Plungės žemė. Lankome Šaltojo karo muziejų ir ragaujame kastinio

„Daug įspūdžių išliko iš gimtojo miesto, jų niekam nepavyksta užgožti. Kad ir bažnyčia – daug jų mačiau, bet tokio įspūdžio kaip mūsiškė, Plungės, nei viena nepaliko. Matyt, nenugalima ta pirmoji dar vaikiška architektūros didybės patirtis: aukštos lubos, bokštai, vargonai...“, - sako aktorius Vytautas Rumšas. 

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Plungės kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

Rajono vakarinė dalis yra Žemaičių plynaukštėje, rytinė – Žemaičių aukštumoje. Tad aukščių skirtumas rytuose ir vakaruose – daugiau nei 150 metrų. Per visą rajoną iš šiaurės vakarų į pietryčius eina ledynų sustumta pakiluma, vadinama Tverų moreniniu masyvu. Jame ties Vilaičių kaimu (15 km į rytus nuo Plungės) yra aukščiausia rajono vieta – 199 metrai. Žemiausia – 38 metrus tesiekiantis Minijos vandens lygis – matuojama rajono vakaruose.

Ne tik Plungės rajone, bet ir visoje Žemaitijoje pats didžiausias, giliausias, švariausias ir gražiausias yra Platelių ežeras. Ežero plotas 1 tūkst. 205 ha, vidutinis gylis – 10,5 m, giliausioje vietoje – 47 metrai. Norėdami ežerą apeiti vingiuotais jo krantais turėtume nužygiuoti apie 21 kilometrą. Plačiausias ežeras per vidurį, o šiaurėje ir pietuose susiaurėja. Daugelyje vietų krantai net keliolikos metrų aukščio, apaugę gražiais miškais. Be daugybės įprastų žuvų, ežere veisiasi ir lašišinės – seliavos ir ežeriniai sykai, užsilikę iš poledynmečio.

Ežere yra septynios salos. Garsiausia – Pilies sala, kurioje XV a. stovėjo Lietuvos didikų Kęsgailų pilis. Salą su Šventorkalnio pusiasaliu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų. Pilies saloje aptikta vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė.

Ši sala – antra pagal dydį (jos plotas 5,5 ha), didžiausia ežero sala – Briedsalė – užima 6,1 ha plotą. Didesnėje jos dalyje tyvuliuoja pelkė.

Apie šiaurinėje ežero dalyje plytinčią 0,6 ha ploto Ubagsalę pasakojama, kad senais laikais grįždami namo iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų ubagai nubrisdavę į salą ir ten netrukdomi uliavodavę.

Platelių ežeras priklauso Žemaitijos nacionaliniam parkui. Jame yra ir daugiau gamtos sukurtų stebuklų. „Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes...“ – tokius įspūdžius parkas paliko garsiam geografui Česlovui Kudabai.

Čia augantis Raganos uosis yra pats storiausias Lietuvoje. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 metrai.

Įdomi Babrungėnų kaimo miške esanti Prarajos duobė. Tai stačiais šlaitais ir lygiu dugnu ovalo formos dauba. Jos dugno ilgis 36 m, plotis – 20 m, o šlaitai – 10 m aukščio.

Šikšnosparnių karalystė

Vandens telkiniai užima 3,2 proc. rajono teritorijos. Teka Minija, o į ją – Sausdravas, Lukna, Babrungas su savo intakais. Rajone prasideda ir kiti, jau Kretingos rajone į upę subėgantys, Minijos intakai – Salantas, Mišupė, Alantas. Rajono šiaurine dalimi prateka Varduva. Užtvenkus upes suformuota 17 tvenkinių, didžiausias – 88 ha ploto Gandingos HE tvenkinys. Telkšo 37 ežerai.

Gandinga senovėje buvo svarbi tvirtovė, vadinama net Plungės motina. Aukšti Babrungo upės skardžiai, vandens juosta, lanka, kurios viduryje stovėjo pilaitė, sukuria nuostabius vaizdus. Čia kasmet vardines švęsdavo Mykolas Oginskis, vykdavo koncertai, kuriuose grojo ir M. K. Čiurlionis.

Rajone daug miškų, jie užima beveik 40 proc. teritorijos. Didžiausi – Plokštinės-Stirbaičių, Milašaičių, Peklinės. Auga daugiausia eglės, beržai, ąžuolai ir klevai. Nemažai miškuose briedžių, stirnų, šernų, yra kiškių, lapių, vandens, pelkių ir plėšriųjų paukščių. Beje, Plungės rajone aptinkama net 10 iš 14 Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšių.

Miesto centras yra Babrungo kairiajame krante, geležinkelio stotis ir pramonės rajonai – dešiniajame. Senamiesčio aikštėje – neoromaninė, lotyniškojo kryžiaus plano, dvibokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 metais). Šalia išlikusi dar 1850-aisiais Oginskių pastatydinta varpinė. Vytauto g. 32 stovi namas, kuriame 1909 metais gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

Tai viena geriausiai išsilaikiusių dvaro sodybų Lietuvoje. Babrungo dešiniajame krante 45 hektarus užimančiame parke išliko Mykolo Oginskio įkurto ansamblio reprezentaciniai rūmai, šalia jų – dvi oficinos, žirgynas, kalvė, skalbykla, oranžerija su laikrodžio bokštu, sargo ir parko prižiūrėtojo namai. Į dvarą veda monumentalūs neorenesansiniai vartai su karių skulptūromis.

Viename didžiausių Lietuvoje mišraus planavimo parkų telkšo 7 tvenkiniai, į dangų stiebiasi įspūdingas Perkūno ąžuolas.


Rūmus projektuoti Mykolas Oginskis pasikvietė vokiečių architektą Karlą Lorentzą. Jo sukurti neorenesansiniai, turintys neoklasicizmo bruožų rūmai – vienas gražiausių istorizmo laikotarpio pastatų Lietuvoje.
 Nuo 1994 metų rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus. Jo ekspozicijoje – XX a. profesionalioji dailė ir tautodailė, Plungės miesto istorinė ir urbanistinė raida, valdymo istorija. Muziejaus rinkiniuose yra užsienyje gyvenančių žemaičių dailininkų muziejui dovanotų tapybos ir grafikos darbų kolekcija.

Plateliai 15 km į šiaurę nuo Plungės

Pirmosios žinios apie Platelių dvarą mus pasiekė dar iš XV a. vidurio. Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė, bet išliko parkas, keletas ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.

1982 metais dvaro svirne įkurtas vienintelis šalyje Užgavėnių kaukių muziejus. Jame eksponuojama šimtai unikalių žemaitiškų velnių, raganų, įvairių gyvūnų kaukių. Nuo 2000 metų čia į kasmetinę parodą savo padirbtas kaukes suveža visos Žemaitijos meistrai.

1744 metais Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kaip ir po poros metų Beržoro bažnyčią, savo ir parapijiečių lėšomis pastatydino kunigas Juozapas Vaitkevičius.

Platelių varpinė seniau garsėjo didžiuliu varpu, kurio skambesys plačiai sklisdavo apylinkėse. Pirmojo pasaulinio karo metais varpą išvežė vokiečiai, yra žinių, kad jį išlydė ir panaudojo gilzių gamybai.

Beržoras 2 km į pietus nuo Platelių

Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1746 metais) medinė, kryžminės formos. Jos sienos suręstos iš eglės ir pušies rąstų nenaudojant pjūklo – rąstai buvo apdirbami tik kirviu. Bažnyčios viduje – keturi altoriai. Didysis altorius baroko stiliaus, jame yra vertingas Dievo Motinos paveikslas.

XVII a. pabaigoje Beržore pastatyta Šv. Jono Nepomuko koplyčia.

Beržoro Kryžiaus kelias

Keturiolikos stočių Kristaus Kančios kelias Beržore pradėtas kurti 1759 metais. Pirmosios septynios koplyčios buvo išdėstytos kalvotoje vietovėje pagal Kryžiaus kelio aprašus. Kitos septynios sustatytos vienoje eilėje nedideliais atstumais ant vadinamojo Septynių koplyčių kalno. Visos koplyčios suręstos iš rąstų, apkaltos lentomis, apklotos skiedromis, viduje kabojo Kristaus Kančios paveikslai. Lankant šį kelią užteko įprastų Kryžiaus kelio maldų, išspausdintų paprastose maldaknygėse. 1963 metais sovietinės valdžios nurodymu Beržoro koplyčios buvo nugriautos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę beržoriškiai ir aplinkinių vietovių gyventojai valstybei padedant visas koplyčias atstatė. Pagal išlikusią archyvinę medžiagą joms padarytos senųjų Išganytojo Kančios paveikslų kopijos.

Žemaičių Kalvarija apie 25 km į šiaurės rytus nuo Plungės

Plastiškas miestelio gatvių tinklas puikiai dera prie kalvotos ir raižytos vietovės. Šiandien šios kalvos su koplytėlėmis ir bažnyčia žinomos visoje Lietuvoje. Liepos 1–12 dienomis per Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus Žemaičių Kalvarijos šventovę aplanko apie 75 tūkst. maldininkų.

1988 metų gegužės 6 dieną popiežius Jonas Paulius II bažnyčią pakėlė į bazilikos rangą. Jos didžiojo altoriaus Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas nuo seno garsėja malonėmis. Atgabentas iš Romos paveikslas 1643 metais paskelbtas stebuklingu. Vadintas Žemaitijos paguoda ir gyvastimi, puošia jau trečią čia dominikonų pastatytą bažnyčią.

Kalvarijos lankomos ir rugpjūčio 8 dieną – per Šv. Dominyko, spalio 4-ą – per Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, gruodžio 8-ą – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidus. Prie šventovės įrengtuose rekolekcijų namuose rengiamos rekolekcijos piligrimų grupėms. Vasarą organizuojami renginiai bei stovyklos katalikiškajam jaunimui.

Anksčiau vadintos Gardų kalvų stotimis. Jos įrengtos 1639–42 metais ir buvo pirmosios netik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Žemaičių Kalvarija yra vienintelis autentiškas Kančios kelio ansamblis Lietuvoje. Devyniolikos stočių kelią sudaro dvi pagrindinės dalys – Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“ ir pasibaigiantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis dešimtojoje koplyčioje ir besidriekiantis iki paskutinės, devynioliktosios, koplyčios „Šv. Kryžiaus atradimas“. Apvaikščiodami Kryžiaus kelią maldininkai gieda 400 metų senumo giesmes – vadinamuosius Kalnus.

Plungė kasmet birželio mėnesį švenčia Miesto šventę.


Kas antri metai Plungėje kartu su Miesto švente vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“. Jo tradicija gyva nuo 1996 metų.


Tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis rengiamas kas dveji metai nuo 1998-ųjų.

2006 metais Plungiškių draugijos iniciatyva Plungėje pradėtas rengti tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kuriuo siekiama atgaivinti XIX amžiuje Mykolo Oginskio dvare puoselėtas kultūros tradicijas. Šventės pradžią tradiciškai paskelbia senovinės patrankos šūviai, Mykolo Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“ prasideda kiekvienas koncertas. Festivalis užaugino keletą „kūdikių“ – tai Mykolo Kleopo Oginskio festivalio simfoninis orkestras ir „Rudens akvarelė“ – 150 jaunųjų smuikininkų, kurie susiburia koncertuoti M. K. Čiurlionio garbei. Festivalį globoja Plungiškių draugijos prezidentas, Plungės garbės pilietis dr. Bronislovas Lubys ir festivalio meno vadovas, Klaipėdos muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigentas, Plungės garbės pilietis Stasys Domarkas.

Jei norite pažinti povandeninės karalystės pasaulį, nebūtina belstis tūkstančius kilometrų. Nardymo centras „Oktopusas“ šalia Platelių jachtklubo pasiruošęs suteikti informaciją apie nardymo vietas, siūlo povandeninio gido pagalbą, nuomoja ir parduoda nardymo įrangą. Sezono metu budi gelbėtojai.

Rytinėje Platelių ežero pusėje (apie 2 km nuo ežero) Plokštinės miške prasideda 3,2 km ilgio pažintinis takas, įrengtas buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje. Dabar čia veikia Šaltojo karo muziejus, kuris įrengtas buvusioje vienoje iš pirmųjų Sovietų šalyje požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje.

Toliau eidami pažintiniu taku išvysite b šikšnosparnių inkilus, pereisite eglyną, beržyną, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšąlančiu Pilelio šaltiniu. Poilsiui įrengtos atokvėpio vietos. Sovietine kariška uniforma apsirengusi gidė palydės į buvusias raketų saugyklas apžiūrėti požeminių katakombų.

Beržoro kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje galite paragauti kelių rūšių kastinio, patiekiamo su lupenomis virtomis bulvėmis, garsiosios cibulynės, gaminamos iš susuktos į popierių ir iškeptos silkės (jei silkė kepta ne popieriuje – skonis ne tas), svogūno ir šaltinio vandens. Rasite ir kitų, ne mažiau skanių, žemaitiškų patiekalų.

Išvirtos bulvės sutrinamos ir sumaišomos su grietine. Įpilama rūgusio pieno. Į suplaktą tyrę dedama druskos, pipirų, svogūnų, česnakų, kartais ir buro kėlių. Valgomos su karštomis bulvėmis, virtomis su lupenomis. Tinka pavakariams.