Į Pasvalio žemę - lankyti vienintelio pasaulyje smegduobių parko

„Pasvalio apylinkės labai derlingos, jų žemė tiršta, molinga. Rudenį, kai į miestelį suvažiuodavo grūdų sunkvežimiai ar į Panevėžį traukdavo runkelių pilnos mašinos, visas asfaltas būdavo apdrabstytas moliu. Eidavai per miestelį, o batai, žiūrėk, jau aplipę sunkia sunkia žeme“, - sako politikė Rasa Juknevičienė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Pasvalio kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Šiaurės Lietuvoje įsikūręs Pasvalio rajonas – lygumų kraštas. Jas suformavo prieš šimtus milijonų metų čia tyvuliavusios marios. Ilgainiui jos seko, susikaupė gipso klodai, juos uždengė kitos nuosėdos.

Žemiausia rajono vieta Latvijos pasienyje prie Mūšos yra vos 16 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra rajono vakaruose Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio žemumas skiriančiame Linkuvos kalvagūbryje: ties Kriaušiškių kaimu Velniakalnis iškilęs iki 75,2 metrų. Be kalvagūbrio, kraštovaizdį keičia Mūšos ir jos intakų Plautupio, Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos, Jiešmens slėniai. Ežerų rajone nėra, telkšo tik keletas nedidelių tvenkinėlių, karstinių ežerėlių.

Tai net ne kalnas, o kelių šimtų metrų ilgio ir 7 m aukščio status šlaitas – dolomito atodanga Mūšos dešiniajame krante Stipinų kaime (Joniškėlio apylinkių seniūnija). Dolomitas dar vadinamas uola, kalkėmis, kalkakmeniu arba skala.

Gyvosios gamtos akys

Lietuvoje tik Pasvalio ir Biržų rajonams yra būdingi karstiniai reiškiniai – smegduobės, dar vadinamos „gyvosiomis gamtos akimis“. Sniego ir lietaus vanduo per plyšius ir plyšelius skverbdamasis gilyn tirpdo ten slūgsančius gipso klodus. Ištirpusio gipso vietoje atsiranda tuštuma. Kai ji pasidaro tokio dydžio, kad viršuje likęs žemės sluoksnis nebeatlaiko savo svorio, prasideda griūtis – susiformuoja smegduobė. Daugybė karstinių įgriuvų išsibarsčiusių nuo Pasvalio Biržų link.

Manoma, kad tai vienintelis toks parkas pasaulyje. Jis pradėtas kurti 2004 metais Pasvalio pietinėje dalyje 8 ha teritorijoje, kurioje išliko keliasdešimt įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Pasvaliečiai sako, kad jose geriau nesimaudyti, nes viena garsėja dėlėmis, o daugelis kitų turi keletą dugnų. Parke yra „bromas“ – mediniai vartai, tikima, kad juos perėjus pildosi visi norai, o pasėdėjusį ant Meilės suolelio būtinai aplanko romantiški jausmai.

Parke įrengti dviračių ir pėsčiųjų takeliai, sūpynės mažiesiems, pakylos riedlentininkams, gausu medžio skulptūrų. Vyksta įvairūs rajono kultūros ir sporto renginiai. Vienoje didžiausių smegduobių, kurioje nėra vandens, įrengta scena ir amfiteatras žiūrovams.

Kai smegduobės pataiko ant vandens gyslų, jose ištrykšta šaltiniai. Įspūdingiausias Pasvalio mieste – kairiajame Lėvens krante šalia Kalno gatvės esantis Žalsvasis šaltinis, smegduobėje ištryškęs apie 1960-uosius. Iš apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvomis nuosėdomis, suteikiančiomis vandeniui žalsvą atspalvį. Vanduo skaidrus, šaltas, sieros kvapo. Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone ir giliausias urvas Lietuvoje.

Jis dunkso 1,2 km į šiaurės vakarus nuo Pasvalio–Biržų ir „Via Balticos“ kelių susikirtimo. Piliakalnis yra Tatulos upės ir Ūgės upelio santakoje, smaigaliu atsisukęs į netoliese tekančią Mūšą. Tai įtvirtintas gynybinis statinys, jo papėdėje buvusi gyvenvietė. Lankytojams įrengtos apžiūros ir poilsio aikštelės.

Daugiausia čia stovi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios 1–2 aukštų namai. Miestelyje išsiskiria klasicistinės struktūros ir istorizmo laikotarpio architektūros formų Šv. Jono Krikštytojo dvibokštė bažnyčia su varpine (Vytauto Didžiojo a. 5).Varpinė buvo suręsta 1907-aisiais.


Pasvalio krašto muziejus (P. Avižonio g. 6) įkurtas 1965 metais. 1998 metais jis persikėlė į nebeveikiantį kino teatro pastatą. Muziejuje – geologijos (unikali ir vienintelė Šiaurės Aukštaitijoje), etnografijos, žemdirbystės, archeologijos, kitos ekspozicijos.

Joniškėlis 15 km į vakarus nuo Pasvalio

Joniškėlio dvaro sodyba – tai vienas didžiausių Lietuvoje išlikusių dvarų ansamblių. Dvaras minimas nuo 1684 metų.

Klasicistiniuose XVIII a. antros pusės rūmuose dabar įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stotis. Rūmuose yra dvaro ir bandymų stoties istorijos ekspozicija. Parkas išsidriekęs abipus Mūšos intako Mažupės. Kairiajame krante – prancūziškasis parkas, o dešiniajame – senesnioji parko dalis, pertvarkyta angliškuoju stiliumi. Čia atsiveria plačios natūralaus gamtovaizdžio erdvės, o prie išlikusios ilgos geometrinės alėjos glaudžiasi dauguma dvaro ansamblio pastatų. Ilga kaštonų alėja jungia dvarą su Joniškėlio miesteliu, kuriame stovi Benedikto Karpio funduota klasicistinio stiliaus mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. Šalia jos – stilingi mūriniai buvusios mokyklos ir ligoninės pastatai.

Pumpėnai 16 km į pietus nuo Pasvalio

Išliko XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje karmelitų statyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Ją puošia 3 mediniai altoriai, kurie ne kartą buvo perdarinėti, keistos skulptūros, paveikslai. Senieji dekoro elementai beveik visi saugomi bažnyčios galerijoje, tapusioje savotišku bažnyčios muziejumi. Čia galima pamatyti dar vienuolių karmelitų laikus menančių eksponatų.

Jis paskelbtas technikos paminklu. Kepurinis ketursparnis malūnas, pastatytas 1920-aisiais, neveikia, jau neturi ir sparnų, bet išlikusi įranga.

Matuzevičių sodyba Krinčino miestelyje paskelbta memorialine 1994‐ųjų liepą, mirus poetui Eugenijui Matuzevičiui. Joje įrengta nuolatinė ekspozicija, atspindinti dviejų brolių poetų – Eugenijaus ir Leonardo – Matuzevičių kūrybinį kelią. Muziejaus sodelyje kasmet, kai sužydi baltasis jazminas, vyksta tradicinė poezijos šventė „Krinčino verdenės“. Ji prasideda birželio 20‐ąją, Eugenijaus Matuzevičiaus mirties dieną.

Krikliniuose švenčiamos Jurginės ir Antaninės. Ustukiuose organizuojama Žolinės šventė.

Siūlomi turizmo maršrutai: dviračiais ar automobiliais Pasvalys–Kryžių slėnis (Baltijos kelio atminimo kryžiai)–Kiemeliai–Krinčinas–Pajiešmeniai–Dagilynė–Raubonys–Ąžuolpamūšė–Pasvalys (35 km), dviračiais Pasvalys–Joniškėlis–Stipinai (Skalių kalnas)–Linkuva–Grūžiai–Kriaušiškiai– Mediniai–Vytartai–Pasvalys (70 km).