Vykstame į Radviliškio kraštą: pajuskite geležinkelių romantiką

„Radviliškio vizitinė kortelė – geležinkelis. Čia yra didžiausias Lietuvoje geležinkelio transporto mazgas. Vaikas būdamas mėgau akimis lydėti pravažiuojančius traukinius, kurie man reiškė nepatirtus tolius ir romantiką,“ - sako Vytautas Juozapaitis operos solistas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Radviliškio kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Didžioji rajono dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje, kuri Šiaulėnų apylinkėse iškilusi iki 184 metrų. Rytiniai rajono pakraščiai – Mūšos-Nemunėlio ir Nevėžio žemumose. Čia ties Kundrėnų kaimu (6 km į rytus nuo Sidabravo) yra žemiausia rajono vieta – 63 metrai virš jūros lygio.

Per rajono teritoriją eina Mūšos ir Nevėžio takoskyra. Todėl rajone prasidedantis Mūšos intakas Daugyvenė su savo intakėliais teka šiaurės rytų kryptimi, o Nevėžio intakai – Kiršinas, Liaudė, Dotnuvėlė – rytų ir pietryčių kryptimis.


Vandens telkiniai užima 2,4 proc. teritorijos. Iš devynių ežerų didžiausias – 290 ha ploto Arimaičių ežeras, kurio giliausia vieta – beveik devyniolika metrų (vidutinis ežero gylis – 2 metrai).


Miškai tolygiai pasiskirstę po visą rajoną ir užima apie penktadalį ploto. Didžiausi – Radvilonių, Bargailių, Baisogalos miškai. Rajone saugomi 6 ąžuolai. Pats storiausias – Dapšonių ąžuolas (2 km į rytus nuo Beinoravos), jo skersmuo 1,9 m, aukštis 17 metrų.

Anksčiau Radviliškio miškuose buvo daug gyvačių ir žalčių. Dabar juose raitosi plieno „gyvatės“ – rajoną kerta daug svarbių geležinkelio linijų.

Rajono vakaruose plyti trys didžiulės pelkės. Už Didįjį tyrulį (4 tūkst. 310 ha) Lietuvoje didesnis tik Čepkelių raistas Varėnos rajone, o Praviršulio tyrulį (3 tūkst. 657 ha), be minėtųjų, lenkia tik Baltosios Vokės pelkė Vilniaus rajone. Radviliškis 
 Radviliškis ypač sparčiai ėmė augti 1868–70 metais nutiesus Liepojos– Romnų geležinkelio atšaką Daugpilis–Radviliškis.

Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (Maironio g. 10) 1945 metais įrengta mūriniame vokiečių belaisvių statytame pastate. 1991 metais bažnyčia rekonstruota. Išliko medinė 1878 metais statyta varpinė, šalia jos 1989-aisiais įkurta kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta Lietuvos kankiniams, tremtiniams, politiniams kaliniams.

Miesto centre stovi pergalės deivės Nikės skulptūra (skulpt. Petras Mazūras), atidengta 1999 metais minint pergalės prieš bermontininkus 80 metų sukaktį. Mūšį su bermontininkais mena mieste išlikęs vėjo malūnas, prie kurio vyko ši istorinė kova.

2010-ųjų rugpjūčio pabaigoje Radviliškyje antrą kartą (pirmą kartą 2002 metais) surengtas skulptorių ir kalvių pleneras, šįkart skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Per dešimt dienų gimė „Karžygių alėja“ – septynios skulptūros miesto pramogų ir poilsio parke. Tautodailininkai iš Rusijos sukūrė Vytauto Didžiojo skulptūrą, pasitinkančią praeivius vos įžengus į alėją.

Pačioje alėjos pradžioje parko lankytojus pasitinka kompozicija „Žalgirio mūšiui paminėti“, kurią sukūrė radviliškiečiai meno drožėjai Edmundas Gaubas, Eugenijus Arbušauskas, Raimondas Matulaitis bei kalviai Stanislovas Špukas ir Giedrius Malinauskas.

Šeduva 18 km į rytus nuo Radviliškio

Šeduvoje stovi senutėlė 1649 metais statyta renesanso ir baroko bruožų dvibokštė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (Vilniaus g. 16). Kitas Šeduvos simbolis – XX a. pradžios vėjo malūnas, kuriame dabar įsikūręs restoranas.

Krašto istoriją pasakoja Šeduvos kraštotyros ekspozicija (Vėriškių g. 7), įkurta name, kuriame XIX a. pabaigoje veikė odų apdirbimo dirbtuvė.

Baisogala 14 km į pietus nuo Šeduvos

Žymus Lietuvos architektūros paminklas – XVIII–XX a. statyti klasicizmo ir romantizmo bruožų Baisogalos dvaro rūmai, priklausę dvarininkų Komarų giminei. Iki šių dienų išliko centriniai rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė, sandėlis, dvaro malūnas. Gražiai puoselėjamas dvaro parkas. Dvare veikia 1952 metais įkurtas Lietuvos gyvulininkystės institutas (R. Žebenkos g. 12), rengiamos konferencijos, poezijos šventės, parodos, koncertai.

1989 metais Kleboniškiuose (apie 7 km į šiaurės rytus nuo Šeduvos), gatviniame kaime Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje, įkurtas 18 ha ploto kaimo buities muziejus. Iš apylinkių į čia perkelta senosios gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės.

Saugomos ir išlikusios Kleboniškių kaimo sodybos, kai kurios atkuriamos. Ekspozicijose vaizduojama XIX a. pabaigos ūkininkų buitis. Įrengta veikianti kaimo pirtis. Eksponuojamos ąsočių, bezmėnų, muštokių, ližių, linų šukų, motorų kolekcijos. Čia galima pamatyti 1926-ųjų traktorių ir XIX a. pabaigoje Anglijoje pagamintą garo katilą. Vis dar veikia 1884 metais statytas vėjo malūnas.