Į Skuodo žemę - pamatyti didžiausio Lietuvos akmens

„Juk čia pamatyti tikrai yra ką: Mosėdžio akmenų muziejų, didžiausią Lietuvos riedulį Barstyčių akmenį. Vertėtų aplankyti dvi Skuodo bažnyčias – katalikiškąją ir evangelikų liuteronų maldos namus. Miestas turi dvi gražias užtvankas, kurių viena net vadinama Skuodo jūra. Pasivaikščiokite po Skuodo senamiestį ir naujamiestį, ant kurių ribos Lietuvos tūkstantmečio proga su klasės draugais pastatėme atminimo akmenį. Be to, nepraleiskite legendinių motobolo rungtynių. O išalkusiems siūlyčiau žemaitiško kastinio ir kugelio su lašinukais,“ - sako diplomatas Vygaudas Ušackas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Skuodo kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rajono reljefas labai įvairus. Kiek piečiau Barstyčių yra aukščiausia rajono vieta – 174 metrai virš jūros lygio. Į vakarus nuo Barstyčių beveik nėra kalvų, tik kloniai – milžiniškos nuo tirpusio ledyno tekėjusių vandenų išgraužos. Ledynas žemės paviršiuje paliko daugybę įvairaus dydžio akmenų. Tarp jų – ir didžiausią Lietuvoje Puokės, arba Barstyčių, akmenį. Į Puokės kaimą (4 km į šiaurę nuo Barstyčių) ledynas jį atvilko prieš 13–14 tūkst. metų iš Skandinavijos pietvakarių. Iš stambiagrūdžio granito susidariusio akmens ilgis 13,4 m, aukštis 3,6 m, plotis 7,5 m, sveria jis apie 680 tonų.

3 kilometrai į pietvakarius nuo Mosėdžio, Salantų regioninio parko teritorijoje, yra Šauklių kraštovaizdžio draustinis. Jo peizažas labai skurdus, šiaurietiškas, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, todėl draustinis dar vadinamas Šauklių tundra. Draustinio 162 ha plotas nusėtas riedulių, prieš daugelį metų atvilktų iš Švedijos, Suomijos, Alandų salų, Baltijos dugno. Riedulynas apaugęs įvairios formos kadagiais, kai kurie jų – net 6 m aukščio.

Šauklių riedulyne-kadagyne įrengtas pažintinis takas. Juo keliaujama apie dvi valandas.

Į pietus nuo Aleksandrijos kaimo (10 km į rytus nuo Skuodo) dauboje tarp dviejų skardžių trykšta Truikinų šaltinis, arba Šmitos versmė. 5–6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva – dugno smėlio spalvos. Pilkosios versmės „akis“ apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė.

Per rajoną į kaimyninę Latviją teka Bartuva su intakais Luoba, Apše, Erla ir mažesniais upeliais, tiesiai į Baltijos jūrą – Šventoji. Pakeliui upių vandenys pripildo 46 įrengtus tvenkinius. Telkšo 6 ežerai, didžiausias (43 ha) – Kalčių ežeras.


Kapų pušis


Lenkimų kaimo laisvamanių kapuose, prie kelio Lenkimai–Įpiltis, auga Kapų pušis. Medžio kamienas – vieno metro skersmens, aukštis – 18 metrų. Pušis žmonių gerbiama, į ją įkelta koplytėlė. Daugiau kaip dešimtmetį saugomas medis, manoma, mena drevinės bitininkystės laikus – kamiene likusi užaugusios drevės žymė.

Skuode būta dvaro, priklausiusio Chodkevičiams, vėliau Sapiegoms, tačiau po 1831 metų sukilimo dvaras buvo paverstas rusiškomis kareivinėmis. Viename išlikusių dvaro pastatų šalia senosios miesto turgaus aikštės šiuo metu įsikūręs Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. 3).

Dviaukštė neoromaninio stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia (Gedimino g. 23) pastatyta 1847 metais. Pora dešimtmečių anksčiau atsirado mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia (Vytauto g. 1).

Mosėdis ir daktaras Intas 11 km į pietus nuo Skuodo

Gydytojo Vaclovo Into (1925–2007) iniciatyva Mosėdis virto gražiu parku su lelijose paskendusiu ežeru ir medelynais, o svarbiausias Mosėdžio akcentas – Akmenų muziejus (Salantų g. 2).


Akmenis V. Intas pradėjo rinkti dar 1957 metais, muziejus oficialiai atidarytas 1979-aisiais. Tuo metu jame buvo apie 5 tūkst. riedulių, dabar – daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietų. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.

1792 metais statytame vandens malūne įkurtoje ekspozicijoje – geologiniai žemėlapiai, demonstruojama uolienų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui dovanoti akmenys, labai didelė įvairių spalvų ir sudėties smėlių kolekcija. Eksponuojama iš žmogaus organizmo išoperuoti suakmenėję svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.

Bartuvos slėnyje 8 ha plote sukurta lauko ekspozicija, nuo miestelio skiriama akmeninės tvoros. Joje yra apie 200 didelių riedulių. Jie išdėstyti pagal kilmę, geografine tvarka, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralų riedulyno vaizdą. Pasijunti lyg būtum Švedijos šiaurėje ar pietinėje Suomijos dalyje.

Apuolė 8 kilometrai į pietryčius nuo Skuodo

853–854 metais gyvenvietę ir pilį puolė Švedijos karalius Olafas su savo kariuomene. Mūšis vyko aštuonias dienas. Devintąją prasidėjo derybos. Apuoliškiai turėjo pripažinti švedų pergalę.
 Šiems įvykiams atkurti nuo 2004 metų Apuolėje rengiamas Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis.

Ylakiai 20 km į rytus nuo Skuodo

Miestelį puošia dvibokštė istorizmo stiliaus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (Židikų g. 1), baigta statyti XIX a. pabaigoje. Kapinėse nuo 1904 metų stovi neogotikinė Šv. Roko koplyčia.

Šventė vyksta kasmet trečią rugpjūčio savaitgalį ant Apuolės piliakalnio Aleksandrijos seniūnijoje. Tai vienas didžiausių rekonstrukcinio gyvosios istorijos judėjimo renginių Baltijos šalyse. Žiūrovai jame taip pat gali išmėginti akies taiklumą ir rankos miklumą. Norintys pasijusti senovės kario kailyje gali pasivaržyti kariškose rungtyse.

Gyvųjų amatų ir folkloro festivalis „Bieg opelė vingurdama“ rengiamas birželio mėnesį Vaclovo Into akmenų muziejuje Mosėdyje. Jame dalyvauja folkloriniai ansambliai ir kapelos iš visos Lietuvos, būna svečių iš užsienio.

Nuo 2009 metų festivalio Gyvųjų amatų miestelyje rodomi ir senieji krašto amatai: kalvystė, juostų pynimas, puodų žiedimas, audimas, gaminami žemaitiški valgiai.