Istorinį laivą čia stato Švėkšnos (Šilutės r.) dailidės Vaidoto Bliūdžiaus bendrovė, įsipareigojusi už 200 tūkst. litų jį atkurti pagal autentiškus brėžinius iki šių metų rudens.
Europos žuvininkystės fondas finansuoja šį projektą pagal vietos veiklos grupės, „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ pateiktą paraišką.
V.Bliūdžius yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų meistras, senųjų stalystės ir stogdengystės amatų puoselėtojas. Taip pat – nagingiausias vėtrungių raižytojas ir šių drožybos meno kūrinių populiarintojas.Tai jo sukurta vėtrungė šiemet padovanota popiežiui Pranciškui.
Laivo statybos sumanytojai tikisi juo kitąmet plukdyti po marias turistus ir sukurti patrauklesnę lankytojams erdvę. Iki šiol ji beveik visus metus plyti pustuštė.
Bet statomo reizine vadinto krovininio kuršlaivio kapija (replika) jau dabar traukia lankytojų dėmesį. Užkalbinti meistrai besidominčiųjų neveja šalin, o leidžia plėsti archajiškųjų laivybos priemonių pažinimo ribas.
„Pirmadienį, birželio 9-ąją, prieplaukoje įsikurs kalvystės meistrų plenero dalyviai, jie iš metalo kaldins būtinus apkaustus, sutvirtinimo detales. Iki šiol triūsė tik mano bendrovės vyrai. Vieni – prie laivo korpuso, kiti – dirbdindami švertus, vairą“,– lrytas.lt pasakojo V.Bliūdžius.
Svarbiausi statybos darbai jau įpusėti. Meistrams labai pravertė autentiškas garsiojo pamario krašto, gimusio Ventėje (Šilutės r.) laivadirbio Jono Gižo palikimas – jo kuršlaivio maketo, kuris saugomas Monako okeanografijos muziejuje, fotografija, kurioje prie laivo įamžintas ir laivadirbys.
Kuršlaivis kyla vienastiebis, jis bus 17,4 metro ilgio. Tai bene sudėtingiausias laivas, statomas V.Bliūdžiaus vadovaujamų meistrų. Šis žinomiausias Vakarų Lietuvos meistras yra statęs jau ne vieną kurėną, dorę, taip pat – senovinę 24 m. ilgio vytinę, venterines valtis. Jos plaukioja ir Trakų ežeruose, ir Kuršių mariose.
Tikimasi, kad birželio 9-14 dienomis kalvystės plenero meistrai prie 19 a. kuršlaivio atkūrimo prisidės autentiškais darbais.
Pirmadienį 14 val. – šventės atidarymas. Į prieplauką ir netoliese atstatytą laivadirbio J.Gižo etnografinę sodybą kviečiami folkloro mėgėjai, kuriems parengta meninė kultūrinio ir kulinarinio paveldo pristatymo programa ir jau sukurtų 16 įspūdingų medžio skulptorių darbų pristatymas.
Iki šventės betonu išklotą aikštę Drevernos prieplaukoje kauptukais kelias dienas skuto du vietos žmonės. Sulinkę jie ravėjo piktžoles, kurios želia iš visų betoninių trinkelių tarpų. Tai prieplaukos, kainavusios 15 mln. litų, statytojų darbo brokas.
„Tiek daug Europos milijonų pakišo po betonu, o kaimo žmonės už grašius jį dabar sulinkę ravi,“- stebėjosi turistai. Chemikalais naikinti žoles plyšiuose draudžia aplinkosaugininkai, tad darbininkams belieka aikštę išgremžti.
