Jonavos žemėje - ir Šveicarijos paštas, ir Paryžiaus kaimas

„Gaila, kad patys jonaviečiai kartais mano gyvenantys nuobodžiame mieste. O juk Jonavoje nuostabi gamta, centrą puošia tvenkiniai, kultūros namai ir puikūs sporto kompleksai. Miesto geografinė padėtis pavydėtina – Kaunas čia pat, o ir sostinę vaizdingu keliu gali greitai pasiekti. Be to, Jonavoje stipri baldų, trąšų pramonė, tad žmonės turi darbo. Todėl linkiu jonaviečiams šio komplekso atsikratyti, nes man Jonava – vaizdingas, įvairiaspalvis miestas, kuriame tikrai patogu gyventi.“ - sako Artūras Zuokas, politikas, Vilniaus miesto meras.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Jonavos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

Rajonas garsėja savo vietovardžiais. Ruklos seniūnija džiaugiasi turėdama savą Veneciją. Į Dumsių seniūnijos centrą Šveicariją (5 km į pietus nuo Jonavos) kasdien įvairių reikalų vedini suvažiuoja žmonės iš Londono ir Paryžiaus (apie 5 km į pietryčius nuo Jonavos, čia gyventojai didžiavosi turimu “Eifelio“ bokštu). Linksmai skamba ir šių gyventojų adresas – Šveicarijos paštas, Paryžiaus kaimas.

Per Londoną (8 km į pietvakarius nuo Jonavos) teka Neris, bet vietinių ji vadinama Temze. 2002 m. spalio 30‐ąją šalia magistralės Kaunas–Zarasai buvo atidengtas tautodailininko Aleksandro Fomkino sukurtas kelrodis, žymintis abiejų Londonų kryptis. Ženklas rodo, kad lietuviškasis Londonas įsikūręs už 4, o tikrasis – net už 1 tūkst. 920 kilometrų.


Šveicarijos pavadinimas buvo sugalvotas sodybos savininko, caro laikų valdininko, nes ši vieta jam priminė kadaise matytą tikrąją Šveicariją – aukštus Alpių kalnus ir jų slėniuose mėlynuojančius ežerus.

Per Jonavos rajoną savo vandenis plukdo trečia (po Nemuno ir Šventosios) pagal ilgį Lietuvos upė – Neris, susirinkdama Šventosios, Šešuvos, Ruklelės, Varpės, Taurostos vandenis. Rytiniu rajono pakraščiu teka Širvinta, šiaurės vakaruose – Lankesa ir Lokys. 
 Teka ir nedidelė upelė Lietava, arba Lietauka. Būtent nuo šio upelio kai kas ir kildina Lietuvos vardą.

Eglynai ir pušynai 
 Mišku apaugę beveik 38 proc. rajono teritorijos. Visi didžiausi plyti rajono pietuose ir pietryčiuose. Tai Gaižiūnų, Užusalių, Svilonių, Būdų, Bečių, Bareišių, Upninkų miškai. Daugiausia – eglynai ir pušynai.

Tarp miškų tyvuliuoja keletas nedidelių ežerėlių. Didžiausias – 9,6 ha ploto Žeimelių ežeras Gečių miško pakraštyje. Tvenkinių net 18, didžiausias (28,5 ha) užtvenkus Šešuvos upę suformuotas ties Užusaliais.

Tai didžiausias Lietuvoje upių akmuo. Jo ilgis 4,76, plotis 4,71, aukštis 4,06 metro. Guli jis Neryje ties Krėslynų kaimu (apie 14 km į pietvakarius nuo Jonavos). Tą vietą vietiniai vadina Druskelės rėva.

Klasicistinė dvibokštė Šv. Jokūbo bažnyčia (Vilniaus g. 13) pastatyta 1793 metais, manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Joje yra vertingų XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje tapytų paveikslų. Bažnyčios rūsyje palaidota bajorų Kosakovskių, laikomų Jonavos įkūrėjais, žymių atstovų.

Jonavos arklių pašto stoties klasicistinio stiliaus pastatai (J. Basanavičiaus g. 1, 3, 5) statyti 1833–35 metais. Dabar viename jų įsikūręs Jonavos krašto muziejus. Muziejaus filiale – Tautodailės amatų centre Šveicarijos kaime (Dumsių seniūnija) – sukaupti rajono tautodailininkų dirbiniai, yra bitininko, staliaus dirbtuvėlės, parengtos kailių, keramikos, šiaudinių sodų, margučių, karpinių ekspozicijos, pristatoma archajiška medžioklė ir žvejyba.

Jonavoje išliko, tik gerokai pakeista, XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje statyta sinagoga.

Meno forumas „HOMO LUDENS / Žaidžiantis žmogus“ Jonavoje organizuojamas nuo 1998 metų. Forume pristatomas nekomercinis profesionalusis teatras, dailė, į renginį įtraukiami neprofesionalūs kūrėjai. Jonavoje steigiama kūrybinė menininkų stovykla.

Nuo pirmojo forumo pradėtas sodinti HOMO LUDENS parkas. Ketvirtajame forume šiam parkui dailininkai sukūrė skulptūrą „Žaidžiantis žmogus“, penktajame pastatyta skulptūra „Stichijos“, šeštajame – „Vartai“, septintajame – „SENOvinis“, aštuntajame – skulptūra iš metalo „Invazija“.

Upninkai 21 km į rytus nuo Jonavos

Įsikūrę tarp upių – iš kurios pusės bevažiuotumėte, vis tiek reikės per upę keltis. Šiauriniu pakraščiu į Nerį bėga Šventoji, o iš rytų į Šventąją teka Širvinta, apie 10 km į pietus nuo kaimo prateka Neris. Susidaro didelis upėmis apribotas trikampis, o jo viduryje – kaimas.

Kunigiškių kaime (Upninkų seniūnija) „Juozo lelijų“ ūkio tvenkiniuose baltuoja tūkstančiai karališkųjų vandens lelijų. Be jų, ūkininkas Juozas Jasionis dar augina įvairius vaistinius augalus.

Čia reziduoja trys Lietuvos kariuomenės padaliniai: Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas.

Vertingų meno kūrinių esama vienoje seniausių Lietuvoje renesansinėje su gotikos elementais Skarulių (Neries kairiajame krante Jonavoje) Šv. Onos bažnyčioje, pastatytoje 1622 metais. Čia kabo paveikslai „Šv. Ona ir Jokimas“ (XVIII a.), „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ (XIX a.).

Žiemiai (15 km į šiaurę nuo Jonavos)

Čia akį traukia neogotikinė raudonų plytų smailiaarkė, su dviem grakščiais bokštais Marijos Gimimo bažnyčia. 1906 metais ją suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius.

Žeimių dvaro (Parko g. 22), statyto apie 1760–70 metus, išliko rūmai, svirnas, koplytėlė, ledainė, kumetynas, arklidė, bokštas, vartai ir barokinis parkas.

Samulevičių sodyboje Praulių kaime (2 km nuo Jonavos) 1991 metais įkurtas memorialinis muziejus. Eksponuojami dailininkų Antano Samuolio, Stasės Samulevičienės bei rašytojo Raimundo Samulevičiaus asmeniniai daiktai, autentiški baldai, biblioteka, buities reikmenys, laiškai, fotografijos.

Joninės Jonavoje svarbesnės už Naujuosius metus. Pradėtos švęsti 1989 metais slėnyje prie pirmojo Varnutės tvenkinio, kuris vėliau pavadintas Joninių slėniu. Šventėje svarbiausios yra senosios apeigos, sudėtos į misteriją „Esame baltai“. Šioje dalyje dalyvauja apie 600 šokėjų, muzikantų, aktorių, dainininkų. Kasmet į šventę suguža daugiau kaip 15 tūkst. žiūrovų.


2003 metų birželį Jonava aktyviai dalyvavo TV3 akcijoje „Laisvę Joninėms“ ir pasiekė, kad Joninės būtų paskelbtos valstybine švente – poilsio diena.


2005 metais Joninių organizatoriai nusprendė Jonavos rajoną pervadinti Jonų respublika su sostine Jonava.

Rajone rengiami turistiniai žygiai baidarėmis Šventosios upe.

Jonavos oreivių klubas (Žeimių gatvė) kviečia paskraidyti karšto oro balionu. 
 Žirginio sporto klube „Jonavos žirgai“ (Meškonių kaimas, Dumsių seniūnija) galima pajodinėti, pasivažinėti karieta.


Lokėnėlių kaime, maždaug 5 km nuo Jonavos centro, netoli kelio Jonava– Ukmergė, įsikūręs ekstremalių pojūčių parkas „Lokės pėda“. Čia medžiuose 2,5–15 metrų aukštyje įrengtos penkios skirtingo sudėtingumo kliūčių ir dvi skrydžių trasos. Aistruoliai gali išmėginti jėgas – jiems teks įveikti tolimose kelionėse pasitaikančius išbandymus: beždžionių, tibetietiškus ir nepalietiškus tiltus, judančius rąstus, tinklus, sūpynes, balnakilpes, piratų kopėčias, šokti Tarzano šuoliu, pereiti tirolietišką tiltą.

„Lokės pėdos“ parko lankytojai kviečiami ir į azartišką išvyką keturračiais motociklais – motosafarį. Tai ne šiaip nutrūktgalviškas palakstymas motociklais neartais Jonavos dirvonais, o puiki išvyka paruoštomis trasomis, vedančiomis pro Lokėnėlių piliakalnį, du ketvirtą šimtmetį skaičiuojančius ąžuolus galiūnus, Lokėnėlių dvaro bajoro kapavietę, nuostabaus gamtovaizdžio poilsiavietes prie Šventosios upės.