Jaunos moterys - laisvesnės
Moterys -ne tokios smalsios ir ne tokios drąsios. Jos niekada pirmos neprieina prie užsieniečių ir nepradeda siūlyti savo paslaugų. Miestuose jų ir nesutiksi tiek daug kaip vyrų, nebent pakelėje stabtelėsi nusipirkti vaisių.
Vietos gyventojos mikliais judesiais pjausto ananasaus ir mangus, o svetimšalius pirkėjus palydi kuklia šypsena.
Jos nedrąsiai šypsosi ir lyg susigėdusios nuleidžia akis, kai žvilgsniai susitinka perpildytuose traukiniuose.
Visai kitaip, nei mažametės jų dukterys. Vargu, ar traukiniais keliaujančias mažyles taip sudomintų net pati gražiausia lėlė, kaip šalia sėdinti šviesiaplaukė. Nusišypsoti, pažaisti, o galiausiai - net paliesti - tai tampa didžiausia mažųjų tamsaus gymio gražuolių kelionės pramoga.
Motinų įspėjimai netrukdyti užsieniečiams, šioms smalsuolėms - nė motais.
Kuo taps didelėmis smalsiomis akimis į svetimšalius žiūrinčios mergaitės? Vis daugiau jaunų moterų iš Šri Lankos išvyksta studijuoti į užsienio šalis, o grįžusios atostogauti pramogauja Kolombo klubuose.
Pluša arbatų plantacijose
Tačiau tūkstančiai jaunų moterų pluša arbatų plantacijose - rankomis skinamus lapelius meta į baltus maišus, kabančius ant nugaros. Lėtai judantys balti taškai ryškiai žaliame fone- taip atrodo neužmatomų arbatų plantacijų darbininkės. Tačiau ir jos žino, kaip uždirbti iš arbata susidomėjusių turistų.
Pasidaryti po plantacijas sustojusiems užsieniečiams jos neskuba aiškinti, kuo skiriasi krūmo apačioje ir viršuje augants lapeliai. Nuskina vieną kvapnų lapą, įbruka į delną, o kita ranka jau rodo visam pasauliui pažįstamą pirštų kombinaciją - duok pinigų.
Kaip uždirbti iš svetimšalių, žino net nė žodžio angliškai nemokančios pensininkės. Tereikia apsivilkti tautinį kostiumą ir atsistoti ten, kur turistai sustoja nusifotografuoti - prie krioklio, šniokščiančio visai šalia judraus kelio.
„Foto", - iš tolo moja prie užsieniečių skubančios močiutės. Fotoaparatą slėpti jau vėlu, o išvydus jų veidus, to daryti nebekyla jokių minčių. Garbaus amžiaus modeliai per minutę uždirba po banknotą ir atsidėkoja dar ilgai įsimenančia šypsena.
Į paplūdimų eina medžioti moterų
Vyrai Šri Lankoje niekada kukliai nenuleis akių. Moterų viliojimo meno jie mokomi nuo vaikystės. Per paplūdimį sūnų už rankos besivedantis tėvas pats stabteli ir vaikui parodo besideginančias užsienietes.
Dar po poros metų jis su bendraamžiais į paplūdimų trauks kaip į darbą - medžioti moterų. Čia nesvarbus nei medžiotojų, nei jų taikinių amžius. Skirtumas vienas - kuo vyresnis žiopsotojas, tuo daugiau žodžių sugeba pasakyti moteriai, kurią stebi atsistoję vos už kelių centimetrų.
„Ar galiu padėti?“, - pasisiūlė pro šalį einantis vyras, kai paplūdimyje nuobodžiaudama stačiau smėlio pilį. Šį klausimą kartojo tol, kol sulaukė griežto prašymo netrukdyti.
„Labas. Kaip tu?", - dažniausiai daugiau nieko nemoka pasakyti mokyklinio amžiaus medžiotojai, tačiau gali neatsitraukti net pusvalandį.
Pasivaikščioti paplūdimiais paaugliai išsiruošia lyg į pirmąjį mokyklinį pasimatymą. Per smėlį jie klampoja su batais, džinsais, baltais marškiniais ir motociklininko šalmu. Tik aplink paplūdimius dūzgiančių motorolerių niekada negirdėjome. Bet kaip paauglys padarys įspūdį merginai, jei jo svajonė - loterijoje laimėti bent dviratį. Iš tiesų, tokias loterijas siūlo net bankai, raginantys tėvus atidaryti sąskaitas nepilnamečiams.
Apie laimėtą dviratį pasakojo iš šio amžiaus jau senokai išaugęs barmenas. Šis laimėjimas buvo užrūstinęs paauglio motiną, kuri išsigando, kad sūnus nesusižalotų ir nežūtų judriose gatvėse.
Vien nusmauktus šortus vilkintys ir įdegusius kūnus demonstruojantys paplūdimio barų barmenai istorijas galėtų pasakoti iki ryto, jei iš bare stovinčių butelių patys vis neįsipiltų į savo taurę.
Slapta traukia marihuaną
Nors katalikiškoje Šri Lankos dalyje vyrų pilni alaus barai, alkoholiui jie neatsparūs. O jei tuo pačiu metu patraukia ir žole vadinamos marihuanos suktinę, bendrauti darosi sunku.
„Tu buvai ir Amsterdame?", -- nustemba viename Mirissos paplūdimio bare dirbantis 28 metų Matis. „Ten juk legalu", -- neslepia barmenai, po stalu besukdami „žolės" suktinę. Šri Lankoje griežtai baudžiama už bet kokių narkotinių medžiagų vartojimą , tik mažai tikėtina, kad suktines traukiantys vyrai kam nors sukels įtarimų bare, kur lankytojų kojas skalauja Indijos vandenyno bangos, o ant smėlio sustatytus staliukus apšviečia tik laužas ir prie baro kabantys žibintai.
Kasdien su įvairių šalių turistais bendraujantis Matis pats norėtų bent kartą apsikeisti su jais vietomis ir nukeliauti į bet kurią šalį. Tą vakarą 26-ąjį gimtadienį šventęs jo draugas turėjo aiškesnį tikslą -- nuvažiuoti į Italiją, kur gyvena jo dėdė. Vaikinas pradėjo mokytis ir italų kalbos -- išmoko keletą būtiniausių frazių.
Tačiau kelionėms į užsienį paplūdimio baro vadybininko atlyginimo neužtenka. Į užsienį paprastai išvažiuoja tik tarptautinėmis studijų programomis besidomintys jaunuoliai.
„O kam išvažiuoti, jei čia – amžinos atostogos?“, - klausiu paplūdimio bare dirbančio Matis. Iš tiesų paplūdimio baro vadybininkas negali atsakyti, kada pradsideda ir baigiasi jo darbo diena. Jis paplūdimyje leidžia ir išeigines dienas, tuomet galima kalbinti besideginančias turistes, o vakare su jomis eiti į gretimame bare vykstančią diskoteką arba surengti naktinę ekskursiją – parodyti kiaušinius dedančias jūsų vėžlių pateles.
Pamėgdžioja NBA žaidėjus
Nors vėžlius bei kitus Indijos vandenyno gyventojus turistams jie yra rodę tikrai ne kartą, patys šiuo reginiu džiaugiasi lyg vaikai.
Dideli vaikai. Taip Šri Lankos vyrai atrodo nuo pat pirmųjų minučių šioje šalyje. Naktį iš oro uosto į Kolombą važiuojame apynauju tvarkingu automobiliu. Netikėtai atsisukame į automobilio galą – visas galinis langas užgriozdintas pliušiniais žaislais. Gal šis vairuotojas dienos metu į darželį vežioja vaikus?
Pasirodo, ne. Vėliau tokių kolekcijų teko matyti ne viename taksi automobilyje. Taksistams gali pavydėti triračių rikšų, vadinamų tuk-tuk vairuotojai. Pliušiniams meškinams ir rožiniams kiškiams jų transporto priemonėse nėra vietos, tačiau saloną galima papuošti atvirukais bei spalvotų žurnalų iškarpomis.
Populiariausi jų personažai – Jėzus Kristus ir NBA krepšininkai. Įsėdus į tokią transpoprto priemonę, vairuotojas paprastai nepamiršta pasakyti esąs katalikas. Mielai pakalba ir apie krepšininkus: jie ne tik garsūs, atletiški, bet ir avi gražius sportbačius.
„Jūsų šalyje populiarūs „Converse“? - netikėtas tuk-tuk vairuotojo Donatteo klausimas nustebina šio gamintojo batelius avinčią mano pakeleivę. Kitą rytą jau mūsų žvilgsniai krypsta į vairuotojo kojas. Gavęs pinigų už vakarykštes ekskursijas, Donatteo nusipirko sportbačius, visai panašius į NBA žaidėjų.
Moterį užkalbinti būtina
Kiekviename Šri Lankos mieste dirbantys tuk-tuk vairuotojai tampa tikrais atostogų vadybininkais. Jie padeda susirasti nakvynę, nusipirkti traukinio bilietus, nuveža ir parodo lankytinas vietas.
Dvi dienas mus vežiojęs Donatteo gyvenimu nesiskundžia. Jo šeima turi namą ant kalvos, Šri Lankos karaliene vadinamame Kandžio mieste . „Mano tėvas – tuk-tuk vairuotojas, brolis -vairuotojas ir aš – vairuotojas“, - pasakojo energingas, iš tiesų savo išvaizda krepšininką primenantis juodaodis.
Tačiau netrukus virto kukliu pradinuku. Atvežęs mus į geležinkelio stotį, jis atkišo užrašų knygelę ir paprašė užrašyti adresą Lietuvoje. „Atsiųsiu atviruką“, - pažada vairuotojas. Gal ir kiltų įtarimų, kad adreso reikia kitiems tikslams, tačiau prieš keletą dienų vienas vyras pats užrašė savo adresą ir maldavo jam iš Lietuvos atsiųsti pašto ženklą.
Pašto ženklo nesiunčiau, negavau ir atviruko. Toks žaidimas kažkuo primena pokalbį su Negombo gatvėje klientus medžiojančiu taksistu. „Taksi?“ - šūkauja vairuotojas. Purtome galvą. „Gal rytoj važiuosite į oro uostą?“ - bando atspėti taksistas. Nedomina ir šis pasiūlymas. „Tai nors paklauskite, kiek kainuoja“.
Net jei neturi ką pasiūlyti, kurorto gatvėje užkalbinti užsienietę moterį vietos gyventojams būtina. Paskutinę atostogų dieną nutarėme suskaičiuoti, kiek kartų išgirsime: „Labas, kaip sekasi?“ - kol turistų pamėgsta Negombo gatve nueisime maždaug kilometrą. Rezultatas - 39.
