Kėdainių žemė: tik čia paragausite... agurkų trauktinės

„Kaimeliai šičia turtingesni nei kitur, sutūpę arba ties vieninteliu vieškeliu palei upę, arba aukščiau viršum jos, terasose, ir pavakare žvalgosi vienas į kitą langų šviesuliais per daubą, kuri kaip rezonuojanti dėžė atkartoja plaktuko dūžius, šunų lojimą ir žmonių balsus, – gal todėl slėnis taip garsėja savo senomis dainomis, kurias čia dainuoja atskirais balsais, niekada unisonu, visuomet stengdamiesi nurungti varžovus iš priešais esančio kaimo – gražiau, iš lėto užgesinti posmą.“ Iš romano „Isos slėnis“, Czesławas Miłoszas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kėdainių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Kėdainių rajonas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, einančioje per patį Lietuvos vidurį plačiu, iki 100 kilometrų, ruožu. Tai yra didžiausia Lietuvos žemuma. Per patį jos vidurį iš šiaurės į pietus vingiuoja Nevėžis – didžiausia Vidurio Lietuvos upė. Nuo kitų upių Nevėžis skiriasi lėta ir ramia tėkme. Tokį jo būdą lėmė geografinė padėtis, mat Nevėžis teka priešinga žemumos nuolydžiui kryptimi: žemuma žemėja į šiaurę, o Nevėžis savo vandenis plukdo į pietus – į Nemuną.

Jis yra maždaug 7 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, Dotnuvos link. Čia 1995 metais oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis centras. Kiti du akmenys šalia simbolizuoja Aukštaitiją ir Žemaitiją.

Rajone į Nevėžį subėga daugybė upių, tai – Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Smilga, Šušvė, Obelis, Barupė su gausybe savų intakėlių, visų nė nesuskaičiuosi. Patvenkus upes suformuoti 34 tvenkiniai. Didžiausi – Angirių, Bublių, Labūnavos. Telkšo 19 ežerų. Iš viso vandens telkiniai užima apie 4 proc. teritorijos. Didžiausias – Baublys (7 km į vakarus nuo Krakių).

Lygumų kraštovaizdį pagyvina tarp upių išsibarstę miškai. Jie užima apie 24 proc. rajono teritorijos. Didžiausi Laivelių, Šventybrasčio, Lančiūnavos, Ilgatrakio miškai, kuriuose daugiausia žaliuoja beržai, ošia eglynai, uosynai, auga ąžuolai.


Skinderiškių dendrologinis parkas Krakių seniūnijoje prilygsta botanikos sodui. Parkas padalytas į geografines sritis, kuriose auga Europai, Sibirui, Kaukazui, Vidurinei Azijai, Kinijai ir Japonijai, Šiaurės Amerikos rytams ir Šiaurės Amerikos vakarams būdingi augalai. Auginama daugiau kaip 700 medžių ir krūmų rūšių ir formų, yra ir labai retų, kokių niekur kitur Lietuvoje neaptiksi. Parkas kartu su Šušvės užtvankos vandenimis užima 123 ha plotą. Čia galima pamatyti ir gausybę riedulių.

Kėdainių senamiestis ypač gerai tvarkomas. Čia išlikęs istorinis gatvių tinklas, keturios prekybinės aikštės, nemažai vertingų pastatų, turinčių renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų.


Didžiosios gatvės pradžią puošia viena iš trijų Lietuvoje išlikusių XVII a. renesansinių rotušių, prie jos įkurtas skulptūrų kiemelis, pastatytas paminklas Radviloms, vaizduojantis Jonušą Radvilą.

XVI a. viduryje statytų Rektorių namų kompleksą (Senoji g. 2, 4) sudaro du greta stovintys pastatai, kurių galiniai fasadai jungiami įvažiavimo arkos. Kristupo Radvilos XVII a. įkurta Šviesioji gimnazija (Didžioji g. 62) buvo vienas svarbiausių protestantiškųjų švietimo centrų Lietuvoje.

Išlikę klasicizmo stiliaus pastato autentiški rūsiai, kuriuose 1653 metais buvo išspausdinta viena svarbiausių XVII a. lietuviška ekumeninės pakraipos knyga „Kniga nobažnistės krikščioniškos“.

Senamiesčio vaistinėje (Josvainių g. 2) išsaugotas autentiškas tarpukario Lietuvos vaistinės interjeras. Vadinamasis Burmistro namas (Radvilų g. 5) yra škotams būdingas gyvenamasis ir prekybinis XVII a. pastatas.

Mieste savo maldos namus turi penkios skirtingos religinės bendruomenės.


Seniausias Kėdainių pastatas yra apie 1460–80 metus ant aukštos kalvos Nevėžio kairiajame krante pastatyta gotikinė Šv. Jurgio katalikų bažnyčia. Šv. Juozapo barokinė medinė bažnyčia (Didžioji g. 21) statyta 1703 metais, išlikę XVIII a. altoriai ir paveikslai.

XVII amžiaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje (Vokiečių g. 7) išliko originali sienų tapyba. Prie šios bažnyčios yra senosios liuteronų kapinaitės.


1631–52 metais Kristupas Radvila ir jo sūnus Jonušas Radvila pastatydino renesansinę Evangelikų reformatų bažnyčią (Senoji g. 1). Šios bažnyčios rūsyje yra Radvilų šeimos mauzoliejus, restauruotuose sarkofaguose ilsisi įtakingos Lietuvos didikų giminės atstovų palaikai. Bažnyčia pasižymi gera akustika, todėl čia dažnai vyksta koncertai.

Senamiestyje stovi dviejų sinagogų kompleksas (Senosios rinkos aikštė 12). Vasarinė sinagoga statyta 1784–1809 metais ir yra viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Mažesniojoje žieminėje, statytoje 1837 metais, šiuo metu veikia Daugiakultūris centras. Trečiąją Kėdainių sinagogą (Smilgos g. 13) XIX a. viduryje pastatė turtingiausias miesto siuvėjas.

Netoli geležinkelio stoties dėmesį patraukia ypač retas Lietuvoje statinys – 28 metrų aukščio minaretas. Iš tokio bokšto islamo šalyse musulmonai kviečiami melstis, o rusų generolas Eduardas Totlebenas apie 1880 metus Kėdainiuose jį pastatė Rusijos– Turkijos karui atminti.

Paberžė 32 km nuo Kėdainių

Kėdainių rajone itin daug vietų, susijusių su 1863 metų sukilimu.


Prie Šventybrasčio (apie 16 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių) 1863-iųjų spalį vyko paberžės kunigo A. Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Kapinių pakraštyje yra sukilėlių kapas.

Kėdainių rajono savivaldybės rūpesčiu jis duris atvėrė 1993 metais. Čia įrengta ir sukilėlių vado Antano Mackevičiaus, 1855–63 metais kunigavusio Paberžėje, memorialinė ekspozicija.

Dotnuva ir Akademija 11 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių

1919 metais dvare buvo įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, 1924 metais – Žemės ūkio akademija. 1947-aisiais ji iškelta į Kauną, bet dvarvietę ilgainiui imta vadinti Akademija. 1810-aisiais pastatytoje Dotnuvos vėlyvojo baroko Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje (Vytauto g. 57) gausu meno vertybių: paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių rūbų muziejus.

Apytalaukio dvaras (5 km į šiaurę nuo Kėdainių)

Statytas XIX amžiaus viduryje, turi neorenesansinio stiliaus elementų. Iki šiol išlikę rūmai su triaukščiais šoniniais rizalitais, klasicistinių ūkinių trobesių liekanos, angliškasis parkas.

Sirutiškio dvaras (apie 7 km nuo Kėdainių, Surviliškio seniūnija)

Vokiškojo neorenesanso stiliaus dvaro rūmams būdinga kreivų linijų ritmas, gausi ornamentika. Parkas tvarkomas, dvaro rūmus ruošiamasi restauruoti.

Kalnaberžės dvaras (12 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių)

Valdė Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai. Stolypinai XIX amžiaus antroje pusėje pastatydino neogotikinius dvaro rūmus, kurie išliko iki šiol. Fasado akcentas – rizalitas – per visą aukštį atsikišusi dalis, papuošta laiptais ir dviejų kolonų portikais. Šiuo metu dvaras apleistas. 
 Terespolio dvaras (32 km į šiaurės vakarus nuo Kė- dainių, Gudžiūnų seniūnija)

Moderno stiliaus rūmai statyti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Jų savininkai Chrapovickiai buvo labai turtingi. Dvare turėjo banką, kuriame aplinkiniai laikė savo pinigus. 1926 metais Terespolio dvaras buvo išdalytas į atskirus kaimus. Rūmus supa bene gražiausias Kėdainių rajone angliškojo stiliaus parkas.

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Įkurtas 1921 metais ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Be kitų eksponatų, čia galima pamatyti bene garsiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio (1835–1916) 15 kryžių. Jo sukurtų kryžių ir koplytstulpių, laikomų liaudies architektūros šedevrais, gausu Surviliškio apylinkėse.

Bakainių piliakalnis (Surviliškio seniūnija)

Vienas didžiausių ir gražiausių Kėdainių rajono piliakalnių, nuo kurio atsiveria graži panorama.

Pilionių piliakalnis (Dotnuvos seniūnija)

Vadintas Švedkapiu arba Piliuku.

Tai bendrovės„Lifosa“ supilti fosfogipso kalnai prie Zabieliškio kaimo pakraščio (Pelėdnagių seniūnija). Fosfogipso, kuris lieka gaminant fosforo rūgštį, nuo 1969-ųjų čia susikaupė apie 21 mln. tonų. Dabar „Alpės“ užima 77 ha plotą. Kai kurių kalnų aukštis net 60 metrų. Senesni kalnai apsodinti medžiais, apžėlė žole, greta esančiuose tvenkiniuose apsistoja praskrendantys paukščiai. Šis objektas nėra lankomas, bet matomas net iš
5 km atstumo.

Liepos 12 d. Kėdainių miesto parke vyks tradicinė Agurkų šventė. Parko pievoje nuo pietų šurmuliuos tarptautinė mugė „Žaliasis skonis“, kurioje dalyvaus Čekijos, Latvijos, Lietuvos Pamario krašto ir Kėdainių rajono bendruomenių naminio maisto gamintojai, amatininkai.

Agurkų šventė ir koncerno „Vikonda“ organizuojama Ledų diena yra kėdainiečių mėgstamiausios šventės.

Ledų „lietaus“ paskutinį liepos savaitgalį kėdainiškiams pavydi ne vienas Lietuvos gyventojas. Bendrovė „Vikeda“ šią šventę organizuoja nuo 1998 metų. Atrakcionai vaikams, karnavalinė eisena, žvaigždžių koncertas, įspūdingas lazerių ir fejerverkų reginys, diskoteka iki ryto – pagrindiniai linksmiausios vasaros šventės Kėdainiuose akcentai.

Liepos pabaigoje motokroso trasoje prie Nevėžio vyksta tradicinės Lietuvos motokroso varžybos „Kėdainiai“. Jų stebėti susirenka apie 1 tūkst. žiūrovų.

Populiari kėdainiečių poilsiavietė – Babėnų karjeras miesto pakraštyje, į dešinę nuo Kėdainių–Krekenavos kelio. Dirbtiniame ežere galima pasimaudyti, pažvejoti. Čia veisiasi vandens paukščiai.

Iškepamas omletas ir padaromas paplotis iš išmaišytos maltos kiaulienos mėsos, pakepintų svogūnų ir kiaušinių. Paruošiamas marinuotų agurkų, sumaišytų su pakepintais svogūnais, įdaras. Šis įdaras dedamas ant mėsos papločio ir suvyniojamas į omleto volelį. Jis aptepamas kiaušinio plakiniu, džiūvėsėliais ir kepamas riebaluose keptuvėje, vėliau – orkaitėje. Kėdainiečiai maltinį valgo užpiltą sviestu kartu su virtomis daržovėmis, šviežiais ar raugintais agurkais.

Tik Kėdainiuose galite paragauti ir... agurkų trauktinės.