Ar verta stabdyti prakaitavimą, jei tai pavojinga sveikatai?

2014 m. birželio 24 d. 09:03
Danutė Jonušienė
Alerginės reakcijos, bėrimas, prakaitų liaukų uždegimas, netgi vėžys – tokie nemalonumai susiję su prakaitavimu ir kai kurių kūno priežiūros priemonių naudojimu. Klinikos „Narmeda“ gydytoja dermatovenerologė Aušra Bičkauskienė tikino, kad geriausia išeitis – vėsinti kūną ir laikytis higienos.
Daugiau nuotraukų (1)
Permirkę drabužiai, sudrėkę delnai ar padai, pažastyse pajuodusios dėmės - tokie nepatogumai vargina žmones, kurie kenčia nuo prakaitavimo.
Atsikratyti aitraus prakaito kvapo kai kuriems nepadeda nei prausimasis duše, nei specialios higienos priemonės.
Tepant ar purškiant pažastis dezodorantu, naikinamas blogas kvapas, jau po kelių valandų oda gali imti vėl prakaituoti.
„Padidėjęs prakaitavimas gali būti susiję su endokrininės sistemos pokyčiais, pavyzdžiui, artėjant menopauzei ir prasidėjus menopauzei, brendimo laikotarpiu, tai – vidinės priežastys, kurių neįmanoma paveikti“, - sakė gydytoja A.Bičkauskienė.
Trys paros – be prakaito
Yra priemonių, pavyzdžiui, antiperspirantų, apsaugančių kūną nuo prakaitavimo parą, tris paras ar netgi savaitę.
Jie skirti sportuojančioms arba gausiai prakaituojantiems žmonėms.
Tačiau jų sudėtyje yra aliuminio druskų arba alkoholio, galinčių sukelti alergines reakcijas ir sudirginti pernelyg jautrią odą. Šios medžiagos gali prasiskverbti pro odą ir sukelti nepageidaujamų reiškinių. 
"Yra daug diskusijų, koks šių priemonių poveikis organizmui. Antiprespirantai turi aliuminio druskų, kurios gali sukelti alergiją.
Yra nuomonių, kad dėl aliuminio poveikio gali išsivystyti tam tikros vėžio formos. Tačiau dar nėra tokių mokslinių studijų, kurios įrodytų šį ryšį, nors onkologai spėja, kad jis gali būti", - įspėjo gydytoja A.Bičkauskienė.
Sukelia rūgštinę terpę
Mineraliniai akmenys veikia kaip dezodorantai, naikinantys nepageidaujamą kvapą. Tai – alūno akmuo, sudarantis rūgštinę terpę, o tokioje terpėje negali veistis bakterijos.
Tai neblogas pasirinkimas, nes prieš tepant pažastis akmuo yra nuplaunamas vandeniu.
Kur kas didesnis pavojus - rutuliniai dezodorantai. Juose gali prisikaupti bakterijų, ypač tada, kai tepama neprausta oda.
„Esu turėjusi ne vieną pacientą, kuriam nuo rutulinių dezodorantų atsirado bakteriniai uždegimai“, - sakė gydytoja A.Bičkauskienė.
Nepatarė atsisakyti muilo
Jautrią odą turintiems žmonėms patariama praustis su muilu ne dažniau kaip dukart per dieną. Prausimosi priemonės šiek tiek sausina odą.
Jei oda susikeldėjusi, gydytoj A.Bičkauskienė nepatarė atsisakyti muilo.
„Aš esu už muilą, nes kokybiškas muilas apsaugo nuo mikrobų. Jie mėgsta įsiveisti ant suskeldėjusios sausos odos, tuo tarpu sveika oda yra jiems barjeras. Jei oda suskeldėjusi reikėtų pasirinkti ypač kokybiškas prausimosi priemones.
 Ypač sunku būna pasveikti, kai nustatomas prakaitavimo sukeltas padų pūslelinis bėrimas - dishidrozė. 
Nuo prieskonių rasoja kakta
Karštą dieną gydytoja A.Bičkauskienė patarė laikytis tam tikrų mitybos taisyklių - mažiau ragauti aštrių patiekalų, gaivintis atvėsusiais gėrimais, šaltu vandeniu, vengti karštos arbatos.
Jautriems karščiui žmonėms nuo egzotiškų prieskonių ant veido gali atsirasti ne tik stambių prakaito lašų, bet ir raudonų dėmių.
Kad taip neatsitiktų, karštą dieną veidą galima dažnai purkšti specialia vėsinančia priemone, kurioje yra šaltinio vandens.
Polinkis - iš kartos į kartą
Žliaugiantis prakaitas nėra ligos požymis. Jis gali atsirasti nuo emocinės įtampos, taip pat mėgaujantis aštriais valgiais.
Jeigu žmogaus organizmas yra jautrus karščiui, gausus prakaitavimas yra normali odos reakcija.
Polinkį prakaituoti, kuris dar vadinamas hiperhidroze, žmogus gali paveldėti. Ši odos reakcija yra perduodama iš kartos į kartą.
Prakaitavimas vargina taip pat didelį anstvorį turinčius žmones. Dažnai šiuo negalavimu skundžiasi ir menopauzės sulaukusias moteris, kurioms gausūs prakaito lašai atsiranda sutrikus hormonų pusiausvyrai.
Sūrumas - nuo įvairių druskų
Suaugusio žmogaus odoje yra iki 2,5 milijonų liaukų, išskiriančių prakaitą.
Odoje šios liaukos yra išsidėsčiusios nevienodai. Daugiausia jų yra delnuose, pažastyse, paduose, kaktoje.
Šiose kūno vietose viename kvadratiniame centimetre yra nuo 400 iki 500 prakaito liaukų.
Vidutinio klimato zonoje žmogus per parą išskiria iki 0,5 litro prakaito, o sunkiai fiziškai dirbdamas - iki 10-12 litrų.
Net 98 procentai prakaito susideda iš vandens, o 2 procentai - iš šlapalo, šlapimo rūgšties, amoniako ir kitų cheminių junginių.
Specifinį kvapą prakaitui suteikia jame esančios lakios medžiagos, pavyzdžiui, sviesto ir pieno rūgštys.
Prakaitas yra sūroko skonio, nes jame yra apie 0,4 procento natrio chlorido.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.