Vykstame į Švenčionių kraštą: Labanoro didybė ir Žeimenos trauka

„Šis kraštas turi ir savo architektūrinį „veidą“. Tai unikalios bažnyčios: Labanoro bažnyčia su išlikusia sena varpine, Stirnių akmeninė bažnyčia. Graži šimtametė raudonų plytų Kaltanėnų bažnyčia. Unikali medinė Palūšės bažnyčia. Iš tarpukario išlikusios medinės vienkiemių sodybos ir nedidelių kaimelių trobos su didžiuliais klojimais, paupių ir paežerių pirtelės,“ - taip apie savo kraštą yra kalbėjusi politikė Kazimira Danutė Prunskienė. 

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Švenčionių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rajonas įsikūręs Lietuvos rytuose, prie Baltarusijos sienos. Rytiniai pakraščiai plyti Aukštaičių, o vidurys – Švenčionių aukštumoje. Pastarojoje yra aukščiausia rajono vieta – Girdžiuliškės kalnas (Švenčionių seniūnija), iškilęs iki 250 m aukščio virš jūros lygio. Aukštumas skiriančioje Žeimenos žemumoje ties riba su Vilniaus rajonu yra žemiausia rajono vieta – 116 metrų.

Kraštas garsėja savo nepaprastai gražia natūralia gamta – kalvomis ir kalvelėmis, žaliuojančiais miškais, mėlynuojančiais ežerais, srauniomis upėmis. Rajono teritorijoje yra Aukštaitijos nacionalinio parko bei Asvejos, Labanoro ir Sirvėtos regioninių parkų didžiosios dalys, kur susitelkę dauguma rajone saugomų gamtos paveldo objektų.

Pietiniu rajono pakraščiu teka Neris, iš šiaurės į pietus – jos intakas Žeimena, į ją bėga Lakaja, Peršokšna, Mera ir gausybė mažesnių upeliukų. Jie visi labai skaidrūs ir švarūs, todėl Žeimenoje ir jos intakuose neršia lašišos, upėtakiai, šlakiai ir žiobriai.

Žeimena – ne tik viena švariausių, bet ir viena gražiausių Lietuvos upių. Ištekėjusi iš Žeimenio ežero (2 km į šiaurės rytus nuo Kaltanėnų) beveik visus 82 km teka Švenčionių rajonu pro smėlėtus ir skardingus pušynus, alksniais apaugusias pelkes. Tekėdama daro daug vaizdingų vingių, o aukštupyje įtekėjus Sariai, Merai ir Dubingai – išsitiesia, bet jos vagą puošia nedidelės rėvos ir brastos.

Rajone iš viso tyvuliuoja net 289 ežerai. Jie labai įvairaus dydžio – nuo Labanoro girioje mėlynuojančių visai mažų „akučių“ iki 861 ha ploto Kretuono ežero. Jo ilgis 5 km, pietinėje dalyje ežeras išplatėja iki 2,6 km, vidutinis ežero gylis 5,2 m, o giliausioje vietoje – 10,9 metro. Ežere yra 6 salos – Didžioji, Skuivų, Varonių, Galasalė, Alksnių ir Beržų.

Šis šaltinis trykšta netoli Sėtikės kaimo (apie 7 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių), rytinėje Sėtikio ežero pusėje. Duburys, iš kurio veržiasi vanduo, yra 20–45 cm gylio. Kadangi šaltinis yra aukščiau nei Sėtikio ežero paviršius, susidaro krioklys, iš kurio per sekundę į Sėtikio ežerą nubėga apie 6 litrai, o per parą – 500 kubinių metrų vandens. Kito tokio šaltinio, iš kurio vienu metu trykštų toks didelis kiekis vandens, Lietuvoje nėra.

Miškai užima daugiau nei pusę (58,7 proc.) rajono teritorijos. Miškingiausia vakarinė jo dalis – ten didžiausios Lietuvoje Labanoro girios (rajonui tenka nemaža jos dalis) miškų masyvas, rytinėje dalyje miškų daug mažiau.

Labanoro girioje tyvuliuoja per 80 ežerų, pušimis apaugusių kalvų papėdėmis vinguriuoja upeliai, auga daug retų augalų. Siekiant išsaugoti šias gamtos vertybes, girioje įsteigti draustiniai ir rezervatai.

Apie dvidešimt rajone augančių medžių ypač saugomi. Įspūdingas Aukštaitijos nacionaliniame parke Obelų Rago kaime (apie 4 km į šiaurės rytus nuo Kaltanėnų) netoli Žeimenių ežero augantis Gražusis kadagys. Net trylika kamienų turinčio kadagio aukštis – apie 12 metrų. Gaila, bet vienas kamienas džiūsta. Kadagiai gali užaugti iki 15 m ir išgyventi 2 tūkst. metų.

Labanoro regioniniame parke, 3 km į rytus nuo Labanoro miestelio, pūpso Ožkų akmuo. Akmens ilgis 4 m, aukštis 3,5 m, plotis 1,8 metro. Kiek akmens dar žemėje – nežinoma.

Miestas išsidėstęs senslėnio posūkyje, kylantys šlaitai jį paslepia, todėl iš tolo nė nesimato.
 Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Manoma, kad jau XIII a. galėjo būti valsčiaus centras. Dabartinė istorizmo stiliaus dvibokštė visų Šventųjų bažnyčia pastatyta 1898 metais. Įspūdingos išorės yra ir tais pačiais metais statyta stačiatikių Švč. Trejybės cerkvė (Vilniaus g. 20).

Mieste dar yra medinė sentikių Dievo Motinos Žengimo Dangun cerkvė (Strūnaičio g. 84).


Krašto istoriją pasakoja Nalšios muziejus (Laisvės a. 1), kuriame sukaupta daugiau kaip 52 tūkst. gamtos, archeologijos, istorijos, buities ir etnografijos eksponatų.

Labanoras 32 km nuo Ignalinos, 37 km nuo Švenčionių

Miestelis įsikūręs prie kelio Ignalina–Molėtai, pačioje to paties pavadinimo girios širdyje. Jame išliko gerai išsilaikiusių tradicinių aukštaičių pastatų, kluonienos, žaiginiai, buvusios klebonijos ūkiniai pastatai.

Pabradė 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių

Pabradės seniūnijos Meškerinės kaime dabar veikia Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės poligonas. Jame vyksta sausumos pajėgų artilerijos, sunkiųjų minosvaidžių, kitos didelio masto Lietuvos kariuomenės pratybos.

Neobizantinio stiliaus mūrinė Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (Bažnyčios g. 20) pastatyta 1910 metais. 2007 metais pašventinta katalikų Švč. Mergelės Marijos Šeimų Karalienės bažnyčia, joje pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Mieste išliko XVIII a. statytos smuklės pastatas (Vilniaus g. 1), įdomus XX a. pradžios gyvenamasis namas (Gaspariškių g. 11).

Adutiškis 28 km į rytus nuo Švenčionių

Škaplierna – didžiausia šventė Adutiškio krašte. Liepos 16-ąją (atlaidai vyksta artimiausią liepos 16-ajai savaitgalį) Bažnyčios liturginis kalendorius mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją, liaudies pamaldumo tradicijoje vadinamą Škaplierine. Ši šventė istoriškai susijusi su Palestinoje ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui, ir pirmiausia su karmelitams būdingu ypatingo pamaldumo ženklu škaplieriumi – ant kaklo nešiojamu audeklo gabalėliu, sakramentalija.

Tai vienas mėgstamiausių baidarininkų maršrutų. Per visą savo kelionę iki Neries Žeimena nepasensta: iš smalsumo vis kur nors užsuka, žaisdama aplink akmenį susuka sūkurį. Arba lyg erzindama baidarininkus per visą vagos plotį paleidžia žaliąsias savo „kasas“.

Labanore įsikūręs pilotų klubas „Omega“ siūlo įspūdingą Švenčionių krašto girių ir ežerų labirinto apžvalgą iš paukščio skrydžio. Motorizuota skraidykle pakilus į 100 metrų aukštį, jau atsiveria 40 kilometrų ploto horizonto panorama. Maksimalus skraidyklės greitis – 100 km/h, minimalus – 42 km/h, skridimo aukštis – 300 metrų. Be nusileidimo galima skristi
2,5 valandos.

Sirvėtos regioniniame parke įrengtas 3 km ilgio pėsčiųjų turistinis takas gražiomis apylinkėmis veda pro retų augalų bendrijas. Yra 12 sustojimo vietų. Labanoro regioniniame parke 4 km ilgio Peršokšnos gamtinis pažintinis takas suka pro daugiau kaip 50 objektų – retųjų augalų augaviečių, senų medžių, paukščių lizdaviečių, skruzdėlynų.

Tai baravykų salotos, voveraičių sriuba, raugti grybai su bulvėmis, omletas su voveraitėmis, keptas upėtakis su voveraičių padažu... Visa tai Labanoro miestelyje siūlo Europos kulinarinio paveldo tinklui priklausantis viešbutis restoranas „Labanoras“.