Keliaujame į Šakių žemę: čia upės virsta gatvėmis

„Aplankykite visus pašešupio miestelius, Vištyčio ežerą. Užsukite į Sintautų miestelį – poeto Prano Vaičaičio tėviškę, kuri garsėja nepaprasto grožio bažnyčia. Rajono centras Šakiai man atrodo labiausiai besikeičiantis miestelis, kurį puošia nauji pastatai, gražinamos mokyklos. Jau pats Kudirkos Naumiesčio pavadinimas išduoda, kad ten būtina aplankyti Vinco Kudirkos muziejų ir pamatyti jo paminklą“, - sako dainininkė ir politikė Ona Valiukevičiūtė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Šakių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Užnemunės žemumoje įsikūrusį Šakių rajoną iš visų pusių supa upės. Įspūdingos Nemuno intakų vingiuotos vagos, senvagės ir jų slėnių kraštovaizdžiai saugomi Panemunių regioniniame parke, kurio maždaug pusė teritorijos priklauso Šakių rajonui, kita dalis – Kauno ir Jurbarko rajonams.

Šakiai – vienas iš nedaugelio Lietuvos rajonų, neturinčių nė vieno ežero, bet tik jame, vieninteliame Lietuvoje, yra upė-gatvė. Šalia Plokščių piliakalnio (18 km į šiaurės rytus nuo Šakių) teka mažas Vaiguvos upelis. Plokščių miestelyje jis pereina į natūralią Vaiguvos upę-gatvę. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, dugnas nusėtas akmenukų, upė neišdžiūsta net vasarą. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu.

Už kelių kilometrų į šiaurės rytus nuo Lekėčių, Rūdšilyje, trykšta Didysis šaltinis. Iš jo ištekantis 1,5 km ilgio upelis įsilieja į Liekę, o ši – į Nemuną. Šis ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio šaltinis, garuoja net per speigus.

Apie penktadalį rajono užima miškai.

Lekėčiuose (30 km į šiaurės rytus nuo Šakių) veikia Gamtos ir miškininkystės informacinis centras-muziejus. Čia surinkta per tūkstantį eksponatų: miško gyvūnų ir paukščių iškamšų, lizdų, kiaušinių, ragų, ilčių, drugių ir vabzdžių kolekcijos. Galima pamatyti brakonierių darbo įrankius ir kokias išdaigas kartais krečia gamta, pažiūrėti dokumentinį filmą apie Novaraisčio ornitologinį draustinį, kuriame rudenėjant būriuojasi tūkstančiai gervių, ir pasiklausyti įrašytų paukščių balsų.

Grinaičių ir Burgaičių kaimuose esantys 5 piliakalniai – Balnakalnis, Žydkapis, Vorpilis, Pilaitė ir Bevardis (Sudargo) – sudaro beveik 8 ha ploto Sudargo gynybinių piliakalnių kompleksą. Šakiai


1934–40 metais pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo apgriauta, 1947-aisiais perstatyta, bet bokštas atstatytas žemesnis, pakeistas ir interjeras. Bažnyčia turi modernistinio renesanso bruožų.


1998 metais minint rašytojo V. Kudirkos 140-ąsias gimimo metines mieste atidengtas skulporiaus Stasio Žirgulio paminklas šiam Atgimimo šaukliui.

Kudirkos Naumiestis 22 km į pietvakarius nuo Šakių

Nuo 1897-ųjų iki mirties V. Kudirka gyveno Naumiestyje. Čia jis prieš pat mirtį parašė „Tautiška giesmę“. Kudirkos kapas yra miesto kapinėse.

1934-aisiais Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, miesto skvere pastatytas Vinco Grybo sukurtas V. Kudirkos paminklas. 1998-aisiais, „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 100-ųjų metinių proga, atidarytas Vinco Kudirkos muziejus (V. Kudirkos g. 29).

Mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Bažnyčios g. 28) pastatyta 1781–83 metais. Beveik po 100 metų pristatyti bokštai. Per XX a. karus bokštai sugriauti, 1950-aisiais atstatyti, bet jau žemesni. Vertingas bažnyčios altorius su skulptūromis.

Tai milžiniškos arklių skulptūros, sukurtos savamokslio kūrėjo Prano Sederevičiaus. Jo sodyboje Kudirkos Naumiestyje – visas jų pulkas. Savamokslis skulptorius įamžino ir Lietuvai nusipelniusius asmenis.

Ne vieną šimtmetį gyvavęs miestelis buvo sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą ir po plytą, po daiktą išsinešiotas. Kudirkos Naumiesčio gyventojų Irenos ir Antano Spranaičių namuose įkurtas muziejus (S. Dariaus ir S. Girėno g. 34) – tarsi paminklas sunaikintai Širvintai ir atgaila, kad krašto žmonės prisidėjo prie jo sunaikinimo.

Griškabūdis 14 kilometrų į pietryčius nuo Šakių

Medinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia (Alyvų g. 2) yra vienintelė aštuonkampio plano bažnyčia Lietuvoje. Ji pastatyta 1792–96 metais, turi baroko ir klasicizmo bruožų. Bažnyčios lubas remia keturios mūrinės jonėninės kolonos, lubų vidurio perdanga pakelta ir imituoja veidrodinį skliautą. Sienos dekoruotos polichromine sienų tapyba, daugiausia imituojančia architektūros elementus. Išlikę XIX a. pabaigos neobaroko formų altoriai, kurių autoriumi laikomas italų meistras Guty. Vienas vertingiausių paveikslų – XVIII a. italų mokyklos dailininko Simono Sorio nutapyta „Šventoji Trejybė“. 1933 metais pastatyta varpinė.

Plokščiuose Didžiupio upelio slėnio šlaite įrengta legendomis apipinta koplytėlė, vadinama Šventaduobe. Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1868 metais. Joje tebeskamba 1573 metais nulietas žalvarinis varpas, yra vertingų meno kūrinių.

Slavikuose 1835 metais pastatyta medinė Šv. Onos bažnyčia įdomi savo forma – fasado plotis beveik lygus jo aukščiui. Šalia bažnyčios stovi aukšta trijų tarpsnių medinė smailėjanti varpinė su medinėms varpinėms neįprastu kupoliniu stogu.

Lukšių Šv. Juozapo mūrinėje neogotikinėje bažnyčioje (pastatyta 1877 m.) yra vertingas XIX a. paveikslas „Pieta“.


Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia pastatyta 1930 metais, joje yra unikalios statulinių paveikslų Kryžiaus kelio stotys.

Ilguvos medinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1814 m.) liaudies architektūros formų, su 2 šoniniais priestatais. Bažnyčioje yra M. E. Andriolio paveikslas „Marija su Kūdikiu“. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė.

Gražiškių kaimo (Barzdų seniūnija) kapinių koplytėlė pastatyta 1795 metais. Koplytėlė mūrinė, stačiakampio plano, virš pagrindinio fasado – kvadratinis medinis bokštelis smailėjančia viršūne. Viduje yra dviaukštis raižytas liaudiškojo stiliaus altorius. Tabernakulyje – 1812 metais Lenkijoje nulietas pasidabruotas pastatomas kryželis su Nukryžiuotojo skulptūra. Išlikę vertingų paveikslų, kai kuriems jų būdinga lenkų liaudiškosios tapybos stilistika.

Kaimelio kaime (Kidulių seniūnija) yra 1860 metais Benedikto Tiškevičiaus pastatyta medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. XX a. pradžioje interjerą papuošė M. K. Čiurlionio paveikslas „Šv. Rokas“.

Sutkuose (Kriūkų seniūnija) stovi medinė liaudies architektūros formų stačiakampio plano Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia (pastatyta 1834–35 m.). Bažnyčioje – trys vertingi altoriai su šventųjų skulptūromis, paveikslas „Marija, krikščionių globėja“. Centrinio altoriaus šonai puošti medžio drožybos kremzline ornamentika – vienu seniausių šios rūšies ornamentikos pavyzdžių Lietuvoje.

Ilguva 21 km į šiaurės rytus nuo Šakių arba apie 6 km į vakarus nuo Kriūkų

Prie Nemuno ant 80 m aukščio skardžio apie 1790 metus buvo pastatyti mediniai dvaro rūmai. Tai vienas geriausiai išlikusių medinių dvarų. Tebestovi 11 pastatų: rūmai, oficina, gyvenamasis namas, du kumetynai, kluonas, ūkinis pastatas, arklidė, smuklė, vyno rūsys, vaisių saugykla.

Zyplių dvaras 2 km į pietryčius nuo Lukšių

Tubelių kaime (Lukšių seniūnija) išlikęs vertingas XIX a. architektūros paminklas – Zyplių dvaro sodyba. 1845–55 metais pastatyti kuklūs Naujųjų Zyplių dvaro rūmai XIX a. pabaigoje buvo pertvarkyti. Iš šonų pristatyti dviaukščiai rizalitai, pakeistas centrinės dalies planas, stogas (tapo laužytas, mansardinis su liukarnomis). Rūmai tapo puošnesni, įgavo neobaroko formų. Parke suformuotos alėjos, įkurta oranžerija, fazanų voljeras, žydėjo gėlynai, tryško fontanai, iškasti du tvenkiniai, pastatytos pavėsinės.

Išliko 11 pastatų: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, vežiminė, amatininkų namas, du svirnai, šunidė. Šiuo metu dvaras restauruojamas ir pamažu atgauna kultūrinę dvasią. Atnaujintose dvaro arklidėse veikia meno galerija, viename ūkio pastatų – kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Dvare renkasi jaunimo stovyklos, vyksta Pažaislio muzikos festivalio renginiai. Rengiami kasmetiniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“, juose puoselėjamas itin vertingas ir unikalus liaudies meno žanras – sodų pynimas. Plenero dalyvių darbai papuošia Zyplių dvaro arklidžių interjerą.

Gelgaudiškio dvaro sodyba
 15 km į šiaurę nuo Šakių


Pradžioje rūmų (statyti apie 1842– 46 metus) pastatas buvo barokinis, po rekonstrukcijos įgavo klasicistinių bruožų. Išliko 10 dvaro pastatų: rūmai, oficina, kumetynas, virtuvė, svirnas, tvartas, du rūsiai, oranžerija, bokštas.

Rūmus supantis parkas – vienas didžiausių Lietuvoje (118,5 ha), sudėtingos struktūros. Pagrindinė parko ašis – ketureilė sidabrinių klevų, kurių drevėse peri į Raudonąją knygą įrašytas didysis dančiasnapis, alėja. Griežtos geometrinės parko formos pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią, kurioje yra „žvaigžde“ vadinama aikštelė. Tai proskyna, kurioje pietaudavo medžiojantys dvariškiai, o kad galėtų stebėti žvėris, buvo iškirsti aštuoni iš aikštelės centro išeinantys takai.


Parke galima išvysti legendose minimą Velnio kalną. Legendos supa ir taisyklingą, medžiais apaugusį, maždaug 3 m aukščio žemės kauburį, vadinamą „Asesoriaus kapu“.

Parke išlikę Baronkapinės – baronų Keudellių (Koidelių), kuriems kurį laiką priklausė Šakiai, kapai.

Kalbos dienos

Renginiuose, kurie vyksta kasmet birželio mėnesį, dalyvauja žymūs Lietuvos kalbininkai, pedagogai, jaunimas. Į Šakius nuo seno susirenka pabendrauti ir kartu dieną praleisti universitetų dėstytojai, Lietuvių kalbos instituto darbuotojai, mokytojai ir kiti šviesuoliai, kurie neabejingi lietuvių kalbos istorijai, jos grožiui ir rūpesčiams. Kalbos diena skirta Zanavykų krašto šnektos ir kalbos puoselėjimui.

Birželio pabaigoje Jablonskynėje Rygiškių kaime šurmuliuoja klėties teatro šventė. Savo spektaklius kasmet nuo 2002-ųjų rodo aktoriai mėgėjai, linksmina kaimo kapela, įvairiomis arbatomis susirinkusius vaišina Griškabūdžio žolininkės.

Nuo 2007 metų birželio arba liepos mėnesį tarp piliakalnių esančioje poilsiavietėje rengiama Sudargo piliakalnių diena „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“. Šventėje skamba liaudies ir klasikinė muzika, sukasi šokėjų poros, liepsnoja laužai. Giedrą dieną nuo Vorpilio galėsite įžiūrėti už 30 kilometrų kitapus Nemuno esančius Tauragės kaminus.

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia garsėja liepos mėnesį vykstančiais Šv. Onos atlaidais.

Kaimelio kaime, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, rugpjūčio viduryje vyksta šv. Roko atlaidai.

Muzikos šventė „Zanavykų vasara“ rengiama kasmet rugpjūčio mėnesį nuo 1997-ųjų. Tradicinis muzikinis renginys į miesto stadioną sukviečia daugiau kaip 7 tūkst. žiūrovų. Šventėje muzikuoja populiariausios grupės ir atlikėjai, atstovaujantys įvairioms kartoms ir muzikiniams žanrams.

Nuo 2008-ųjų rugpjūčio mėnesį Prūselių kaime (8 km nuo Šakių) rengiama kaimiško sūrio šventė. Joje Prūselių ir aplinkinių kaimų šeimininkės spausdamos kaimiškus sūrius gali parodyti, ką sugeba. Šventėje renkamas Sūris misteris, liejasi kaimiška gira ir liaudiška muzika.

Jis 4 km ilgio, trasa sužymėta rodyklėmis. Apie pakeliui matomus vaizdus pasakoja informaciniai stendai.

120 km ilgio maršrutas Šakiai–Sintautai–Novos kraštovaizdžio draustinis–Aukspirtos hidrografinis draustinis–Slavikai–Sudargo piliakalniai–Kiduliai–Gelgaudiškis–Plokščiai–Ilguva–Lukšiai–Šakiai. Pakeliui aplankysite rajono žymiausius gamtos, architektūros ir etnografinius objektus.

Šiuo metu rūmai nenaudojami, tačiau dvaro parke 2000 metais įrengtas 2 kilometrų pažintinis takas, vedantis pro gamtos ir kultūros vertybes, legendomis apipintas vietas. Verta pamatyti ir parke augančią aukščiausią Sūduvos eglę (aukštis – 42,54 m, skersmuo –103,2 cm).

Senoviniu būdu ant laužo kepami ir rūkomi žiobriai, verdama žuvienė.

Lietuvoje, rodos, niekur neskiriama tiek pagarbos lietuviškam sūriui kaip Zanavykijoje.