Ukmergės žemė: ko paprašysite mitinio Moko akmens?

„Dabar Ukmergė labai pasikeitusi. Yra ne tik Senamiestis, bet ir nauji Dukstynos ir Pivonijos mikrorajonai, nutiesta magistralė Vilnius–Panevėžys. Kai ja lėksite, užsukite į Ukmergę. Aplankykite Pivonijos šilą, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Švč. Trejybės bažnyčias, apžiūrėkite Nepriklausomybės paminklą, Dukstynos akmenį, užkopkite ant Ukmergės piliakalnio,“ - pataria aktorė Regina Varnaitė. 

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Ukmergės kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje rajono dalyje, kur plyti Nevėžio lyguma, reljefas lygesnis, o rytiniame pakraštyje banguoja Aukštaičių aukštumos kalneliai ir kloniai. Ties Karališkių kaimu (3,5 km į pietus nuo Želvos) yra aukščiausia rajono vieta, iškilusi iki 223 metrų, žemiausia – rajono pietvakariniame pakraštyje, kur prie Šventosios tėra 42 metrai.

Šventosios upė į dvi apylyges dalis skiria ir Ukmergės miestą, ir rajoną. Jos apylinkių gamtovaizdžiai – gražiausi rajone. Ant upės šlaitų ošia pušynai, ramius slėnius keičia įspūdingos pakrančių atodangos, nuo svaiginančio aukščio krantų atsiveria netikėti upės vingiai. Šventoji turi daug intakų: Siesartis, Armona, Mūšia, Šiaušiupis, Dukstyna, Moliupis, Gniuža, Sugeda ir mažesni upeliai.

Veprių miestelio (18 km į pietvakarius nuo Ukmergės) apylinkėse daug šaltinių, Šventosios krantuose trykšta keletas mineralinio vandens versmių. Vepriai siejami su mineraliniais vandenimis garsėjančiais Druskininkais, nes ir Vepriai, ir Druskininkai yra įsikūrę didžiuliuose asteroidų išmuštuose krateriuose. Dabar tų kraterių nėra nė žymės – jų buvimas nustatytas tik geologiniais tyrimais.

Šaltinio Sukinių kaime (5 km į rytus nuo Veprių) skersmuo maždaug 1 metras. Jame „verda“ skaidrus ir malonaus skonio vanduo. Šaltinis labai gilus – po 30 cm vandens sluoksniu susidariusio kito – vandens ir smėlio – sluoksnio gylis vietomis siekia daugiau kaip 5 metrus.

Netoli Žuvintės šaltinio (1 km į šiaurę) pūpso vienas įspūdingiausių Lietuvos riedulių – akmuo Mokas. Akmuo netaisyklingos formos, apie 7,5 m ilgio, 6 m pločio ir 1,7 m aukščio. Dar 1922 metais Sližių kaimo senieji gyventojai pasakojo, jog žmonės eidavę prie Moko prašyti, kad sektųsi medžioklė, derėtų javai, moterys susilauktų vaikų. Mokslininkai ištyrė apie 80 kv. m. plotą aplink akmenį ir rado dvi duobes – stulpavietę ir akmenų su pelenais duobę. Spėjama, kad čia kadaise vykdavo pagoniškos apeigos.

Iš kitų Lietuvos miestų Ukmergė išsiskiria tuo, kad jos planą daugiausia formavo gamta. Tai Ukmergės piliakalnis, ant kurio nuo II tūkstantmečio pradžios iki XIV a. pabaigos ar XV a. pradžios stovėjo medinė pilis, ir Pilies kalnas, ant kurio nuo XV a. pradžios stovėjo mūrinė pilis.

Ant aukšto Ukmergėlės šlaito stovi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (Bažnyčios g. 8), pasta- tyta 1872 metais. 1931–39 metais bažnyčia buvo perstatyta pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą. Ji neoklasicistinė, turi baroko bruožų, viduje yra apie 10 dailės paminklų. Kauno g. 80 išlikusi Senoji arklių pašto stotis, pastatyta 1835 metais. Švč. Trejybės bažnyčia Ukmergės centre turi labai spalvingą istoriją. Pabuvusi ir stačiatikių cerkve, ir javų sandėliu, ir santuokų rūmais, atkūrus nepriklausomybę vėl tapo Dievo namais.

Nepriklausomybės skulptūra Kęstučio aikštėje buvo pastatyta 1930-aisiais pagal Liudo Truikio, Silvestro Jaruševičiaus ir S. Jakševičiaus projektą, 1951 ar 1952 metais sovietų buvo nugriauta, o 1990-aisias atstatyta.

Siesikai 22 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės

Nepriklausomybės aikštėje dunkso masyvi renesansinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, prie pagrindinio fasado prišlietas bokštas. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė (XVIII a.), netoli bažnyčios yra kapinės su XVIII a. koplyčia. Bažnyčią 1537 metais pastatė Siesikų (Daugailių) dvaro savininkai broliai Abraomas, Melchioras ir Stanislovas Siesickiai. Laisvės skulptūra miestelyje buvo pastatyta 1928 metais, bet sovietmečiu nugriauta, kaip ir daugelis panašių skulptūrų, 1989-aisiais atstatyta.

Dvaro sodyba Siesikų ežero pietiniame krante – tai renesansinių ir istoristinių statinių su parku ansamblis. Renesansinio stiliaus pilis-rūmai turi tvirtovei būdingų bruožų: cilindrinius ir kvadratinius bokštus kampuose su įvairių formų šaudymo angomis ir nišomis. Viduje išliko Renesanso laikotarpio židinių, sienų tapybos, grindų plytelių fragmentų.

Užulėnio kaimas apie 24 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės


Šiame kaime (Taujėnų seniūnija) 1847 metų rugpjūčio 10 dieną gimė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Deja, Smetonų sodyba neišliko. Šiuo metu čia yra tik pastatų pamatai ir sodybos, kokia ji buvo XX a. pradžioje, maketas. Stovi nedidelis paminklinis akmuo su bronziniu A. Smetonos bareljefu.


Užulėnio mokykla, 1933 metais pastatyta kaip Smetonos dovana gimtojo krašto žmonėms, dabar pavadinta jo vardu. Užulėnio kapinėse ilsisi Smetonų šeimos nariai: sesuo Julija, brolis Ignas, sūnėnas Kazys.

Pabaiskas 9 km į pietus nuo Ukmergės

Laukuose prie Žirnajų ežero 1435 metais rugsėjo 1 dieną susikovė du dėl didžiojo kunigaikščio sosto besivaržantys pusbroliai: Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis ir Livonijos ordino remiamas Jogailos brolis Švitrigaila. Abi kariuomenės turėjo po 60 tūkst. karių. Mūšį laimėjęs Žygimantas Kęstutaitis atsidėkodamas Dievui už pergalę mūšio lauke pastatė Pabaisko bažnyčią, prie jos išaugo miestelis. Jo pavadinimas kilęs iš lenkų kalbos žodžio pobo- jowisko, kuris reiškia „mūšio lauką“.

Buvusi sovietinė raketų bazė Kopūstėliuose (Žemaitkiemio seniūnija)

Dabar ji naudojama gamybiniams tikslams. Sovietinė antžeminių vidutinio nuotolio branduolinių raketų bazė čia įkurta 1960-aisiais. Dviejuose angaruose buvo saugomos 8 raketos 8K63, nutaikytos į įvairius Vakarų Europos miestus. Jos galėjo skristi iki 3 tūkst. kilometrų. 1972-aisiais šioms raketoms įvairiose vietose buvo paruoštos atsarginės paleidimo aikštelės, užmaskuotos kolūkių gamybiniais pastatais.

Nuo 1997-ųjų Vepriuose vasaros pabaigoje vyksta netradicinės lino dailės plenerai „Plinars“. Veprių simpoziumai – unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dailės reiškinys. Jo dalyviai Vepriuose rauna linus ir ieško vis naujų šios medžiagos pavidalų. Įvairiems dailės žanrams atstovaujantys dailininkai kūrybiniams eksperimentams naudoja visokiausius lino produktus – stiebelius ir spalius, pluoštą ir sėklas, siūlus, virves ir drobę.

Plenero metu sukuriama daug įvairių objektų – plokščių ir erdvinių, statiškų ir judrių, kietų ir minkštų. Simpoziumo dalyvių atradimas – linų pluošto ir PVA klijų mišinys. Klijuose išmirkytas pluoštas – plastiškas, išdžiūvęs jis tampa labai tvirtas, jo gaminiai tamsiai rudi, su žalsvu atspalviu, primena bronzą ar keramiką.

Pabaisko mūšio vieta, užimanti apie 400 ha plotą, dabar priklauso ūkininkams. Prieš keliolika metų ant gražios kalvos šalia miestelio buvo pasodintas 2 ha ąžuolynas. Minint mūšio jubiliejų 2005 metais simbolinėje mūšio vietoje atidengtas skulptoriaus Viktoro Žentelio koplytstulpis ir aukuras.

Deltuvos miestelyje nuo 1996 metų birželio pabaigoje rengiamos kasmetinės mūšio inscenizacijos. Mūšio lauke ginkluoti titnaginiais šautuvais, pistoletais ir kardais „kaunasi“ Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Baltarusijos karo istorijos klubų nariai, vilkintys prancūzų ir rusų karių uniformas. Parako dūmų apsiausti krinta pašauti kareiviai, markitantės – karių globėjos ir guodėjos – gelbsti sužeistuosius, aidi karo būgnai ir dainos, žemę drebina patrankų šūviai. Visur tvyro parako dūmai. Tikras nuotykis žygių ištroškusiems berniukams...

Tarptautinis baikerių klubo „Free Hawks“ sąskrydis

Kasmet vyksta birželio mėnesį Ukmergės rajone Kurėnų kaime, prie Kurėnų užeigos. Į poilsiavietę atskrieja per 400 motociklininkų iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Vokietijos, Rusijos, įvairių Lietuvos miestų. Šventę pradeda motociklų paradas prie Laisvės paminklo Ukmergėje. Vėliau „britvininkai“ demonstruoja motociklų ir savo gebėjimus, atlikdami akrobatinius triukus.

Plaukiant šia upe gali prireikti nemažai ištvermės ir vikrumo. Upė srauni, daug posūkių, gausu kliūčių: užtvankų liekanų, rėvų, akmenų, suvirtusių medžių. Pakrantėse rasite įrengtų stovyklaviečių ir laužaviečių.

Petronių kaimo amatų namuose (Siesikų seniūnija) kepant naminę duoną, spaudžiant sūrius, darant virtinius ir gaminant kitus valgius naudojami tik tradiciniai įrankiai ir namų darbo produktai.