Lankomės Pagėgių krašte: užburiantys Rambynas ir Nemuno delta

„Pagėgius prisimenu kaip pirmą savo gyvenime matytą didelį miestą. Kiek man įspūdžių suteikė jo akmenimis grįstos gatvės, raudonų plytų geležinkelio stotis, pagrindinė gatvė su aikšte!“ - sako Romas Ubartas, lengvaatletis, disko metikas, olimpinis čempionas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Pagėgių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rytinę savivaldybės dalį kerta Jūra – kaip tik nuo jos žiočių ir prasideda Nemuno delta. Nemunas savivaldybės teritorijoje skiriasi į dvi pagrindines šakas: kairiąją – Giliją ir dešiniąją – Rusnę, kuriai tenka apie 80 proc. Nemuno vandenų. Seniau upė turėjo daugiau šakų – Gėgę, Šaltikę, Šnekę, Giliją, Rusnę ir Kaukę. Vienos buvo užneštos smėliu ir tik pavasarį per potvynius susijungia su Nemunu, kitos tapo savarankiškomis upėmis. Todėl kraštas išraižytas senvagių ir nusėtas gilių ežerėlių. Telkšo 39 ežerai, didžiausi – Sennemunės, Merguvos, Užlenkio, Bitežerio.

Rytinėje savivaldybės dalyje plyti Karšuvos, o vakarinėje – Pajūrio žemumos dalis. Žemumas skiriantis Vilkyškių kalvagūbris savo išraiškingąją keterą iškėlęs maždaug 40–50 metrų. Kalvagūbryje, apie 2 km į šiaurę nuo Lumpėnų, yra ir aukščiausia savivaldybės vieta, iškilusi iki 76 metrų.


Nemuno slėnio, ypač jo vingio, ir Rambyno kalno grožiui išsaugoti 1992 metais įkurtas Rambyno regioninis parkas. Jis vienas mažiausių Lietuvoje, užima tik 4 tūkst. 786 ha plotą.

Tuomet ties Opstainių kaimu mišku neapaugę didžiuliai jo plotai pasipuošia rausvu paprastosios smaliukės žiedynų kilimu. Atrodo, tarsi būtum neaprėpiamose Provanso levandų plantacijose...

Jį išvysite 2 km į pietus nuo Lumpėnų, važiuodami
į Bitėnus. Kalnu vadinamas Rambyno piliakalnis (45,4 m virš jūros lygio) – garsi Mažosios Lietuvos šventvietė.

Ties vaizdinguoju Merguvos–Bitežerio ežerų lanku Nemuno slėnis išplatėja iki maždaug pusantro kilometro. Visą slėnį užima užliejama terasa – didžiausios Lietuvoje užliejamos pievos. Teritorijoje nuo Jūros ir Nemuno santakos paprastai ir prasideda kasmetiniai potvyniai. Vanduo kartais užlieja iki trečdalio Pagėgių savivaldybės. Dažniausiai užliejama 10–13 tūkst. ha, maksimalus užliejamas plotas – 17 tūkst. hektarų.

Miestelis ėmė klestėti Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos (Pagėgiuose stovi šiam įvykiui skirtas paminklas). Tada buvo suteiktos miesto teisės, skirta nemažai lėšų plėtrai. 1931 metais pastatyti mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūrę Vaikų globos namai (Viliaus g. 46), 1933-iaisiais – evangelikų liuteronų bažnyčia.


Bitėnai 11 km į pietryčius nuo Pagėgių

Atstatytane spaustuvės pastate įkurtas Jankaus muziejus. Be kitų eksponatų, čia saugoma Amžinosios Rambyno kalno knygos kopija, kurios originalas yra Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje.

Kiekvienais metais vasarą „Į sueigą pas Martyną Jankų“ Bitėnuose renkasi spaustuvininkai, leidėjai, kiti rašto žmonės.

Šalia muziejaus 2003 metais įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Kasmet jį papildo čia rengiamų dailininkų plenerų darbai.

Vilkyškiai 16 km į rytus nuo Pagėgių

Išliko XVI–XVII a. susiformavęs pagrindinių gatvių tinklas, Klaipėdos kraštui būdingų pastatų. Miestelį puošia 1885 metais pastatyta neogotikinio stiliaus raudonų plytų evangelikų liuteronų bažnyčia su 45 metrų aukščio bokštu.

Vilkyškių centre stovi XVII a. įkurto dvaro pastatai, trečiajame dešimtmetyje pastatytas paminklas Pirmojo pasaulinio karo Vilkyškių parapijos aukoms. Dar vienas paminklas, simbolizuojantis vežimą, skirtas XVIII a. Vilkyškių apylinkėse apsigyvenusiems keliems šimtams Zalcburgo ir Pfalco religinių pabėgėlių.

Ją rasite į pietus nuo Vilkyškių miestelio, už 1,2 km pasukę į kairę ir vingiuotu miško keliuku pavažiavę apie kilometrą. Eglė apie 32 m aukščio, 5 m apimties liemeniu. Vienintelė Lietuvoje buvo išsišakojusi į 18 kamienų ir kamienėlių.

Nuo Sovetsko–Šiaulių ir Klaipėdos–Jurbarko plentų sankryžos pasukus Sovetsko link už 6 km privažiuojamas mažiausias Lietuvoje miestas Panemunė – 2011 metų pradžioje joje gyveno 295 žmonės. Iš čia per daug sumaiščių regėjusį ir valstybinių sienų ribas žymintį Karalienės Luizės tiltą kelias toliau veda į Tilžę, Rusijos Federacijos vadinamą Sovetsku. Tilto ilgis – 416,3 m, jis vadinamas Prūsijos karalienės Luizės vardu.

„Oflager-53“

Buvusi Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovykla miške prie Pagėgių. Tai nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos 53-iasis filialas. „Mirties stovykla“ užėmė 36 ha plotą, stovėjo trys barakai kalinamiems kareiviams ir vienas karininkams. Manoma, kad čia žuvo apie 10 tūkst. įvairių tautybių žmonių.

Kasmet birželio 23–24 dienomis čia pinami žolynų vainikai, skamba liaudies muzika ir dainos, uždegamas aukuras. Einant sveikinti Joną, Jonę ar Janiną, reikia neštis sūrį, tad pagal specialius receptus pagamintais sūriais vaišinami ir visi susirinkusieji ant Rambyno kalno. Visą Joninių naktį lankytojams atviras ir M. Jankaus muziejus. Čia taip pat netyla dainos ir laukiama aušros.

Vyksta rugpjūčio pabaigoje Šilgalių dvaro kieme (Stoniškių seniūnija). Tai gandrų palydėtuvės į kasmetinę kelionę į šiltus kraštus. Kartu kaimas suskaičiuoja tais metais gandrų „atneštus“ vaikučius, iškilmingai priima juos į savo bendruomenę.

Tai pačių pagėgiškių labiausiai mėgstamas renginys liepos pradžioje. Viešosios bibliotekos kiemelyje ta proga vyksta „Poezijos ir muzikos valanda“.

Gražiose Jūros upės žemupio vietose įrengtos trys prieplaukos.

Keliauti Jūros upe siūloma šiais maršrutais: Tauragė–Braziūnai–Mociškiai–Šereitlaukis (ilgis – apie 35 km), Braziūnai–Mociškiai–Šereitlaukis (apie 23 km), Šereitlaukis (Jūra)–Rambynas (Nemunas, apie 14,5 km), taip pat Šešuvio ir Jūros upėmis (apie 40 km).

Rambyno kraštovaizdžio draustinyje palei Nemuną vingiuoja 1,5 km pažintinis gamtos takas. Take įrengta vienuolika stotelių su stendais.


Išbandykite 33,7 km dviračių trasą „Nemuno žiedas“ maršrutu Vilkyškiai–Šereitlaukis–Bitėnai–Rambyno kalnas–Vilkyškiai. Trasa asfaltu eina 7,5 km, žvyrkeliu – apie 8,2 km, miško keliu – apie 9 kilometrus.