Lankomės Rokiškio žemėje: čia sklando dvaro dvasia

„Visi vaikai mėgsta fantazuoti, o aš – ypač, todėl vaikystėje vaikščiodama po paslaptingąjį Tiškevičiaus dvaro parką girdėdavau, kaip kiekvienas medis man ką nors kužda, o aš jausdavausi tikra grafaite. Ir dabar būtinai užsuku į šį parką, dvare įsikūrusį muziejų. Jame eksponuojamo lokio vaikystėje labai bijojau,“ - sako aktorė Vaiva Mainelytė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Rokiškio kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rokiškio rajonas – senoji sėlių žemė. Didžioji rajono dalis yra Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, rytinis kalvotas ir ežeringas pakraštys – Aukštaičių aukštumoje. Joje ties Švilpiškio kaimu yra aukščiausia rajono vieta – 174 metrai. Žemiausia – 76 metrai – Mūšos‐Nemunėlio žemumoje, prie Latvijos sienos.

Rajono kraštovaizdis labai vaizdingas – miškai, kalvos, ežerai ir ežerėliai, vingiuojančios upių juostos. Suskaičiuojama 99 ežerai ir 42 upės ar upeliai (vandens telkiniai užima 4 proc. teritorijos). Didžiausia upė – Nemunėlis – prasideda Rokiškio apylinkėse, teka į šiaurę, vėliau susilieja su Mūša ir savo vandenis atiduoda Latvijos upei Lielupei. Rajone dar prasideda Lėvuo, Šetekšna, teka Kriauna.

Pats didžiausias rajone – Sartų ežeras, priklausantis Sartų regioniniam parkui. Tai penktas pagal dydį Lietuvos ežeras, o jo 79 km ilgio kranto linija ilgiausia iš visų Lietuvos ežerų. Ežero plotas 1 tūkst. 332 ha, nedidelė jo dalis priklauso Zarasų rajonui.

Savo forma Sartų ežeras primena šakotą medį, kurio kamienas 12,7 km ištįsęs šiaurės pietų kryptimi, o nuo jo į abi puses nulinkusios šakos, dar vadinamos rinomis.

Sartų ežero didžiausias plotis beveik kilometras. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje – 22 metrai. Yra 7 salos. Didžiausia – 6,5 ha ploto – vadinama Didžiąja sala. Antra pagal dydį Dumblynės sala nuo seno gyvenama. Pakrantėse daug poilsiaviečių, kaimo turizmo sodybų.

Aplankykite Žvejybos muziejų Salų dvaro sodyboje Dviragio ežero saloje.

Miškai sausi ir gražūs. Auga daugiausia pušys, šiek tiek mažiau yra beržų, eglių, drebulių. Papartynės miške (apie 6 km į šiaurės rytus nuo Rokiškio) riogso gamtos paminklu paskelbtas riedulys Ožakmenis. Jo ilgis 5,1 m, aukštis 3 m, plotis 3,3 metro.

Struvės geodezinis lankas sudarytas 1816–52 metais bandant ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Geodezinis lankas tęsiasi nuo Fugleneso (Norvegija) iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros Ukrainoje. Šiuo metu dešimtyje Europos valstybių saugomi 34 skirtingai pažymėti Struvės geodezinio lanko punktai. Lietuvoje yra trys tokie punktai: du Vilniaus rajone ir vienas Rokiškio. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis UNESCO pasaulio paveldo objektas, saugomas nuo 2005 metų.

Rokiškio istorija susijusi su dvaru, kurio žemėje jis kūrėsi.

XVIII a. pabaigoje Ignoto Tyzenhauzo nurodymu buvo suformuota erdvi stačiakampė miestelio aikštė. Netoliese 1801 metais baigti statyti grafų rūmai – puikus iki šių dienų išlikęs klasicizmo stiliaus dvaro ansamblis. Jį sudaro parkas ir 16 pastatų – dvaro rūmai, svečių namai, oranžerija, ledainė, vartininko namelis, alaus darykla, kumetynas ir kiti statiniai.

1877 metais grafo Reinholdo Tyzenhauzo rūpesčiu aikštėje, tiesiai priešais rūmus, pastatyta neogotikinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Nepriklausomybės a. 1A). 1883 metais šalia jos jau stovėjo 56,5 m aukščio varpinės bokštas su trimis varpais, vėliau dar pastatyta Šv. Juozapo koplyčia kupoliniu stogu.


Dvylika skulptūrų bažnyčios altoriams buvo pagaminta Paryžiuje, auksuota Varšuvoje. Šventovėje esama vertingų prancūzų, belgų, lietuvių, lenkų, austrų, vokiečių menininkų darbų. Po presbiterija įrengtoje požemio koplyčioje – fundatorių kripta, kurioje ilsisi kunigaikščiai Krošinskiai, grafai Tyzenhauzai ir Pšezdieckiai.


XX a. pradžioje pagal lenkų architekto projektą perstatyti centriniai dvaro rūmai įgavo neogotikos ir neobaroko bruožų. Rūmus ir miestelio aikštę sujungė 1 km alėja, kuria dvarininkai prabangiomis karietomis atriedėdavo tiesiai prie bažnyčios durų.

Bažnyčios ansamblis laikomas gražiausiu neogotikos palikimu Lietuvoje, o klasicistinis Rokiškio centro planas – vienintelis, kuris Lietuvoje taip gerai išsilaikė.

Dvare nuo 1940 metų įsikūręs Rokiškio krašto muziejus (Tyzenhauzų al. 5), kurio fondus sudaro virš 60 tūkst. eksponatų. Gausios numizmatikos, archeologijos kolekcijos, yra garsiausio XX a. Lietuvos dievdirbio Liongino Šepkos drožinių rinkiniai, tapybos, grafikos, taikomojo meno eksponatų iš grafų Tyzenhauzų ir Pšezdieckių kolekcijų.

Centrinėje aikštėje ir per sovietmetį išliko 1931 metais skulptoriaus Roberto Antinio vyresniojo sukurtas Nepriklausomybės paminklas. Minint miesto 500 metų jubiliejų čia pastatyta paminklinė arka.

Tautodailininkas skulptorius Lionginas Šepka – unikalus reiškinys Lietuvos kultūroje. Medžio skulptūrėles jis pradėjo drožinėti sulaukęs penkiasdešimties.

2000-aisiais Rokiškio krašto muziejus užsimojo įamžinti žymaus kraštiečio atminimą ir paskatinti medžio drožėjus drąsiau ieškoti naujų išraiškos priemonių, saugoti etnines tradicijas. Buvo organizuotas pirmasis medžio drožėjų pleneras. Per devynerius plenerų metus 68 skulptūras bei skulptūrines kompozicijas sukūrė garsiausi Lietuvos medžio skulptoriai. Jie improvizavo Liongino Šepkos kūrybos ir gyvenimo temomis. Yra parke ir funkcionalių skulptūrų. Jeigu būsite pavargę, galėsite ant jų pasėdėti.

Jūžintai 21 km į pietus nuo Rokiškio

Miestelio mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus bazilikinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia pastatyta 1799 metais. Bažnyčioje yra net 5 altoriai. Rūsiuose palaidoti fundatoriai, vakariniame gale įkomponuotas bokštas su laiptais į pastogę. 75 laipteliai veda pro 8 celes, kuriose gyveno atgailaujantys vienuoliai, dabar jose eksponuojami seni daiktai ir dokumentai.

Kriaunos 22 km į pietryčius nuo Rokiškio

Tai senas gatvinis kaimas. Čia įsikūręs vienas įdomiausių kaimo muziejų – Kriaunų istorijos muziejus. Jame sukaupta virš 10 tūkst. eksponatų.


XX a. pradžios kaimo troboje eksponuojama Kriaunų krašto amatininkų darbo įrankiai ir gaminiai. Išsamiai supažindinama su krašto istorija ir žymiais kraštiečiais. „Raganų palėpė“ atiduota laumėms ir undinėms, žolininkams ir gėlininkams, giriniams, naminukams ir kitoms skraidančioms ne šio pasaulio būtybėms.

Vyžuonos girininkijoje yra šventa laikoma Lukštų versmė. Prie jos liepos mėnesį vyksta tradicinė rajono tautinių mažumų šventė „Petrovka“.

Nuo 2005 metų Rokiškio kultūros centras kasmet liepos mėnesį rengia langinių tapymo plenerą. Idėjos autorius – Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ vadovas Arūnas Augutis.

Aukštaitijoje gyvenamojo namo langinės – viena gražiausių tradicinės kaimo architektūros detalių. Bet iš pradžių plenero organizatoriams teko įkalbinėti rokiškėnus, kad atvertų jiems savo namų langines. Dabar ir eilės susidaro. Lietuvos ir Latvijos dailininkų tapytomis langinėmis, medžio meistrų padirbtomis vėjalentėmis ir lėkiais pasipuošė Rokiškio, Panevėžio ir Salų miestelio namai.

Rokiškio krašto muziejus kviečia į edukacinę programą „Sūrio kelias“. Supažindinama su senoviniais pieno produktų gaminimo būdais, etnografiniais pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokiais indais. 

Atstatytas grafų Tyzenhauzų medžioklės dvaras Rokiškyje kviečia pramogauti ir pailsėti. Čia galima rengti pobūvius, vestuves, konferencijas. Yra lietuviška ir japoniška pirtis, miegamieji kambariai.


Rokiškio miškų urėdija organizuoja medžiokles valstybinių miškų plotuose.

Rokiškio turizmo informacijos centras (Nepriklausomybės aikštė 8) ir jaunimo bendrija „Sėlos Ramuva“ ( Vytauto g. 18/20) organizuoja pažintinius vienos ir dviejų dienų dviračių žygius įvairiais maršrutais.

Rokiškio krašto turizmo draugija (Perkūno g. 4) rengia 2–3 dienų žygius baidarėmis, nuomoja baidares.

Alaus darymas Lietuvoje buvo vyrų darbas. Išimtis – keptinis alus, kurį ir šiandien gamina Jūžintų moterys. Jam miežinį maltą salyklą reikia išminkyti rėčkoje, suformuoti kepalus ir pašauti į duonkepę krosnį. Vėliau iš tų bandų daromas alus. Šis tirštas, lipnus, nestiprus, lengvai svaiginantis, pagirių nekeliantis „keptas alus“ daromas daugiausia didžiųjų švenčių proga.