Anykščiai - ir šventųjų ąžuolų, ir angelų kraštas

„Kai kitą kartą keliausite pro Anykščių kraštą, nepravažiuokite pro Rubikių ežerą, pasivaikščiokite jo pakrantėmis, aplankykite bent vieną jo salų. Nepatingėkite pėsčiomis įveikti penkių kilometrų nuo Anykščių iki Bičionių palei „siauruko“ bėgius – juk ši vieta vadinama Lietuvos Šveicarija. Kavarske atsigerkite iš šaltinio. Raskite kaimuose ar laukuose pastatytus atminimo ženklus laisvės kovų dalyviams. Dar Anykščių šilelis, Puntukas, Niūronių kaimas, kur gimė Jonas Biliūnas, Laimės žiburys...“ - sako Antanas Tyla, profesorius, istorikas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Anykščių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

Čia yra ir kalvų, ir lygumų. Aukštaičių aukštumoje yra aukščiausia rajono vieta – 194 m virš jūros lygio. Tai keturių kalvų grupė, vadinama Storių kalnais. Iš kurios pusės į kalvas bežiūrėsi, matysi tik tris – ketvirtoji vis būna kitų užstota. Žemiausia vieta yra Šventosios slėnyje į pietus nuo Kavarsko – apie 60 m virš jūros lygio.


Per rajoną 80 km vingiuoja viena ilgiausių (antra po Nemuno) ir vaizdingiausių Lietuvos upių – Šventoji su savo intakais Virinta, Anykšta, Jara, Pelyša. Čia prasideda Nevėžis ir keletas jo intakų. Telkšo 76 ežerai.

Giria nosį trina

Beveik trečdalis rajono teritorijos apaugę mišku. Daugiausia pušynų. Didžiausi – Šimonių giria, Ramuldavos, Troškūnų miškai. Šimonių girioje raibuliuoja net 14 ežerų, čia žmonės mėgsta ne tik grybauti ar uogauti, bet ir ilsėtis.

Mikierių girininkijoje įrengti ekspoziciniai aptvarai, kuriuose ganosi danieliai, muflonai, dėmėtieji elniai ir šernai. Didumą rajono saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros vertybių apima Anykščių regioninis parkas. Jame yra kultūrinis draustinis, gamtinis rezervatas ir 16 gamtinių draustinių.

Prie pietinės Anykščių miesto ribos prasideda ir apie 1 kilometro pločio juosta abipus Šventosios Kurklių miestelio link beveik 9 kilometrus tęsiasi A.Baranausko apdainuotasis Anykščių šilelis. Šilelyje, 5 km į pietus nuo Anykščių, stūkso Puntukas. Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje – už jį didesnis tik Puokės, arba Barstyčių, akmuo Skuodo rajone.

Puntuką prieš 14–20 tūkst. metų iš Suomijos atvilko ledynai. Jo aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 metro – žemėje), plotis – 6,7 m, ilgis – 6,9 m, svoris – 265 tonos.

Kitą akmenį, pasak legendos, žmonės vadina Puntuko broliu. Jis yra pusiaukelėje tarp Ažuožerių ir Anykščių – Pašventupio šile. Ilgis – 6 m, plotis – 4 m, aukš- tis – 1,9 metro.

Netoli Puntuko, ties kelio vingiu, auga du plačiašakiai ąžuolai. Kiek šiauriau Puntuko, netoli Ažuožerių, – Antano Vienuolio aprašytasis Karalienės liūnas – bene vienas didžiausių šaltinių Lietuvoje. Karalienės liūno plotas – 0,7 ha, gylis siekia 6–7 metrus. Šaltinis niekada neužšąla.

Pietiniame Anykščių šilelio pakraštyje telkšo Būdragaidžio ežerėlis. Šis ežerėlis liūninio tipo, jo pakraščiuose auga samanos, todėl krantai pamažu apsitraukia velėna – susidaro siūbuojantis liūnas.

Rubikių ežeras  11 km į rytus nuo Anykščių

Rubikių ežeras– vienas gražiausių Aukštaitijos ežerų. Jo plotas 968 ha, ilgis iš šiaurės į pietus – apie 5 km, didžiausias plotis – 3,4 km, vidutinis gylis – 5,7 m, giliausia vieta (rytuose) – 16,1 metro. Ežere yra net 16 salų įdomiais vardais: Pertako, Bučinė, Aukštoji, Česnakinė, Liepinė, Didžioji, Varnagrotė, Karklinė, Jurginių, Pakriūtinė, Avietinė, Palšinė, Ąžuolėlis... Didžiausia sala užima 16,4 ha plotą. Į ežerą įteka Kriokšlis, Liudė, išteka Anykšta. Rubikių ir greta esančių Dusyno, Limino ir Mūšėjaus ežerų sistema paskelbta Rubikių hidrografiniu draustiniu. Jame veisiasi Lietuvoje reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis.

Laimės žiburys Apie 3 km į pietryčius nuo Anykščių

Rašytojas Jonas Biliūnas, 1905-aisiais Šveicarijoje rašydamas pasaką apie Laimės žiburį, matė jį ant Liudiškių piliakalnio. Šiandien Laimės žiburiu vadinamas rašytojo kapas ant šios kalvos.

1958-aisiais virš kapo pastatytas 14 m aukščio granitinis antkapis (architektas Vytautas Gabriūnas, bareljefą sukūrė skulptorius Bronius Vyšniauskas). Dabar tai lankomiausia vieta Anykščių rajone, nes pasakoje ilgas ir laimingas gyvenimas pažadėtas visiems, kurie žiburį pasieks.

Arklio muziejus 5 km į šiaurę nuo Anykščių

Niūronių kaime veikia vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus, 1978 metais įkurtas profesoriaus agronomo Petro Vasinausko. Rekonstruotuose klojimuose išrikiuoti iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, bričkos, eksponuojama daugybė nuotraukų, meno kūrinių, skirtų arkliui ir artojui, žirgui ir karžygiui. Čia galima pajodinėti, vyksta parodomasis duonos kepimas.

Rašytojų kampas

Anykščiuose gimė ir pradžios mokyklą lankė poetas vyskupas A. Baranauskas (1835–1902). 1858–59 metais vasarodamas tėvų namuose parašė įžymiąją poemą „Anykščių šilelis“. Vienuolis taip pat gimęs rajone, Ažuožeriuose.

Biliūno gimtojoje troboje Niūronyse įkurtas rašytojo muziejus. Senojoje troboje – Biliūnų šeimos daiktai, rašytojo knygos. Kieme – tautodailininkų medžio drožiniai pagal Biliūno apsakymų personažus.

Maleišiuose gimė rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1889– 1933).

Vienas svarbiausių Anykščių architektūrinių akcentų – raudonų plytų neogotikinė dviejų bokštų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 metais. Jos bokštų aukštis 79 metrų – tai aukščiausia dvibokštė Lietuvos bažnyčia. Viename bokšte buvo įtaisyti trys nauji plieniniai varpai: Šv. Matas, Šv. Juozapas ir Šv. Jonas. Bažnyčios viduje – A. Baranausko ir K. Sirvydo biustai.

Anykščiuose gausiai lankoma neoklasicistinė akmenų mūro Koplyčia, arba Mažieji Dievo Namai, kurių statybą apysakoje „Vėžys“ aprašė Vienuolis. Koplyčia pastatyta 1858 metais ant Burbiškio dvarininko kapo rūsio. Jau keleri metai koplyčia – kamerinių menų centras, čia rengiami koncertai, susitikimai, paskaitos, eksponuojamos parodos.

2010 metais Anykščiuose atidarytas pirmasis Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje Angelų muziejus. Kolekcijoje – per šimtą profesionalių menininkų ir tautodailininkų darbų. Savo angelų kolekciją Anykščių bendruomenei padovanojo ir muziejui pradžią davė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Nuo 2009-ųjų mieste veikia Sakralinio meno centras. Jo kolekcijos didžiąją dalį sudaro monsinjoro Alberto Talačkos sukaupta dailės kūrinių kolekcija, asmeninė biblioteka ir archyvas.

Kavarskas 15 km į pietvakarius nuo Anykščių

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pradėta statyti 1857 m.) parapijos žmones kviečia pusketvirto šimto kilogramų sveriančiu varpu „Adomas“, nulietu 1883 metais. Šioje bažnyčioje yra dar du seni varpai, pažymėti 1769 ir 1889 metų datomis.

Miestą garsina Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, kurio versmė vaizduojama ir miesto herbe. Nuo Šventosios upės lygio į kalno viršų šaltinis prasigraužęs net 134 metrus. Tai buvo nesuprantama mūsų protėviams, išlieka paslaptimi ir šiais laikais. Savo vėsiu, kaip tikima, šventu, gydomųjų galių turinčiu vandeniu šaltinis pripildo šalia specialiai įrengtą baseiną.

Iš rajone esančių 7 tvenkinių didžiausias – Kavarsko (plotas 78,3 ha). Prie jo nuo 2002-ųjų pabaigos veikia moderniausia Lietuvoje mažoji hidroelektrinė. Čia įrengtas žuvitakis leidžia neršiančioms žuvims pakilti į upės aukštupį.

Troškūnai 18 km į vakarus nuo Anykščių

Dabartinė barokinė Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis pastatyti 1774–87 metais pagal garsaus architekto Martyno Knakfuso projektą. Bažnyčioje yra seniausi Anykščių krašte vargonai, garsėjantys ir savo puošnumu: jie primena trijų vainikų karūną, papuoštą trimituojančių angelų ir arfa grojančio karaliaus Dovydo skulptūromis.

Troškūnų bažnyčios paveikslai yra seniausi visoje Panevėžio vyskupijoje. Vienas jų – Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės – laikomas stebuklingu.

Svėdasai 23 km į šiaurės rytus nuo Anykščių

Svėdasai iš kitų miestelių išsiskiria ir originaliomis iniciatyvomis – pavyzdžiui, turi savo televiziją. Svėdasų krašto muziejus įkurtas Kunigiškų II kaime (6 km į šiaurę nuo Svėdasų), carizmo laikais statytoje pradžios mokykloje, kurioje mokėsi Vaižgantas.

1929 m. vasario 9 dieną Andrioniškio apylinkėse Padvarninkų kaime (12 km į šiaurę nuo Anykščių) nukrito meteoritas: 11 jo gabalų – iš viso 3,86 kg – surinko valsčiaus ūkininkai. Nustatyta, kad šis meteoritas yra labai reta achondrito atmaina, jo amžius – apie 4 mlrd. 548 mln. metų. Dabar jis saugomas Geologijos muziejuje Vilniuje.

Traupis 28 km į vakarus nuo Anykščių

Traupis labiausiai garsėja unikaliu, vieninteliu Lietuvoje mokykliniu botanikos sodu. Jis pradėtas veisti 1989 metais ilgamečio Traupio mokyklos direktoriaus, biologijos mokytojo, vėliau Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus iniciatyva.

Vašuokėnų dvaro rūmai pastatyti XIX a. pabaigoje. XX a. pradžioje savininkas B. Brazdis dvarą pavertė menininkų susibūrimo vieta.

Raguvėlės dvaro klasicizmo ir romantizmo laikotarpio architektūrinį ansamblį sudaro XVIII a. pabaigoje statyti rūmai, 19 ūkinių pastatų, bažnyčia ir 8 ha parkas. Dvaro sodyba iš viso užima apie 20 ha plotą.

Sedeikių dvaro, anksčiau vadinto Putnos arba Pelyšų, išliko centriniai rūmai, ledainė, tvartas, tvenkiniai, parko fragmentai.

Neoklasicistinio stiliaus Burbiškio dvaras Anykštos kairiajame krante, 8 km nuo Anykščių, įtrauktas į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą. 5 ha plote įkurtas angliškojo tipo peizažinis parkas.

Pienionių dvaras minimas nuo XIV a. vidurio, kai dvare lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. XIX a. pradžioje pastatyti rūmai buvo laikomi vienu įspūdingiausių medinio klasicizmo pavyzdžių, bet išliko tik dalis ūkinių pastatų ir parkas.

Paežeriuose (2 km į vakarus nuo Viešintų) stovi pomorų sentikių Švč. Dievo Motinos Dangun Žengimo cerkvė – medinė, su dviem kupolo formos bokštais, kurie užsibaigia kryžiais.

Nuo 1988 metų anykštėnai kasmet liepos viduryje čia prisimena didvyrių žūties valandą.

Birželio pirmąjį šeštadienį Niūronyse tradiciškai rengiama sporto ir etnografijos šventė „Bėk, bėk, žirgeli“.

Paskutinį birželio sekmadienį Svėdasuose vyksta Didieji šv. Petro ir Povilo atlaidai, po jų prie Alaušo ežero – Vaižganto skaitymai.

Didžiausia bendruomenės šventė – atlaidai rugpjūčio 28-ąją. Susiburiama Švč. Dievo Motinos Dangun Žengimo cerkvėje.

Per rajono teritoriją eina ilgiausias Europoje 67 km ilgio siaurasis geležinkelis.

Vasaros rogučių trasa

2009 metais Anykščių miesto pakraštyje, ant Kalitos kalno, įrengta vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Ja galima leistis tiek vasarą, tiek žiemą. Greitis trasoje – iki 40 km/h, trasos ilgis – 500 metrų.

Kaimo turizmo sodyboje „Šventosios upės slėnis“ Mikierių kaime (Andrioniškio seniūnija) galima pašaudyti iš dažasvydžio ar lanko, siūlomos kelionės baidarėmis, plaustais, dviračiais ar pėsčiomis.

Nuo 2009-ųjų Pašventupio kaime (Anykščių seniūnija), vos 2 km nuo Anykščių, rugpjūčio–spalio mėnesiais veikia kukurūzų lauke iškirstas labirintas. Kasmet jo forma vis kitokia. Labirinto ilgis – daugiau kaip 2 kilometrai. Lankytojai, jei atidžiai stebi rodykles, per 20–30 minučių tikrai randa išėjimą.

Kavinės virėjai sako, kad juos verda stebuklingame šaltinio vandenyje. Švilpikai – virtiniai su uogų ar vaisių įdaru Juos kandant net „švilpia“. Gal pavyks paragauti ir senųjų, dabar jau primirštų Anykščių krašto patiekalų: šustinių – avižinių miltų paplotėlių, iš paraugintos tešlos kepamų ir valgomų su grietine ar bulbiene parūgėlių blynų arba avies skrandžio blėkų.