Jurbarko žemė: keliaujame įspūdingiausiu keliu Lietuvoje

„Nuo tilto arba iš kito kranto siūlyčiau apžvelgti gražią Jurbarko panoramą, kurią puošia gotikinės miesto bažnyčios bokštai. Tai gražus, žalias, miškų apsuptas miestas. Būtinai pasivaikščiokite po Vytauto parką, užsukite į Vinco Grybo muziejų. Įdomus žvyro karjeras, jo dirbtinio ežero lopinėliai“, - sako dainininkas Stepas Januška.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Jurbarko kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

PAMATYK IR APLANKYK

Čia Nemunas ištiesina savo vagą ir nurimsta. Pietiniu rajono pakraščiu jis vingiuoja net 70 kilometrų. Toli nusitęsia platus (nuo 1,5 iki 2 km pločio) jo slėnis su stačiais 30–35 metrų aukščio šlaitais. Slėnis nuo Seredžiaus iki Žvyrių kaimo priklauso Panemunių regioniniam parkui. Tai vienos gražiausių Lietuvos vietų.

Rajono rytinį pakraštį vagoja Dubysa, šiaurine dalimi teka Šaltuona ir Upyna, bet iš visų rajono upių pati įdomiausia yra Mituva. Anot hidrologo profesoriaus Stepono Kolupailos, Mituva turi keistą hidrografinį tinklą: prasidėjusi ties Dubysos slėniu ji su savo intakais – Gausante, Snietala, Alsa, Vidauja ir Imsre – teka į vakarus, lygiagrečiai su Nemunu. Žemiau Vidaujos žiočių nesuprantamu būdu suka beveik atgal ir sutinka Nemuną priešinga kryptimi. O už 2 km nuo Jurbarko Mituva staiga šauna į šiaurės vakarus ir kiek toliau patekėjusi sumeta antrą kilpą. Kilpos krantas aukštas ir status.

Tai žuvų pralaidos, įrengtos užtvankose ant Viešvilės upės Viešvilėje ir Gulbinų tvenkinyje Gulbinų kaime. Jos padeda keliauti šlakiams, žiobriams, upinėms nėgėms, margiesiems upėtakiams ir kitoms žuvims. Žuvitakiai įspūdingi bet kuriuo metų laiku – pakrantės išklotos akmenimis, vanduo šniokščia kaip per kriokliukus.

Didelę Jurbarko rajono dalį – net 35 proc. teritorijos – užima miškai.

Didžiausias – vientisas Karšuvos girių masyvas rajono pietryčiuose, viliojantis ne tik medžiotojus, bet ir uogautojus ar grybautojus. Čia užklysta tauriųjų elnių, vilkų, lūšių. Viešvilės rezervate daug vietų, kur auga retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.

Visai netoli Viešvilės rezervato yra Kaskalnio kalvynas, kurio žemyninės parabolinės smėlio kopos iškilusios apie 60 m virš jūros lygio – jos vienos aukščiausių Lietuvoje.

Į vakarus nuo Kaskalnio kalvyno auga unikalus, maždaug 1 ha ploto ąžuolynas. Medžiai sodinti maždaug prieš 130–160 metų, tačiau jie visiškai nepanašūs į savo gentainius – lygiakamieniai, laibi, aukšti lyg pušys. Ąžuolyno viduryje ant kalvos šaknis įleidęs skaičiumi „100“ pažymėtas aukščiausias Lietuvos ąžuolas – jo aukštis 37 metrai.


Prie pat Smalininkų, abipus Klaipėdos–Jurbarko plento, ošia tanki šimtametė, beveik 200 ąžuolų alėja, nusidriekusi 1,3 kilometro. Tokia alėja Lietuvoje vienintelė, todėl 1987 metais paskelbta gamtos paminklu.


Jurbarkas įsikūręs trijų upių santakoje – Nemuno, Imsrės ir Mituvos.
Miestą su Kiduliais kitame Nemuno krante jungia ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas.

Miesto pakraštyje išlikę kunigaikščių Vasilčikovų, buvusių Jurbarko savininkų, dvaro dvi oficinos, kumetynas, medinis namas, parkas ir cerkvė. Vienoje oficinų įrengtas Jurbarko krašto muziejus. Čia dažniausiai vyksta kultūriniai renginiai, o parke buriasi įvairių švenčių dalyviai.

2007 metais Jurbarko aukštų neogotikinių bokštų Švč. Trejybės bažnyčia atšventė 100 metų jubiliejų. Bažnyčioje vertingos šv. Petro ir Povilo skulptūros, kurių autorius – skulptorius Vincas Grybas. Miesto parke stovi jo paminklas Vytautui Didžiajam.

Ryškiausias Jurbarko rajono akcentas – Raudonės pilis. Tai XVI a. renesansiniai karališkieji rūmai, priklausę Žygimantui Augustui. Šiuo metu Raudonės pilyje įsikūrusi pagrindinė mokykla. Turistams atviras pilies bokštas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Nemuno slėnį.


Smalininkai 12 km į vakarus nuo Jurbarko

Netoli Smalininkų tekantis Šventosios upelis nuo 1422 iki 1923 metų pagal Melno taikos sutartį skyrė Lietuvos ir Vokietijos žemes. Tai vienintelė Lietuvos pasienio vieta, kur beveik 500 metų veikė pasienio užkarda ir muitinė.

Smalininkuose Justinas Stonys jį įkūrė savo sodyboje. Jame eksponuojama senovinė žemės ūkio technika, metalo, medžio, linų apdirbimo įranga, varikliai, fotoaparatai, spausdinimo, skaičiavimo mašinėlės, laikrodžiai, senovinė literatūra, senoviniai sunkvežimiai, automobiliai ir daugybė kitų įdomybių.

Seredžius 43 km į rytus nuo Jurbarko

Virš miestelio stūkso aukštas piliakalnis, vadinamas Palemono kapu. Apie
nuo Palemono kalno, 700 metrų į pietryčius Nemuno ir Dubysos santakoje, stūkso Palocėliais vadinamas piliakalnis.

1 km į vakarus nuo Seredžiaus ant aukšto Nemuno kranto įkurta Belvederio dvaro sodyba, į kurią nuo Nemuno pakrantės kyla 365 laipteliai (anksčiau buvo 372). Tai ilgiausi lauko laiptai Lietuvoje. Puošnaus itališko stiliaus dvarą XIX a. pastatė didikų Burbų giminės atstovas Kauno gubernijos bajorų maršalka Kletas Burba.

Veliuona 36 km į rytus nuo Jurbarko

Gyvenvietė išsidėsčiusi dviem aukštais Nemuno dešiniojo kranto apatinėje ir viršutinėje terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje.

1644 metais pastatyta renesansinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, XIX amžiuje – klasicistinės architektūros paminklu laikomas medinis Veliuonos dvaras (dabar jame įsikūręs Veliuonos krašto muziejus).

Seredžiuje kas antrus metus birželio mėnesį vyksta Stasio Šimkaus tarptautinis mišrių chorų festivalis.

Žirgynuose Pilies I kaime (Skirsnemunės seniūnija) ir Smalininkuose galima pajodinėti žirgais.


Panemunės sodybose iškyloms Nemunu galima išsinuomoti kanoją, valtį ar pramoginį katerį.

Rengiamos edukacinės programos: siūlų pynimo (makramė) Veliuonos „Meno turgelyje“ (Draugystės g. 1) ir keramikos Veliuonos krašto muziejuje (Muziejaus g. 2).

Jurbarko karjeras, prasidedantis miesto teritorijoje Tauragės kryptimi, vilioja nardymo mėgėjus. Dugnas pasižymi įdomiu reljefu – daug duobių, kalnelių. Didžiausias gylis siekia 9 metrus.

Jis vienintelis Lietuvoje turi 1 km trasą, atitinkančią tarptautinius standartus.

Maršrutas nuo Vilkijos (Kauno rj.) iki Jurbarko – vienas įspūdingiausių Lietuvoje. Visą kelią vienoje pusėje lydės Nemunas, kitoje – senieji piliakalniai, saugantys Gedimino mirties paslaptį, žali upės slėnio šlaitai, proskynose šmėžuojančios sodybos ir įspūdingi panemunės pilių bokštai.

PARAGAUK

Viešvilėje – žuvys, Naujasodžių kaime (Jurbarkų seniūnija) – ąžuolų gilių gėrimas, ruginių miltų sausainiai, bulvienė, kastinys, spirgynė, Girdžiuose – kepta silkė, virtinukuai su virtų bulvių įdaru, piemenukų kugelis, kugelis su kiaulių kojelėmis, šilkinė košė. 

Turistinėje stovyklavietėje „Medaus slėnis“ Šilinės kaime (Skirsnemunės seniūnija) ieškokite meduolio, Klausučiuose (Seredžiaus seniūnija) – obuolių sūrio, Seredžiuje – plikytos naminės duonos.