valandomis.

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Žymiausias Šiaulių pastatas – Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (Aušros takas 3).

Svarbiausia Šiaulių vyskupijos bažnyčia yra renesansinė, su manierizmo bruožais, bazilikinė, lotyniškojo kryžiaus plano, vienos navos. Pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi 6 tarpsnių 70,7 metrų aukščio bokštas. Bažnyčios išorėje meistriškai supinta renesanso formos ir gynybinės architektūros elementai, viduje yra 2 vertingi XIX a. paveikslai.

Ant bažnyčios pietinės sienos iki šių dienų išliko dar 1625 metais įrengtas saulės laikrodis. Tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje.

Ši ir Tilžės gatvė – seniausios Šiauliuose. Vilniaus gatvė išliko svarbiausia miesto arterija per visą miesto istoriją. Nuo seno čia kūrėsi įstaigos, parduotuvės – klostėsi prekybinis miesto centras. Čia puikiai dera ir Nepriklausomybės laikų, ir modernistinė sovietmečio architektūra, daug originalios smulkiosios architektūros, skulptūrų.

Vilniaus gatvės vietoje 1975 metais įrengtas pėsčiųjų bulvaras buvo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje SSRS.

Visus juos rasite pagrindinėje Saulės laikrodžio aikštėje.

Jos svarbiausias akcentas – 17 m aukščio klasikinio stiliaus kolona, ant kurios pastatyta beveik 4 m aukščio skulptoriaus Stanislovo Kuzmos bronzinė auksuota „Šaulio“ skulptūra, dažnai vadinama „Auksiniu berniuku“.

Visa aikštė – laikrodžio ciferblatas su lietais metalo skaitmenimis 12, 3 ir 6. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236-uosius, o per juos slenkantis kolonos šešėlis rodo laiką. Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje.

Aikštė jungia tris Šiaulių simbolius: saulę, įprasminančią miesto žemėse vykusį Saulės mūšį, šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą. Aikštė sutvarkyta pagal šiauliečių architektų Algimanto Černiausko, Remigijaus Jurėlos ir Algio Vyšniūno projektą.

Šis vitražas koncertų salėje „Saulė“ – didžiausias Lietuvoje. Jo plotas 200 m2, ilgis 52 metrai. 1986 metais iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasu, jį sukūrė profesorius Kazys Morkūnas. Vitražas vaizduoja 1236 metais vykusį Lietuvos ir Kalavijuočių ordino kariuomenių mūšį.

Tai vienintelis toks muziejus Lietuvoje bei Baltijos šalyse ir vienas iš dviejų pasaulyje. 2011 metų pradžioje jame buvo apie 14 tūkst. eksponatų. Įkurtas 1990 m. gegužės 17 dieną šiaulietės provizorės Vandos Kavaliauskienės per 30 metų surinktos kolekcijos pagrindu.

Kuršėnuose palaidotas pirmasis lietuviškų kalendorių autorius Laurynas Ivinskis (1810–81), jo vardu pavadintoje aikštėje 1960 metais pastatytas paminklas (skulptorius Petras Aleksandravičius).


1980 metais minint L.Ivinskio 170-ąsias gimimo metines Kuršėnų miesto kraštotyrininkai pradėjo rinkti kalendorius, o 1996-aisiais atidarė Kuršėnų kalendorių muziejų (Ventos g. 11A). Lankytojai supažindinami su kalendorių atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, su Ivinskio veikla.

Kuršėnus nuo seno garsina ir puodžiai, nes apylinkėse yra gero molio. Bronės ir Broniaus Radeckų 1987 metais įkurto keramikos muziejaus (Alėjos g. 4) dirbtuvėje lankytojai gali pamatyti, kaip molio gabalas virsta gražia vaza.

Miestelio centre – gotikinio stiliaus aikštė. Iš tolo švyti 1901 metais pastatyta raudonų plytų neogotikinė dviejų bokštų Švč. Trejybės bažnyčia (Nepriklausomybės a. 1), netoliese – vertingas farmacininko Antano Trečioko namas-vaistinė.

Istorizmo stiliaus bruožų Gruzdžių dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje. Dvaro ansamblį sudaro dekoratyvių raudonų plytų pastatai – arklidės, vandens bokštas, tvartas Dvaro pieninę įsigiję Regina ir Vytautas Mataičiai joje įrengė gyvenamąsias patalpas bei juodosios keramikos dirbtuves.

Ji rengiama nuo 1978-ųjų, kurį laiką apmirusi šventės tradicija atgaivinta 2000-aisiais. Vyksta koncertai visai šeimai, pasirodo fitneso ir kultūrizmo atstovai. Neptūnas apdovanoja buriavimo regatos varžybų nugalėtojus ir dalyvius, norintys gali paplaukioti po ežerą jachta.

Tarptautinį Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalį nuo 2004-ųjų kasmet rengia Šiaulių kamerinis orkestras ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Jame dalyvauja pasaulinio garso muzikos virtuozai, įvairių festivalių nugalėtojai. Frenkelio vilos svečiai gali ne tik klausytis muzikos garsų, bet ir apžiūrėti viloje „Aušros“ muziejaus rengiamas parodas. Festivalis vyksta nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.

Atlaidai dabar švenčiami paskutinį liepos savaitgalį. Iškilmėse susipina naujos ir senos šventimo formos: piligriminis žygis, dažniausiai jaunimo, su kryžiumi į Kryžių kalną, vigilija, Kryžiaus kelio ėjimas, Švč. Sakramento adoracija, katechezės, krikščioniškos muzikos koncertai, meniniai renginiai. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, Šv. Mišias aukoja Lietuvos vyskupai, atvyksta ir apaštališkasis nuncijus.

Nuo 2005-ųjų Kuršėnuose rengiamas tarptautinis keramikų sambūris „Kuršėnai – puodžių sostinė“, atgaivinta tradicija rinkti Lietuvos puodžių karalių.

Vienoje saulėčiausių ir šilčiausių Šaulių botaniko sodo vietų įsikūręs prieskonių ir vaistinių augalų sodelis. Užsukite čia ankstyvą vasaros rytmetį arba po lietaus ir pasinerkite į kvapų jūrą.

Edukaciniai užsiėmimai konditerijos įmonėje „Rūta“ (Tilžės g. 133) – susipažįstama su saldainių fabriko istorija, saldainių gamyba, ragaujama saldainių.

Ekskursija po „Gubernijos“ alaus daryklos (Dvaro g. 179) rūsius ir penkių rūšių alaus bei dviejų rūšių giros degustacija.

Maždaug 5 km ilgio taką rytinėje Talkšos ežero pakrantėje Talkšos ir Salduvės parkuose sudaro 23 stotelės. Jose įrengta mediniai informaciniai stendai, suoliukai, bokštelis paukščiams stebėti, tiltelis per upelį. Keliaudami šiuo taku galėsite grožėtis žaviu, nuo kalvelių atsiveriančiu ežero ir jo apylinkių kraštovaizdžiu, Šiaulių miesto panorama. Jeigu pasiseks, išvysite iš vandens išnyrantį arba jo paviršiumi bėginėjantį stambų vorą sidabriuką – jis ne tik bėgioja vandeniu, bet ir puikiai nardo. Čia kiekvieną dieną pamatysite įprastų, bet žavinčių dalykų: ką tik pražydusį žiedą, ant smilgos nutūpusį laumžirgį, skrendantį drugį...