Rietavo krašto kultūrinis palikimas - lyg Atėnų

„Rietavą visi geriausiai įsimena dėl baltos bažnyčios, kuri tiesiog šviečia iš tolo. Įspūdingos architektūros miestelio „gulbė“ mane kaip magnetas traukė nuo pat vaikystės,“ - sako Joana Gedmintaitė, operos daininkė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Rietavo kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rietavo savivaldybė įsikūrusi banguotoje Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Kur žvelgsi – visur kalnai ir kalneliai, o jų viršūnės, šlaitai ir kloniai apaugę neaprėpiamais miškais.

Jie užima kiek daugiau nei pusę (53,4 proc.) savivaldybės teritorijos. Didžiausi – Užpelių‐Patyrio, Lėgų, Peklinės, Pupšių‐Meškių, Girdvainių miškai.

Rietavo miškuose pilna visokių įdomybių. Kadagynų miške netoli Žemaičių plento išlikusi molduobė, iš kurios buvo kasamas molis Rietavo bažnyčios statybai. Žadvainių miške yra 1970 metais pastatyta kankorėžių aižykla. Miškai aplink Rietavą garsėja skruzdėlynų gausa. Tverų apylinkių Akmenynės miške galima pamatyti eglę su septyniomis viršūnėmis, o pačiuose savivaldybės pietuose Šventų miške auga kepurėta pušis. Jos kamienas – kaip ir visų pušų, bet viršūnėje siūbuoja „raganos šluota“ – į pušį įsimetęs ragangrybis ant pažeistos medžio šakos užnešė sporų, todėl medis išleidęs daug šakelių.

Lopaičių piliakalnis 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų

Dešiniajame Aitros šlaite yra ištisas istorinis kompleksas: piliakalnis, spėjama senovės žemaičių šventvietė, Pribitkos pilkapynas, mitologiniai akmenys ir šaltiniai, kiti istoriniai ir geologinai dariniai.

Išlikusi lygaus apskritimo nedidelė dauba, o jos šlaituose – įvairaus dydžio akmenys. Čia galėjo būti stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai. Čia pat ir, spėjama, vienintelis Lietuvoje rastas dolmenas, arba lietuviškai – krūsnis. Tai statinys, kurį sudaro du ar daugiau statmenai stovinčių akmens luitų, o ant jų uždėtas horizontalus plokščias akmuo.

Lopaičių dolmenas sudėtas iš keliasdešimties akmenų, kuriuos spaudžia didžiulis, kelias tonas sveriantis, maždaug 2 m ilgio, 1,5 pločio ir 0,5 m storio luitas.

Nuo piliakalnio atsiveria platus žemaičių žemės gamtovaizdis ir matosi aštuonių bažnyčių bokštai: Tverų, Laukuvos, Rietavo, Endriejavo, Kulių, Stalgėnų, Plungės ir Medingėnų.

Tai pati gražiausia ir gyvybingiausia Žemaitijos aukštapelkė, kurios ketera viduryje beveik 6 metrais aukštesnė už pakraščius. Apypelkyje išlikę beveik 200 metų pušynai, eglynai, pelkės pakraščiuose gyvena žebenkštys, kiaunės, veisiasi barsukai, įsikūrę mangutai, lapės.

Prie aukštapelkės nutiestas takas, o ant aukštumėlės pastatytas apžvalgos bokštas. Iš jo kantriausieji gali pamatyti retą visoje Baltijos pakrantėje vabzdžių žirgelių rūšį – kruvinąją strėliukę – ir vieną gražiausių Lietuvoje dieninių drugių – kilniąją vaivą.

Rietavas ir Oginskiai

Užrašas ant Rietavo rūmų neoklasicizmo stiliaus Baltųjų vartų byloja: „Garbusis svety, tebūnie tau ir tavo tėviškei pagarsinta: 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija Rietavas–Palanga. 1892 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Tai kunigaikščių Oginskių darbai Rietavui ir Tėvynei. 1992“.

Neorenesansinius dvaro rūmus Rietave Irenėjus Oginskis pastatė XIX a. viduryje. 1863 metais dvarą paveldėjęs Bogdanas Oginskis labai puoselėjo kultūrinį Rietavo gyvenimą. 1872 metais čia buvo atidaryta muzikos mokykla, kuri laikoma pirmąja profesine muzikos mokykla Lietuvoje. 1885 metais Rietave jau griežė 60 žmonių simfoninis orkestras.

1873 metais Oginskiai užbaigė didingą neoromaninę, lotyniškojo kryžiaus plano dvibokštę Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Jos kertinį akmenį dar 1853 metų birželio 9 dieną pašventino vyskupas Motiejus Valančius.

Buvusios muzikos mokyklos rūmuose įsikūręs Rietavo ir Oginskių istoriją reprezentuojantis Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.

Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus vakarinėje dvaro sodybos pusėje (prie kelio Rietavas–Plungė). Atkuriama Oginskių dvaro sodyba, ūksmingos 60 ha parko alėjos, tvenkiniai, paslaptingi Jūros upės ir dirbtinių upelių užutėkiai. 1992 metais atstatytas rūmų portikas su istoriniais žibintais, pietinis parteris. Įspūdingi rūmų Baltieji ir Raudonieji vartai, kuriuos puošia 2002 metais atstatytos liūtų skulptūros.


Aštuonkampis dvaro sodybos vandentiekio bokštas, kiek toliau dūluojantis keturkampis buvusios oficinos (šiuo metu ligoninės) laikrodžio bokštas, greta – buvęs muzikantų bendrabutis, karietinė, kitapus tvenkinio – sargo namelis.

Tverai 17 km į rytus nuo Rietavo

Tverų istorizmo stiliaus medinė dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena didžiausių Lietuvoje medinių bažnyčių (pastatyta 1897 m.). Ją puošia vieninteliai Lietuvoje žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartai ir akmeninė varpinė. Bažnyčios didžiajame altoriuje – Švč. Mergelės Marijos paveikslas, pieštas tempera ant medžio, su dviem sidabrinėmis durelėmis. Jis garsus savo istorija – legenda byloja, kad paveikslas priklausęs Tverų tijūnui Elijui Ilgovskiui (Elijošiui Ilgauskui).

Tverai ir dabar garsėja Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidais, tveriškių vadinamais senoviškai – Švenčiausiosios Panos atlaidai.

Manoma, kad netoli Pribitkos pilkapyno rastas žmogaus rankomis apdorotas akmuo – tai seniausia Lietuvos teritorijoje rasta skulptūra. Jos amžius – 5–6 tūkst. metų.

Rietavo parke kiekvienais metais švenčiamos Joninės.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje organizuojami kasmetiniai Europos paveldo dienų renginiai, 2005 metais pradėta įgyventi tarptautinė šviečiamoji koncertinė programa „M. K. Oginskio polonezų kelias“.

Rietavo turgus Budrikių kaimas, Rietavo seniūnija

Kelio Rietavas–Plungė 5-ajame kilometre įsikūręs didžiausias Vakarų Lietuvoje turgus. 20 ha plote galima rasti visko – nuo adatos iki kombaino. Pirkėjų laukia didelis žemės ūkio technikos ir automobilių pasirinkimas. Čia prekiaujama ir iš Vakarų Europos atvežta naudota garso ir vaizdo aparatūra, buitine technika, baldais, muzikos instrumentais. Yra medicinos punktas, valiutos keitykla, reklamos centras, daugiau kaip 10 viešojo maitinimo vietų.

Sūdyti arba rūkyti lašinukai supjaustomi nedideliais kubeliais ir paspirginami kartu su svogūnais. Spirgučiai (rietaviškiai juos vadina kresnikėmis) iš keptuvės sudedami į dubenį, o į likusius riebalus beriama šaukštas miltų ir kepinama, kol paruduoja. Užpylus pieno ar grietinėlės kaitinama, kol mirkalas sutirštėja, tada į keptuvę suberiamos kresnikės. Su tokiu mirkalu labai skanu virtos bulvės arba košė.