Keliaujame į Palangą: ką naujo galime pamatyti?

„Norintiems ramybės siūlau rinktis paplūdimius nuo Birutės kalno Klaipėdos link. Nebūtina klausytis Basanavičiaus gatvės triukšmo: klaidžiokite nuošalesnėmis Palangos gatvelėmis, grožėkitės autentiškais mediniais namukais ir patys tapkite tingiais, lėtais pajūrio gyventojais,“ - sako Stasys Povilaitis, daininkas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Palangos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Tai viena jauniausių jūrų pasaulyje. Jūros plotas 412 tūkst. 500 km2. Palyginti su kitomis jūromis, Baltija yra nedidelė, tačiau beveik 6,5 karto didesnė už Lietuvą. Vidutinis jos gylis 50 metrų.


Ties Palanga krantai lygūs, žemi, su plačiais paplūdimiais, vėjo supustytomis smėlio kopomis. Visu pajūriu nutįsęs 30–100 m pločio, iki 16 m aukščio apsauginis paplūdimio kopų gūbrys, kurio forma ir dydis nuolat kinta.

Vasarą Baltijos vanduo prie Palangos įšyla iki 19–23 laipsnių, o kartais ir dar daugiau. Vidutinis vėjo greitis yra 5,6 m/s, todėl vyrauja iki 2 metrų aukščio bangos.

Iš viso Baltijos jūroje plaukioja apie 70 rūšių žuvys, iš jų Lietuvos vandenyse – 50 rūšių.

Baltijos jūra dovanoja gintarų. Gausiausiai gintaro jūra išmeta po didžiųjų audrų, kai srovės būna išjudinusios jūros gelmėse glūdinčius lietuviškojo „aukso“ telkinius.

Miškai užima 40 proc. savivaldybės teritorijos. Didžiausias – Palangos miškas. Daugiausia ošia pušynai, jų pušys žemos, šakotos. Jaunas pušeles itin mėgsta skabyti čia gyvenantys briedžiai ir stirnos.


Per visą savivaldybę, iki pat Latvijos sienos, nutiesti dviračių takai, jais keliaujant labiausiai atsiskleidžia pajūrio miškų grožis.

Palangoje Naglio alėjoje, greta dviračių tako, stūkso 15 m aukščio Baltijos pakrantės kopa. Pasak legendos, čia esąs milžino Naglio kapas, kurį supylusi jo žmona. Iš jos ašarų prasidėjęs pro šalį tekantis upelis.

Maždaug pusiaukelėje tarp Palangos ir Nemirsetos pajūryje yra 400 m ilgio, 3 m pločio ir maždaug pusės metro gylio griovys. Jis žymėjo 1422 m. rugsėjo 27 dienos Melno taikos susitarimu nustatytą sieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino.

Tai reliktinė, aukščiausia Palangos pajūrio kopa, kuri jau nuo XVII a. buvo žymima visuose svarbesniuose žemėlapiuose. Birutės kalnas garsus savo romantiška legenda apie Palangos bajoro Vidmanto dukters Birutės ir kunigaikščio Kęstučio meilę. 1869 metais ant Birutės kalno pastatyta koplyčia su vitražais, o kalno papėdėje – skulptūrėlė „Tau, Birute“ (dailininkė Konstancija Petrikaitė-Tulienė). Netoliese – 1901-aisiais įrengta akmeninė Lurdo grota.

Pagrindinė J. Basanavičiaus gatvė ilgą laiką vadinta Tiškevičių bulvaru arba prospektu. Triukšminga garsų kakofonija garsėjanti gatvė vienus kaip magnetas traukia, kitus baido. Ietys laužomos dėl leistino triukšmo lygio nustatymo ir apribojimo. Bet vis tiek – tai pagrindinė Palangos arterija.


Vytauto gatvėje veikia seniausia Lietuvos vaistinė mediniame pastate.

Kurorte išliko istorizmo laikotarpio medinių vilų: „Jūros akis“, „Romeo“, „Džuljeta“, „Jūrapilis“, Buršteino vila, „Anapilis“.

Palangos statiniuose ryškūs šveicariškų užmiesčio vilų bruožai. Palangos vilos iš visų pusių buvo apjuostos atviromis galerijomis, kurias nuo lietaus ir saulės pridengdavo prailgintos pastogės. Vilas puošdavo bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais su kronšteinais.


XX a. viduryje Palangai tapus sąjunginiu kurortu pastatyta šiuolaikinės architektūros sanatorijų, vilų, poilsio namų.

Neobarokinius dviaukščius su dviem šoniniais rizalitais dvaro rūmus ant supiltos 12 metrų aukščio terasos 1897–1902 metais pastatydino grafas Feliksas Tiškevičius. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo rūmus atgavęs grafas Alfredas Tiškevičius juos padovanojo Lietuvai.

Aplink rūmus XIX a. pabaigoje žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouardas François André (Eduardas Fransua Andrė) suprojektavo darniai prie aplinkos derantį parką. 1960 metais jį įterpus į praretintą pajūrio pušyną ir pasodinus apie 40 naujų medžių rūšių gimė Palangos botanikos parkas.

Priekiniame jo parteryje 1901 metais buvo pastatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. 1952-aisiais ji sunaikinta, 1993 metais skultūrą atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Kitame parteryje užveistas rožynas, o nuo terasos vasaros vakarais liejasi muzika – čia vyksta „Nakties serenadų“ koncertai. Vaikštinėdamas parko takeliais visada stabtelsi prie skulptoriaus Roberto Antinio vyresniojo 1960-aisiais sukurtos skulptūros „Eglė – žalčių karalienė“.

Jau daugiau nei šimtmetį Palangoje gyvuoja tradicija – visoje Žemaitijoje ir pajūrio krašte populiarių pučiamųjų orkestrų koncertai. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį kurorto svečiai Palangos botanikos parko rotondinėje Vasaros estradoje gali pasiklausyti klasikinės ir populiariosios pučiamųjų muzikos koncertų. Pavakario saulėje ant žolės ar suolelių įsitaisę poilsiautojai mėgaujasi atgimusia „Dūdų vasaros“ tradicija.

XIX a. pabaigoje Tiškevičiai bandė atgaivinti Palangos uosto tradicijas: iš akmenų ir polių įrengė molą ir laivų prieplauką, 1889 metais į jūrą nutiesė kelių šimtų metrų tiltą. 1892 metais tiltas atiteko tik poilsiautojams, tapo jų mėgstama pasivaikščiojimų vieta.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Tai viena gražiausių neogotikinių bažnyčių Lietuvoje, pastatyta 1897–1907 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą.

Bažnyčioje gausu dailės paminklų: vertingų paveikslų, barokinė sidabrinė Švč. Mergelės Marijos karūna. Įdomi sakykla su 4 horeljefinėmis skulptūromis, vertingi vargonai, akį traukia vitražai. Nuo 2007-ųjų vyksta bažnyčios restauravimo darbai. Bažnyčia greitai vėl suspindės visu savo grožiu.

Įkurtas 1963 metais Tiškevičių rūmuose. Jo fonduose – daugiau nei 29 tūkst. eksponatų, eksponuojama apie 4 tūkst. 500.

Čia galima pamatyti daugiau nei 200 garsaus menininko darbų: skulptūrų, piešinių, grafikos lakštų, koliažų, švilpynių, kaukių. Vykdant menininko valią visas skulptūras galima liesti rankomis...

Liepos mėnesį Šventosios žvejų uoste vyksta valčių, vandens dviračių estafetės, jūrinio mazgo rišimo, žuvies gaudymo rankomis rungtynės. Liaudiškos vakaronės prie laužo metu vaišinamasi žuviene.

Rugpjūčio mėnesį, kurortiniam sezonui einant į pabaigą, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapija ir viešoji įstaiga „Cantus firmus“ rengia sakralinės muzikos ir poezijos festivalį „Ave Maria“. Šio festivalio turinį padiktavo vienintelis Lietuvoje žinomas verkiančią Švč. Mergelę vaizduojantis sakralinės tapybos kūrinys – paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“.