Čia nerasite senųjų šventyklų. Sakuros čia pradeda žydėti vėliau nei kitur Japonijoje – jei praleidote žydėjimą Kiote, Saporas jums visuomet suteiks antrą galimybę. Japonams Hokaidas – kaip lietuviams Labanoras, begalinė gamta ir kaimo turizmo poilsis. Saporas yra 2 milijonus gyventojų turintis miestas, kurio širdis – kaip mažo miestelio, kuriame atvykėlis jaučiasi ramus ir net labiau atsipalaidavęs nei bet kur kitur šalyje.
1. Saporo Čitosės tarptautinis oro uostas
Saporas – jūrų gėrybių sostinė net jų persotintoje Japonijoje. Išvykstantieji visada vežasi lauktuvių ir oro uoste keliautojams siūlomas neįsivaizduojamas jų pasirinkimas. Nuo mažų, didelių ir milžiniškų krabų prekybos salė nusidažo raudonai, kaip Vilniaus Gedimino prospektas per gegužės 1-osios paradą mano vaikystėje.
2. Saporo alaus muziejus www.sapporoholdings.jp/english/guide/sapporo/
Japonus prie alaus daugiau nei prieš šimtą metų pripratino vokiečiai, pakviesti projektuoti ir statyti šalyje tiltų ir geležinkelių. Masinė gamyba prasidėjo Sapore, gamykloje, išmoningai pavadintoje „Sapporo“. Šiandien čia veikia puikus aludarystės muziejus su degustacijų restoranu. (Deja, nemokami ragavimai, kai neribojamas alaus kiekis, jau nebevyksta, nes muziejaus personalui pabodo vakarais vilkti svečius lauk.)
3. Istorinis Hokaido kaimas („Historical Village of Hokkaido“) https://www.kaitaku.or.jp/
Jei manote, kad liaudies buities muziejai ir kitokios Rumšiškės yra nuobodu ir jūs ten jau viską matėte, manykite iš naujo. Vienas šauniausių pasaulio muziejų po atviru dangumi – su autentiškais japonų namais, indais, ūkiniais pastatais. Pasirūpinkite lengvai įsispiriamais batais: juos reikės nusiauti prie kiekvieno namelio. Jei teks batus raišiotis kas kartą, ekskursijos pabaigoje mazgu bus sumegzti jau jūsų pirštai.
4. Susukinas (Susukino)
Pramogų rajonas su neono šviesomis, ne kuklesnėmis nei ryškiausiuose Tokijo kvartaluose. Restoranai, barai ir naktiniai klubai čia lipa vienas ant kito. Atkreipkite dėmesį į jaunimą, kuris atvažiuoja savo be galo stilingais išpuoštais automobiliais – aptakai, brutalūs ratlankiai, pridėtiniai išmetamieji vamzdžiai ir kitokie papiktinimai kaip iš Lietuvos provincijos 1995 metais. Vairuotojai stovi greta tų automobilių negesindami variklių, įjungę šviesas ir garsiai pasileidę muziką ir dairosi aplink: ar tikrai visi mato, kokie jie šaunūs? Prieš fotografuodami paklauskite, ar galima. Jie visada atsakys „taip“.
Makaronų gatvelė – Ramen Jokočas (Ramen Yokocho) Saporo pramogų rajone Susukine (japonai taria Suskino, beveik kaip „suskynas“) yra maža gatvelė, kur tikrai geriausia visame pasaulyje japoniška sriuba su kvietiniais ramenais. Fanatikai specialiai atskrenda į Saporą, kad galėtų čia apsilankyti.
Šis patiekalas į Japoniją atklydo iš Kinijos ir buvo pamėgtas labiau nei savo istorinėje tėvynėje. Bet kuris iš mažų restoranėlių ne tik priblokš pigumu (jei kas sako, kad Japonijoje labai brangu, netikėkite – reikia tik valgyti kaip vietos gyventojai, o ne ieškoti didkepsnių ir amerikietiškų spurgų), bet ir stipriu sultinio kvapu. Valgyti ramenų kultūringai neįmanoma, todėl siurbti yra visiškai priimtina.
