Į Lazdijų kraštą - išsimaudyti stulbinamo grožio Dusios ežere

„Užsukite į mano gimtąjį kaimą, kur suteka dvi upės ir kur, pasak legendos, pirmasis apsigyveno kareivis. Tad taip kaimelis ir vadinasi – Kareivonys. Ieškantiems poilsio gamtoje siūlyčiau susirasti mūsų „Palangėlę“ – gražius, smėlėtus upės krantus vos pora kilometrų nuo Kapčiamiesčio. Vanduo ten verpetuotas, upė srauni, tad maudytis pavojinga, bet pasižiūrėti – labai gražu“, - sako Veronika Povilionienė, liaudies dainų atlikėja.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Lazdijų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Lazdijų rajonas vakaruose ribojasi su Lenkija, o pietuose Kapčiamiesčio giria jį skiria nuo Baltarusijos. Šiaurinė dalis – Sūduvos aukštumoje, pietinė – Dainavos žemumoje. Rajono kraštovaizdis vienas vaizdingiausių: čia daug ežerų, ryškių kalvų, plačių upių slėnių ir lygumų.

Lazdijų rajonas neįsivaizduojamas be mėlynuojančių maždaug dviejų šimtų ežerų. Didžiausias – Dusios ežeras, greta jo tyvuliuoja antras pagal dydį Metelys, o šalia ir Obelija, priklausanti jau Alytaus rajonui. Visi šie trys ežerai, vienu kloniu įdubę Sūduvos aukštumoje, – Metelių regioninio parko valdos.

Metelių parko rezervatuose saugomi lapuočių miškai su retomis skroblų bendrijomis Girukės miške. Trako miške išlikusi vienintelė Lietuvoje bekočių ąžuolų giraitė. Jų gilių koteliai tokie trumpi, kad atrodo, jog jos auga tiesiai ant šakelės. Giles be kotelio labai mėgsta šernai, sakoma, kad jos saldesnės nei paprastųjų ąžuolų. Ir lapai bekočių ąžuolų kitokie – daugiau įkirpti. Šie ąžuolai – Raudonosios knygos augalai, Trako miške atrasti 1954 metais.

Parke įrengti du gamtiniai takai. Keliaudami jais susipažinsite su savita krašto gamta, iš paukščių stebėjimo bokštelių stebėsite migruojančius paukščius. Poilsiui prie Dusios jų apsistoja tūkstančiai: laukės, kuoduotosios, rudagalvės, didžiosios antys, klykuolės, mažosios ir giesmininkės gulbės.

Saugomos teritorijos užima 18,5 proc. rajono. Be Metelių, dar yra Veisiejų regioninis parkas, saugantis Šlavantų–Veisiejų–Kapčiamiesčio ežeryną ir kitas paveldo vertybes. Šiame parke galima išgirsti ir pamtyti beveik visas Lietuvoje gyvenančias genių ir meletų rūšis, suopius, kranklius ar kukučius.


Parke telkšantys 37 ežerai sudaro daug kur protakomis sujungtą labirintą. Vandens turizmo mėgėjai gali keliauti 30 km ilgio maršrutu arba kelionę tęsti Baltąja Ančia ir Nemunu iki Druskininkų įveikdami net 109 kilometrus.

Miškai užima apie trečdalį rajono ploto. Auga daugiausia pušynai, yra eglynų, kai kur jie maišosi su lapuočiais. Šiaurinėje dalyje išsibarstę nedideli pavieniai miškai, o rajono pietinė dalis žymiai miškingesnė. Čia žaliuoja gražiausias ir didžiausias miškas – Kapčiamiesčio giria (plotas daugiau nei 27 tūkst. ha), kurią sudaro apie keturiasdešimt smulkesnių miškų. Girioje yra arba su ja ribojasi net 45 ežerai. Pietryčių ir rytų pakraščiu teka Nemunas, o į jį per miškus – Snaigupė, Avirė, Baltoji Ančia su intakais Seira ir Neviede.

Restauruotose senosios „Žiburio“ gimnazijos patalpose (Seinų g. 29) 2004 metais įkurtas Lazdijų krašto muziejus. Ekspozicija pasakoja, kiek daug „Žiburio“ gimnazija prisidėjo prie Dzūkijos krašto švietimo raidos.

Veikia (Vytauto g. 17) Laisvės kovų muziejus, įkurtas 1992 metais name, kuriame pokario metais buvo įsikūrusi sovietinio saugumo Lazdijų būstinė. Eksponuojama medžiaga apie 1944–53 metų laisvės kovas.

Veisiejai 19 km į pietryčius nuo Lazdijų

Iš XVIII a. pabaigoje pastatytų rūmų iki mūsų laikų išliko tik vienas jų flygelis. Rūmų parkas yra vienas seniausių Lietuvoje, XIX amžiuje kunigaikščių Oginskių pertvarkytas į angliškąjį. Savitas miestelio gatvių tinklas. Mūrine neobaroko ir klasicizmo bruožų Šv. Jurgio bažnyčia (S. Dariaus ir S. Girėno g. 1) pastatyta 1817 metais. Bažnyčios varpinės žalvarinis varpas – seniausias rajone – nulietas 1650 metais.

Miesto parke, ant Ančios ežero kranto, auga antras pagal storį uosis Lietuvoje. Jis yra 30 m aukščio ir 5,1 m apimties. Pavasarį, kai sužaliuoja kiti medžiai, šis uosis dar ilgai stovi plikomis šakomis.

Tai nuostabus vandens, muzikos ir šviesos šou gegužės–rugsėjo vakarais. Ančios ežere įrengtas vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos ir garso instaliacija. Šviesos ir vandens šokis džiugina valso, polkos bei įvairiomis klasikinėmis melodijomis.

Delnicas kaimas į pietryčius nuo Šeštokų

Kaime įkurta Etnografinė Prano Dzūko sodyba. Ją 1970 metais, per patį melioracijos ir vienkiemių naikinimo vajų, įkūrė buvusio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio pirmininkas Algirdas Savulis. Dabar tai Lazdijų krašto muziejaus padalinys. Sodybą sudaro troba, svirnas, kluonas, tvartai ir kalvė. Saugoma autentiška dzūko buitis, visuose pastatuose veikia ekspozicijos. Vasarą čia vyksta etnografinės šventės, supažindinama su senaisiais dzūkų amatais, kulinariniu paveldu, vaistažolėmis, tautosaka. Prie muziejaus veikia mėgėjų teatras „Sodžius“.

Meteliai 8 km į šiaurės vakarus nuo Seirijų

2008 metais Meteliai pripažinti gražiausia Alytaus apskrities gyvenamąja vietove.

Aštrioji Kirsna 5 km į vakarus nuo Lazdijų

Išliko XIX amžiuje statytas Aštriosios Kirsnos dvaras, kuriam būdinga klasicizmo, romantizmo ir istorizmo stilistiniai bruožai. Tarp kitų Lietuvos XIX amžiaus dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria originalia reprezentacinės ir ūkinės dalies kompozicija su uždarais kiemais, gerai suplanuota vandens telkinių sistema ir daugybe apžvalgos kalvelių parke.

Kapčiamiestis 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija

Čia įkurtas lietuviškosios Žanos d’Ark – Emilijos Platerytės muziejus (Taikos g. 11). Platerytė (1806– 1831) – narsi 1831 metų sukilimo dalyvė, kariuomenės kapitonė.

Kapčiamiesčio muziejuje taip pat kaupiama informacija ir apie kitus krašto šviesuolius – kompozitorių Česlovą Sasnauską (1867–1916), dailininką Mečislovą Bulaką (1907–94), liaudies dainininkę Veroniką Povilionienę (g. 1946).

Rudamina 8 km į šiaurės vakarus nuo Lazdijų

Rudaminos piliakalnis (0,8km į vakarus nuo miestelio) yra vienas žymiausių jotvingių paminklų. Kalvos aukštis – 195 m virš jūros lygio.

Rudaminos ankstyvojo baroko stiliaus Švč. Trejybės bažnyčios pamatai buvo padėti dar 1592 metais, šventovė baigta statyti 1757-aisiais.

Prie pat Lietuvos–Lenkijos sienos Kybartų kaime (apie 7 km į pietvakarius nuo Rudaminos) 1990 metais įkurtas akmenų muziejus buvo jau trečias Lietuvoje.

DALYVAUK

Kai baigia arti varžybų dalyviai, į vagą gali stoti visi norintys ir įrodyti, kad lietuviai iš tikrųjų yra tauta nuo žagrės.

Nuo 2004 metų kasmet pirmąjį birželio savaitgalį prie Lietuvą ir Lenkiją jungiančio Galadusio ežero organizuojama tarptautinė šventė „Pasienio fiesta“. Joje dalyvauja Lazdijų rajono ir Lenkijos Seinų apskrities gyventojai. Pirmoji – žvejų diena – skirta žvejybai ir spiningavimo varžyboms. Vyksta amatininkų mugė, sporto varžybos, pasirodo meno kolektyvai. Kartu atšvenčiamas ir Lazdijų miesto gimtadienis.

Rajone gera vasaroti prie ežerų, iškylauti valtimis ir baidarėmis, žvejoti, uogauti ar grybauti. Yra medžioklės plotų.

Pasienyje išliko vadinamosios Molotovo linijos bunkerių. Ši linija – 4–5 bunkerių grupės kas 5–10 kilometrų – ėjo palei buvusią SSRS sieną. Dabar bunkeriuose galima išmėginti akies taiklumą su tikrų ginklų kopijomis (šaudo plastikiniais šratukais).

Įrengti dviračių maršrutai: Ančios žiedas (21 km), Dusios ežero žiedas (25 arba 34 km), Kapčiamiesčio žiedas (35 km), Metelių žiedas (22 km), Šlavantų kraštovaizdžio draustinio žiedas (23 km), Tranzitinis (nuo Lenkijos pasienio iki Lazdijų, 50 km), Veisiejai–Viktarinas–Kapčiamiestis– Veisiejai (36 km).

Pajodinėti kviečia Lazdijų žirgininkų klubas (Parko g. 4–1), žirgynai Tūriškių kaime (Krosnos seniūnija) ir Seirijuose.

Ir kituose Lietuvos regionuose kepamos tokios bandos, tačiau Dzūkijos krosnys joms tinkamiausios. Sutarkuotų ir nusunktų bulvių pasūdyta masė dedama ant džiovinto kopūsto lapo ir šaunama į iškūrentą „pečių“. Iškepta banda suplėšoma į kelias lygias dalis, sudedama į molinį dubenį, užpilama pačirškintų sūdytų lašinukų, svogūnų ir grietinės užpilu ir vėl pusvalandžiui pašaunama į krosnį, kad gerai išbrinktų.