Telšiai, kaip ir Roma, – miestas, pastatytas ant septynių kalvų. Gal kalvos ir žemesnės nei Italijos Amžinajame mieste, bet Telšiai už Romą gražesni. Ne, bent jau švaresni ir tvarkingesni.
Iki blizgesio išpuoselėtos Masčio ežero pakrantės, bliuzo ir roko šventės prie Luksto ežero, jūrą primenantis Germanto dugnas – tai puikus atradimas tiems, kurie prisikepino Turkijos ar Graikijos kurortuose, bet nežino, kokios puikios gali būti atostogos Lietuvoje. Ir ne tik prie jūros.
Telšius ir Romą sieja ne tik kalvota vietovė. Pagrindinėje Telšių aikštėje stovi skulptūra „Samogitia“ (lotyniškai – Žemaitija), vaizduojanti mešką, ant jos kupros sėdinčius du lokiukus ir tris žmogaus kūdikius.
Tai savotiška sąsaja su Romos miesto įkūrimo legenda – Romą esą įkūrė vilkės išmaitinti broliai. Lokys – Žemaitijos heraldinis simbolis.
Pasikeitė neatpažįstamai
Telšiai yra miestas, tarsi Feniksas pakilęs iš pelenų. Tiesa, Žemaitijos sostinė nebuvo sudegusi. Tačiau prieš dešimt metų Telšiai buvo nykokas, apšiuręs provincijos miestas, tokiu virtęs žlugus sovietinei pramonei, užsidarius „Masčio“ fabrikui.
Viduryje miesto telkšojo užpelkijęs, švendrais apaugęs Masčio ežeras - tokia didelė, neptraukli bala. Nušiurusi autobusų stotis atrodė taip, kad net nesinorėjo išlipti iš autobuso.
Būtent nuo stoties atnaujinimo ir prasidėjo žemaitiškosios Romos atgimimas. Netrukus verslo investicijos atgaivino pagrindinę aikštę, kuri dabar primena išpuoselėto Vokietijos ar Olandijos miestelio centrą, su varpine, senovinio grindinio detalėmis.
Telšiškiai juokauja, jog sutvarkytos, išpuoštos Masčio ežero pakrantės žemaičiams yra geriausias įrodymas, kiek daug Lietuva laimėjo, įstojusi į Europos Sąjungą.
Būtent ES lėšomis Masčio ežero pakrantėse nutiesti takai, įrengtos spalvingos vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai. Apskritai, Masčio pakrantės primena Nidą ir Juodkrantę.
Telšių apylinkėse atostogauti tikrai verta, jei mėgstate aktyvų poilsi gamtos prieglobstyje.
Vaizdingi ežerai
Tuoj už miesto tyvuliuojantis Germanto ežeras ne veltui vadinamas Telšių jūra. Pakrantė smėlėta, krantas seklus, galima bristi toli, kol vanduo pasiekia klubus. Visai kaip Baltijos jūroje.
Patys telšiškiai labiau mėgsta Ilgės ežerą. Čia mažiau grūsties. Įbristi į ežerą nėra labai patogu, krantas stačias, greitai gilėja.
Tačiau nuo aplink augančių juodalksnių vanduo juodas kaip smala, o išsimaudžius atrodo oda tampa švelni ir slidi, tarsi išsitrynus kremu. Maudytis Ilgėje ypač puiku per kaitrą, net karščiausiomis dienomis vanduo vėsus.
Taip, Telšiuose ir jų apylinkėse galima šauniai pailsėti, bet tik jei neieškai daug pramogų. Telšiai praėjusiais metais laimėjo europinį labiausiai besipuošiančio miesto konkursą pagal „Edemus“ programą. Tačiau turizmo infrastruktūra dar nėra pakankamai išvystyta.
Prie Masčio ežero jau galima išsinuomoti valčių ir vandens dviračių, bet vandens pramogoms labai tinkamas Germanto ežeras nieko panašaus dar pasiūlyti negali.
Per mažai poilsiaviečių
Pačiuose Telšiuose svečius priima 4 viešbučiai. Dviviečio kambario kainos svyruoja nuo 120 iki 180 Lt už parą. Galima apsistoti apylinkių kaimo sodybose, ypač populiari sodyba Kūlio Daubos kaime (Telšių r.) „Angelų malūnas“.
Kempingų, stovyklaviečių nėra daug. Populiariausias kempingas – stovyklavietė „Varnių piras“, apie 30 km nuo Telšių, prie Lūksto ežero.
Keturviečio namelio nuoma savaitei – 320 Lt.
Turistai mėgsta apsistoti prie ežero, vaizdingoje pamiškėje įsikūrusio sovietinės statybos poilsio komplekso „Germanto vila“ patalpose. Tik ši vila dažnai nuomojama pokyliams, tad netoliese apsistojusiems turistams per naktį kartais tenka klausytis neoficialaus tautinio himno „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį!“
Iškėlusiems puotą „Germanto viloje“ patartina alkoholį vartoti saikingai. Ne tik todėl, kad taip ragina Sveikatos apsaugos ministerija.
Prie vilos stūkso nevykę lauko laiptai su atsikišusiomis atbrailomis, jau tapo dėsniu, kad mažiausiai vienas puotos dalyvis jais nusiridena ir susikruvina nosį.
Žemaitijos turizmo informacijos centro darbuotoja Aistė Šiaudkulienė pripažino, jog kempingų, poilsiaviečių, viešbučių Telšiuose ir miesto apylinkėse reikėtų daugiau.
„Kai prieš du metus buvo sutvarkytos Masčio ežero pakrantės, išpuoštas miestas, pajutome didelį turistų antplūdį. Tikrai, Telšiuose, Telšių rajone reikėtų daugiau pramogų, turizmo traukos vietų“, - sakė A.Šiaudkulienė.
Sulydė žemaičių ir Rytų kultūras
Gajus įvaizdis, kad žemaičiai yra lėto būdo, nerangūs ir konservatyvūs. Tai – klaidingas stereotipas, kurį į lietuviškąjį pasaulį paleido nuobodžios apysakos „Marti“ autorė Julija Baniuševičiūtė-Žemaitė, sukūrusi Vingių Jono personažą.
Žemaičiai yra labai iniciatyvūs, didžiuojasi savo išskirtine tarme. Tačiau anaiptol nėra užsispyrėliškai uždari, atsitvėrę nuo kitų kultūrų įtakų. Muziejaus gatvėje telšiškis A.Jonušas įkūrė žemaitiškai-japoniškai-kinišką muziejų.
Sodyboje savitai suderintas žemaičių ir tradicinis Rytų kultūrų palikimas. Lankytojai čia gali pamatyti seniausios pasaulyje Horiudži šventyklos pagodos maketą, No teatro kaukės Okame kopiją, kabukio, japonų teatro, sceninius vaizdus. Fudži kalno papėdėje - arbatos gėrimo namelis, budos Amidos, šv. Vienuolio skulptūros ir kiti senosios Japonijos kultūros simboliai.
Sodyboje-muziejuje skirtas kampelis ir Kinijai. Čia galite pamatyti apie 30 Kinijai būdingų pastatų maketų: Konfucijaus šventyklą, baltąją Pekino pagodą, Tibeto Potalos rūmus.
