Prasidėjus vasarai, daugelis suka galvą, kaip praleisti ją kuo įdomiau, prasmingiau ir įsimintiniau. Tam visiškai nebūtina keliauti į egzotiškas užsienio šalis. Lietuvoje apstu dėmesio vertų gamtos ir kultūros paminklų, lankytinų vietų. Populiarinti kultūrinį turizmą ir priminti apie nepelnytai užmirštas šalies įdomybes pasiryžo nacionalinio pilietiškumo projekto „Atgal į ateitį“ dalyviai. Tarp jų Šiaulių miesto ir rajono mokyklų jaunuoliai, kurie kviečia iš naujo atrasti Saulės miestą ir gyvenvietes aplink jį.
Spalvingą pažintinį maršrutą sudarė Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniai. Jie siūlo apžiūrėti didžiausią Lietuvoje profesoriaus Kazio Morkūno sukurtą vitražą „Saulės mūšis“. Pataria stabtelėti prie akmens su dubenėliais. Tai gana retas archeologinis objektas: pagoniškose šventvietėse per apeigas naudoti akmenys su įvairaus dydžio gamtos ar žmogaus sukurtomis įdubomis įvedus krikščionybę buvo išvežti, naikinami.
Besilankantiesiems Šiauliuose taip pat vertėtų apžiūrėti Žaliūkų vėjo malūną – pirmąjį Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejų, skulptūrą „Šaulys“, Nepriklausomybės paminklą Sukilėlių kalnelyje, garvežį Dubijos gatvėje, Chaimo Frenkelio vilą ir Frenkelio fabriko sinagogą, saldainių fabriką „Rūta“ ir daugelį kitų objektų.
„Neseniai pasibaigusiais mokslo metais pilietiškumo pagrindų ugdymą gimnazijos pirmos klasės mokiniams organizavome kiek kitaip nei anksčiau. Pamokos vyko per kultūrinei, pažintinei veiklai skirtas dienas. Visi pirmos klasės mokiniai, kurių buvo apie 180, susibūrė į 30 komandų. Kiekviena jų pasirinko tyrinėti po vieną, jų manymu, įdomiausią ir joms mažiausiai žinomą kultūros paminklą, – pasakoja Audronė Saldauskienė, Šiaulių Didžvario gimnazijos Ugdymo skyriaus vedėja. – Mokiniai apie pasirinktą objektą kaupė informaciją, kūrė interaktyvius plakatus su nuotraukomis, vaizdo pasakojimais ir interviu. Šie plakatai panaudoti rengiant bendrą Šiaulių miesto lankytinų vietų žemėlapį.“
Anot Ugdymo skyriaus vedėjos, gaila, bet šiandien ne tik jaunimas, bet, kaip parodė mokinių atlikti interviu, ir vyresni žmonės mažai bežino apie savo gimtąjį miestą.
Vykstant į Kryžių kalną ar neseniai išgarsėjusį Naisių miestelį, nevalia aplenkti ir Meškuičių. Čia turistų dėmesį turėtų patraukti XX a. pradžioje pastatytas vėjo malūnas, paminklas „Laisvės angelas“, Šv. Stanislovo bažnyčia ir kiti kultūros paminklai. Juos aprašė, nufotografavo ir informacinį stendą parengė jaunieji kraštotyrininkai iš Meškuičių gimnazijos.
Pasak Rositos Serpauskienės, Meškuičių gimnazijos istorijos mokytojos, miestelyje geriausia apsilankyti rugpjūčio mėnesį, minint Baltramiejaus dieną, kai jis pasipuošia gėlių ir žolynų kilimais, šieno skulptūromis.
O štai vykdami iš Šiaulių per Gilvyčius Kuršėnų link, privažiuosite Užkalnius, kuriuose galima pajusti tikrąją senojo lietuviško kaimo dvasią.
Šiaulių rajono Gilvyčių mokyklos mokiniai nutarė atgaivinti ir visiems priminti Užkalnių, kuriuose belikę mažiau kaip trisdešimt gyventojų, istoriją. Daug įdomių ir intriguojančių faktų jiems atskleidė seniausias Užkalnių gyventojas Stasys Lapukas. Pasirodo, iki 1922 m. žemės reformos čia buvęs tik Užkalnių sodžius, kuriame stovėjo 30 ar kiek daugiau trobų. Žemė tuomet matuota rėžiais, todėl trobos buvo sugrūstos viena prie kitos. Prasidėjus žemės reformai, apie 1930 m. užkalniškiai pradėjo keltis į vienkiemius ir taip susiformavo dabartinis kaimas.
Anot Romos Rimeikienės, Gilvyčių mokyklos bibliotekininkės, Užkalniai įsikūrę kalnuotoje, miškingoje vietovėje, todėl čia dažnai vyko įvairūs mūšiai, susirėmimai. Kaime iki šiol yra išlikusių molinių pastatų.
Mokiniai Užkalnių istoriją atkūrinėjo ne tik pagal gyventojų pasakojimus, bet ir senąsias nuotraukas.
Turistų nekantriai laukia Kužių miestelio gyventojai. Įkopus į Luponių piliakalnį, kuriame, anot padavimo, nugrimzdo bažnyčia, galima iš aukščiau pasidairyti po jo apylinkes. Verta apžiūrėti netoliese, Gulbino miške, esantį kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanų bunkerį, aplankyti žydų genocido vietą, kurioje per Antrąjį pasaulinį karą sušaudyta 8 tūkst. žydų tautybės žmonių.
„Mūsų miestelis įsikūręs pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Kuršėnų. Įstojus į Europos Sąjungą jame daug kas pasikeitė: buvo renovuota mokykla ir bažnyčia, seniūnijos gyvenvietėse padaugėjo poilsio zonų, aikštelių, – pasakoja Violeta Laurutienė, Kužių vidurinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoja. – Mokiniai nusprendė palyginti, kaip atrodė miestelis prieš dešimt metų ir dabar, aptarė, ko kiekvienas galėtų imtis, kad jis taptų dar patrauklesnis, jaukesnis, tačiau neprarastų savo unikalumo, neišbarstytų istorinės atminties.“
Nacionalinis pilietiškumo projektas „Atgal į ateitį“, kuriame dalyvaudami mokiniai iš visos Lietuvos ėmė labiau domėtis ir gaivinti gimtojo krašto istoriją, yra didesnio, jau dvejus metus vykdomo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis. Projektą „Kuriame Respubliką“ įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kiti partneriai pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.
