Palangoje kūriniai iš smėlio atskleidė savo žavesį

Joms sukurti iš netoli Gargždų esančio karjero į kurortą buvo atgabenta per 500 tonų smėlio.

Šeštadienį pavakare čia buvo atidarytas pirmasis Palangos smėlio skulptūrų festivalis, kuris tęsis iki rugsėjo pradžios.

Smėlio skulptūrų festivaliai, kuriuose organizatorių pasikviesti skulptoriai iš smėlio sukuria meno kūrinių parką, yra įprasti visame pasaulyje.

Tačiau Lietuvoje toks renginys vyksta pirmą kartą. Atidarymo dieną čia užsukęs kaunietis Robertas su šeima teigė, kad iš smėlio pastatytas skulptūras iki šiol matęs tik per televiziją. Iš arti jis tokius kūrinius išvydo pirmą kartą.

„Net nesitiki, kad tokį meną galima kurti iš, atrodytų, biraus smėlio“, – sakė Robertas, prisipažinęs, kad sunkiai atsispiria pagundai tokią skulptūrą paliesti rankomis ir įsitikinti, kad tai – tikrai smėlis.

Festivalio atidarymo dieną per tris pirmąsias valandas skulptūras jau buvo apžiūrėję per 150 žmonių, kurie už apsilankymą festivalyje nepagailėjo po 10 litų.

Neįprastas skulptūras apžiūrinčius žmones labiausiai domino, ar smėlis nesubyrės gausiau palijus. Tačiau molingam smėliui drėgmė yra būtina. Jas skaptavę menininkai savo kūrinius retakarčiais net apipildavo vandeniu, kad smėlis neišsaustų.

Festivalio organizatoriai baiminasi tik stiprios liūties ir audros, nes tuomet skulptūras tektų apsaugoti.

Magijos, meno ir pasakos tema 8 skulptūras sukūrė 4 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Lenkijos.

Liepos mėnesį festivalio skulptūras apžiūrės vertinimo komisija, kuri nustatys geriausią kūrinį. Išsirinktai skulptūrai savo simpatijas galės išreikšti ir žiūrovai, kurie taip pat vertins festivalio kūrinius.

Festivalio organizatoriai neužmiršo ir vaikų. Jiems skirta atskira smėlio aikštelė, kurioje, išklausę skulptoriaus A.Petkaus patarimų, ie galės mėginti statyti ne tik smėlio pilis, bet ir išreikšti visas savo fantazijas.

Latvė Agnesė Rudzyte – Kirillova iš smėlio pavaizdavo jūros mergelę, dekoruotą kriauklių formų raižiniais. Antrasis 33 metų profesionalios skulptorės kūrinys – drakonas su kiaušiniu, iš kurio ritasi mažas drakoniukas.

Vienintelė festivalyje dalyvaujanti moteris ketvirtadienį smėlį raižė nusimetusi palaidinę. „Prie jūros nėra kada nueiti, tai bent taip mėginu įdegti saulėje“, – šypsojosi prie savo skulptūros palinkusi Agnesė.

Šalia jos darbavęsis lenkas Marekas Elsneras sukūrė knygos fantazijų nešamų žmonių vaizdinį.

Antroji lenko skulptūra – duoklė lietuvių legendai apie Vilniaus miestą išpranašavusį staugiantį geležinį vilką.

„Pats Vilniuje dar nesu buvęs, tačiau apie šią legendą nemažai girdėjau iš draugų lietuvių. Prieš imantis šio darbo paskaičiau apie lietuvių kunigaikščio Gedimino pranašingą sapną ir ėmiausi įgyvendinti savo idėją“, – pasakojo lenkų menininkas.

Festivalyje dalyvaujantis šių metų smėlio skulptūrų pasaulio čempionas lietuvis Andrius Petkus vidurvasarį sukūrė sniego besmegenį su šluota, o šalia jo – rudens derliaus gėrybės.

Pirmąjį savo kūrinį metų laikams skyręs lietuvis nusprendė pavaizduoti bene didžiausią Lietuvos aktualiją – euro įvedimą. Milžiniškas delnas laiko suspaudęs prakiurusį pinigų maišą, iš kurio byra litai.

„Tai – nostalgija nueinančiai nacionalinei Lietuvos valiutai, su kuria daugeliui gaila išsiskirti, tačiau jie jau byra laukan“, – savo idėją aiškino žinomas lietuvių skulptorius, kuris drobinio maišo tekstūrą smėlyje kūrė papraščiausia vienkartine plastmasine šakute.

Festivalio vadovas 45 metų belgas Francis van Mechelenas juokavo, kad nežinia kokiai temai priskirti A.Petkaus išskaptuotą pinigų maišą – magijai ar pasakai.

Festivalį finansavusiam užsieniečiui pinigai iš tiesų yra jautri tema. Šis pirmą kartą Lietuvoje vykdomas projektas belgo įkurtai bendrovei „Eurokoncepcija“ kainavo apie 40 tūkst. eurų (beveik 140 tūkst. litų).

Tiek atsiėjo žemės sklypo nuoma, aikštelės įrengimas, smėlio gabenimas, pasikviestų skulptorių išlaidos ir jų honorarai

Kiek pajamų bus sulaukta iš festivalio lankytojų, užsienietis nesiryžo prognozuoti. Iš pirmojo festivalio F.van Mechelenas pelno nesitiki, tačiau jis nusiteikęs smėlio skulptūromis poilsiautojus džiuginti ir ateityje.

„Vasarą Palanga tokiems festivaliams yra dėkinga vieta. Ateityje jie plėsis ir tuomet bus galima grožėtis keletą kartų daugiau kūrinių“, – sakė belgas. ˙