Į Panevėžio žemę - mėginti siauruko ir ragauti Čičinsko kepsnio

„Beveik 60 metų čia pragyventa, svarbiausi gyvenimo momentai čia praėjo. Europoje turbūt valstybės neliko, kurioje nebuvau, kiek miestų aplankyta, bet vienintelis mano – Panevėžys“, - aktorius sako Donatas Banionis.

„Aplink Panevėžį vien lygumos ir tolimi kloniai. Pasilipus kur aukščiau, toli matyti dirbami laukai. Nuo seno tai žemdirbių kraštas.“ - sako Jonas Vainauskas, profesorius, agronomas ekonomistas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Panevėžio kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Tai labai lietuviška upė, nes Nevėžis nei pats, nei jo intakai iš svetur negauna nė lašo vandens ir svetimiems jo neatiduoda.

Upės ilgis 209 kilometrai. Ties Panevėžiu vaga išplatėja iki 30 m, gylis apie 2–3 metrai. Rytinėje miesto dalyje upė užtvenkta, suformuotos Panevėžio „Ekrano“ marios, viliojančios žvejus gaudyti kuojų, lynų, ešerių, o vasarą poilsiautojus maudytis.

Senvagė


Senoji Nevėžio vaga Panevėžio miesto centre – Senvagė – savotiška Panevėžio vizitinė kortelė. Ji ne vien gamtos kūrinys. Ištisus šimtmečius Nevėžis plovė ir graužė kairįjį krantą. Dabar tai gražiai sutvarkyta, miestiečių viena mėgstamiausių laisvalaikio vietų. Įrengta tvenkinys ir fontanas, nutiesti takai, pastatyti tilteliai, nuo Laisvės aikštės ateina originalių skulptūrų takas.

Parkai ir rekreacinės zonos užima daugiau kaip dešimtadalį miesto teritorijos. Gražiausias – Skaistakalnio parkas į rytus nuo miesto centro, iš vienos pusės juosiamas Nevėžio. Per parką teka Žagienio upelis, nutiesti pėsčiųjų tiltai. Auga juodosios, veimutinės pušys, ąžuolai, pajūriniai gluosniai ir kiti įspūdingi medžiai. Parke vyksta koncertai, kultūriniai renginiai, įvairios miesto šventės.

Per rajoną teka Pyvesa, Lėvuo su intaku Įstru, Nevėžis su Alanta, Juoda, Upyte, Juosta, Kiršinu ir kitais intakais. Mėlynuoja dvylika nedidukų ežerų. Didžiausias – 53,8 ha ploto Juodžio ežeras. Telkšo septyniolika tvenkinių. Vanduo užima apie 2 proc. rajono teritorijos. Lėvenį su Nevėžiu jungia Sanžilės kanalas.

Rajone daug miškų, jie tolygiai pasiskirstę ir užima daugiau nei trečdalį teritorijos. Dideli Gitėnų, Raguvos, Pašilių, Gėlainių miškai, o visų didžiausia – Žalioji giria. Panevėžio rajonui priklauso apie 13,5 tūkst. ha šios girios (visas jos plotas 19 tūkst. ha).

Girelėje (8 km į šiaurės rytus nuo Krekenavos) šiuos stambiausius Europos laukinius gyvūnus galima stebėti iš specialiai įrengtos apžvalgos aikštelės. Šiuo metu aptvare gyvena 17 stumbrų, laisvėje, maždaug 30–40 km spinduliu aplink, klajoja dar apie 50. Pašilių stumbryno aptvaruose iš viso gimė 140, o laisvėje – apie 80 stumbrų jauniklių.

Upytės piliavietė, arba Čičinsko kalnas, yra dešiniajame Vešėtos krante, netoli Vešėtos ir Uostrauto santakos, Tarnagalos kaime (Upytės seniūnija). Pakalnėje plyti didelė pieva, kuri lyg patvirtina visas žmonių pasakas apie čia buvusį ežerą. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje esanti įduba davė pagrindo pasakojimams apie nedoro pono Čičinsko prasmegusius rūmus.

Į trikampio pavidalo aikštę – Panevėžio „širdį“ – visais laikais sueidavo pagrindinės gatvės. Laisvės aikštės istoriją pradėjo turgus. 1998 metais pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą aikštė rekonstruota: dabar ji su plačiais, trinkelėmis grįstais takais, jaukiomis poilsio erdvėmis, moderniu apšvietimu ir žaliomis vejomis, kurias puošia skulptūros. Aikštės viduryje trykšta fontanas, prie kurio giliai po betonu paslėpta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms. Čia vyksta svarbiausi miesto įvykiai ir šurmuliuoja šventės.

Klasicistinė akmeninė Švč. Trejybės bažnyčia (Sodų g. 2) pastatyta 1803 metais.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (Smėlynės g. 10) pastatyta 1877–84 metais pagal garsaus architekto Justino Golinevičiaus projektą. Ji istorizmo stilistikos, su neoromaniniais bruožais, bazilikinė, dvibokštė, 1887-aisiais joje įrengti 23 registrų vargonai.

Kitų konfesijų tikintieji meldžiasi medinėje evangelikų liuteronų bažnyčioje (Ukmergės g. 29), stačiatikių Kristaus Prisikėlimo (J. Tilvyčio g. 6) ir sentikių (A. Mickevičiaus g. 10) cerkvėse.

Kristaus Karaliaus katedra Katedros aikštė 7


Modernizuotų neobaroko formų halinė vienbokštė katedra – visų Panevėžio parapijos bažnyčių globėja. Iš įvairių miesto vietų matyti didingas jos bokštas. Katedra baigta statyti 1929-aisiais.

Jos fasadą puošia trimetrinės Panevėžio vyskupijos steigėjų – popiežiaus Pijaus XI ir palaimintojo Jurgio Matulaičio skulptūros. Katedros varpai nuliedinti Vokietijoje. Dabar joje saugoma keliolika unikalių barokinių skulptūrų iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios didžiojo altoriaus. Yra vertinga Juozo Zikaro 1926 metais sukurta Kristaus Karaliaus skulptūra.

Juozo Masiulio knygynas Respublikos g. 21


Tai vienas seniausių knygynų Lietuvoje – įsteigtas 1905 metais, panaikinus lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Jo įkūrėjas J. Masiulis buvo puikiai susipažinęs su lietuviška spauda, platino knygnešių gabenamus leidinius ir pats buvo gerai žinomas knygininkas. Po Nepriklausomybės atkūrimo atgaivintame knygyne ir dabar rasite knygų įvairiomis kalbomis.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (Respublikos g. 14)

Įsikūrusi buvusiuose Panevėžio kredito draugijos rūmuose, pastatytuose 1915 metais. Pagal architekto Sauliaus Juškio projektą 2003–06 metais rekonstruotas neoklasicistinis su moderno bruožais pastatas dabar yra vienas didžiausių kultūrinės traukos centrų mieste. Čia dažnai vyksta knygų pristatymai, koncertai, parodos.

Krekenava 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos

Istorizmo krypties dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Bažnyčios g. 18) pastatyta 1901 metais. Bažnyčioje gausu dailės kūrinių: žalvarinis XVII a. varpas, XIX a. skulptūros, dailininko Stasio Ušinsko sukurti vitražai, paveikslai. Tarp jų – dėl tikinčiųjų patiriamų malonių ypač gerbiamas Dievo Motinos paveikslas. Tai vienas iš septynių Marijos paveikslų, kurie Lietuvoje laikomi stebuklingais. Bažnyčios šventoriuje stiebiasi triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra. „Mėnulio akmens“ skulptūrų parkas

Tai šiuolaikinio meno ekspozicija po atviru dangumi Krekenavos seniūnijos Leonardavo kaime. Skulptūros centro direktoriaus Alfrido Pajuodžio pastangomis apleista dvarvietė virto meno ir kultūros oaze. Čia pastatyta daugiau kaip dvidešimt akmens skulptūrų, žemės meno ir kitokių kūrinių. Kasmet vyksta meno simpoziumai, parodos ir festivaliai, renkasi kūrybinis jaunimas.

Ramygala 24 km į pietus nuo Panevėžio

Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklingo ovalo aikštė. Centre vyrauja XX a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai. Neogotikinė vienbokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1898–1914 metais pagal architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą.

Ramygalos malūnas nesustodamas mala jau 90 metų. Tai vienintelis rajone ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje vis dar veikiančių motorinių malūnų.

Smilgiai 25 km į šiaurės vakarus nuo Panevėžio

Pirmoji Šv. Jurgio bažnyčia Smilgiuose buvo pastatyta 1655–61 metais, kai karalius Jonas Kazimieras parapijai padovanojo žemės.  Medinė, kryžiaus formos bažnyčia yra vertingas barokinės architektūros pavyzdys. Interjeras iš esmės atnaujintas 1873-iaisiais, kada prireikė suveržti krypstančias sienas. Labai vertingi yra šios bažnyčios rokoko stiliaus trys altoriai.

Bistrampolis 14 km į pietus nuo Panevėžio

Uliūnų, arba Bistrampolio, klasicistiniai dvaro rūmai Kučių kaime (Ramygalos seniūnija) pastatyti XIX a. pirmoje pusėje. Dabar dvaras yra didžiausias sumanytas prikelti kultūros paveldo objektas Panevėžio apskrityje.

2008 metų pabaigoje duris atvėrė centriniai dvaro rūmai, kuriuose įrengta svečių namai, konferencijų ir pobūvių salės, muziejus. Seniausiame dvaro pastate ledainėje įsikūrė turizmo informacinis centras. Vadinamajame Birutės kalne, ūksmingame dvaro parke, atstatytas parko paviljonas. Buvusioje dvaro elektrinėje įkurtas knygnešystės muziejus.

Panevėžio rajone, Raguvos, Ramygalos, Naujamiesčio ir Upytės seniūnijose, yra saugoma dešimt neįtikėtinai įdomių žymaus dievdirbio Vinco Svirskio darbų: 3 koplytstulpiai, 5 kryžiai ir 2 skulptūros. Kiti išlikę jo kūriniai saugomi muziejuose.

Siekiant atgaivinti centrinę miesto dalį vasaros metu Laisvės aikštėje organizuojamas renginių ciklas „Susitikime penktadienį“. Kiekvieną penktadienį vis kita programa.

Nuo 1999-ųjų Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje rengiamas muzikos festivalis „Ant Katedros laiptų“ ir bažnytinės muzikos šventė, skirta muzikos globėjai Šv. Cecilijai. Visą vasarą kas antrą sekmadienį joje skamba pasaulio muzikos klasikų sakraliniai kūriniai.

Nuo 1999-ųjų Panevėžyje kas dveji metai vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“. Panašių renginių nėra ne tik Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje, jis skirtas vienam seniausių baltiškų instrumentų – kanklėms – propaguoti. Į festivalį kviečiamos Lietuvos, Šiaurės Rusijos, Latvijos, Estijos folkloro, folkjazz, folkrock, World music stiliaus grupės, kurios puikiai atspindi autentiško, tradicinio folkloro ir šiuolaikinių improvizacinių muzikos formų dermę. Būtina sąlyga festivalio dalyviams – šalia šiuolaikinių instrumentų muzikuoti autentiškais liaudies instrumentais, tarp kurių būtų ir kanklės (kuoklės, kanelės, kantelės arba guslės).

Akmens skulptūrų simpoziumai nuo 2005 metų rengiami birželio–liepos mėnesiais kas dveji metai. Simpoziumo dienomis iš lauko akmenų, riedulių sukurti kūriniai dovanojami miestui. Renginio organizatorius – Vytautas Tallat Kelpša.

Bistrampolio dvare festivalis rengiamas nuo 2003 metų. Tai ilgiausias festivalis Lietuvoje, vykstantis gegužės–spalio mėnesiais. Net 21 sekmadienį dvare skamba įvairių stilių muzika: nuo klasikos iki džiazo, rengiami garso, vaizdo ir šokio projektai. Koncertai vyksta dvaro žirgyne, kai kurie – dvaro parke.

Jau keleri metai Miežiškiuose vyksta teatralizuota kaimo arklių bendro ganymo šventė – naktigonė. Kasmet birželio mėnesį keli kaimai į ūkininko V. Rapšio ganyklą sugina arklius. Po to per naktį prie laužo skamba dainos, pasakojamos įvairios istorijos, žaidžiama ir šokama. Būrėjos skina žolynus, buria, pina vainikus. Šeimininkės kepa kiaušinienę ir šašlykus praalkusiems. Ūkininkai rodo, kaip nuimamos ir pakeičiamos arklių pasagos, kaip nugremžiama išpjova kanopoje. Naktigonės šventėje išrenkami vardai kumeliukams, čia pat vyksta jų „krikštynos“.

XX amžiaus pirmoje pusėje siaurukas krašte buvo pagrindinė transporto priemonė. Dabar viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ eksploatuoja komplekso dalį nuo Panevėžio iki Rubikių. Be reguliariųjų reisų gegužės–spalio mėnesiais, rengiamos užsakomosios kelionės ir šventinės iškylos, edukacinės kelionės moksleiviams: „Juostino ežero legenda“, „Troškūnų vienuolyno paslaptys“, „Siauruko legendų traukinys“.

Apie 1 km į pietryčius nuo Krekenavos miestelio įrengtame pusės kilometro ilgio take galima susipažinti su Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais. Galima apžiūrėti medelių apsaugos nuo miško žvėrių priemones, medienos pavyzdžius, išmokti išmatuoti augančio ir nukirsto medžio medienos tūrį. Įrengtos penkios informacinės stotelės. Iš bokštelio- regyklos atsiveria vaizdingas Linkavos upelio slėnis ir skardis.

Įstros aerodrome Stanionių kaime (Panevėžio seniūnija), įsikūrusi Vytauto Lapėno skraidymo mokykla.

Siūlomi turistiniai maršrutai po Krekenavos regioninį parką, Smilgių kraštą.

Panevėžiečiai jį gamina iš virtų bulvių, varškės, kiaušinių, kvietinių miltų, rūgpienio. Iš jų padaro tešlą, ją iškočioja, supjausto juostelėmis ir jomis apsuka mėsos gabalėlius. Kepsnius verda aliejuje. Sakoma, kad tokį kepsnį mėgęs pats Čičinskas.

Tą dieną, kai namuose buvo kepama duona, šeimininkės neturėjo laiko ruošti pietus šeimynai, tad iš tos pačios duoninės tešlos vandenyje išvirdavo mažus „rauguoliukus“, kurie valgomi su spirgučių padažu. „Špokas“ – tai mielinės tešlos pyragas. Nedideli tešlos rutuliukai padažomi į taukus ir dedami į kepimo formą. „Špokai“ gali būti saldūs, su razinomis ar šokoladu. Šių neįprastų gardėsių paragausite duonos kepėjų šventėje Panevėžio rajone.