- Kodėl kelionei pasirinkote Indiją? - paklausiau R.Žiogo ir M.Tumšio
- Esame jau daug kur pabuvoję, o Indijoj dar neteko. Ir tikrai nenusivylėme, jokia prieš tai buvusi kelionė šiai neprilygo. Indija – lyg Marsas žemėje. Tikėjomės ir poilsėti, ir išgyventi naujų potyrių, parsivežti naujų idėjų į Lietuvą.
- Kas kelionės metu paliko didžiausią įspūdį?
- Kiekvieną dieną lankėme vis kitą miestą. Didelį įspūdį paliko Varanasis - senovės miestas šiaurinėje Indijoje, Utar Pradešo valstijoje, prie Gango upės. Sakoma, kad Varanasis įkūnija tiek geriausius, tiek blogiausius Indijos aspektus.
Piligrimai, atliekantys savo religines apeigas prie Gango upės, turbūt yra vienas įspūdingiausių reginių visame pasaulyje.
Plaukėme šia upe, šalia kurios deginami ir į vandenį metami lavonai, nors už 500 metrų joje maudosi žmonės, o dar šiek tiek toliau skalbiama mūsų viešbučio patalynė! Tą vakarą sunkiai užmigome.
Neaplenkėme ir labiausiai turistų mėgiamo Tadž Mahalo ir supratome, kodėl jį verta pamatyti. Šis mauzoliejus su savo istorija - vienas Naujųjų pasaulio stebuklų. Tobulos pastato formos, dar tobulesnis vidus, pakerėjo darbų sudėtingumas ir brangumas bei, kaip ir priklauso legendoms, - įvairių mistinių istorijų gausa.
Nors Indijoje susidūrėme su neįtikėtinais kraštovaizdžiais, senovės griuvėsiais, religiniais paminklais ir kitomis dėmesio vertomis vietovėmis, bet didžiausią įspūdį paliko šalies kultūra.
Matėme daug ir visko - kaip karvės valgo celofaninius maišelius, kaip Indai kalba lietuviškai, kaip ketverių metų vaikai kalba angliškai, kaip žmonės miega, kur papuola, kaip jiems nieko nereikia ir kaip jie tiesiog patenkinti likimu, kuris jiems skirtas.
- Jums, kaip renginių organizatoriams, turėjo būti įdomūs vietos renginiai. Ar teko nors viename pabuvoti?
- Lankėmės vienoje kavinėje, kuri įrengta tiesiog vidutinio dydžio bute. Patalpoje pristatyta daug mažų staliukų ir joje telpa 100 žmonių! Pataikėme į Tautų vakarą, buvome tik du lietuviai, vietos gavome tik balkone. Vaizdas tikrai įsimintinas – muzikantai viduryje groja bolivudinę muziką, o visi žmonės dainuoja lyg apimti transo. Dainavome ir mes.
Taip pat teko matyti pasiruošimą vestuvėms. Ten vestuvėms ruošiami stadionai, renkasi po tūkstantį žmonių. O naktinių klubų kultūros išvis nėra, į Indiją žmonės važiuoja ne linksmintis, o gilintis į save, susikaupti.
- Esminiai Lietvos ir Indijos skirtumai jūsų akimis?
- Be abejonės, tai kultūra, gyvenimo būdas. Mums, lietuviams, reikėtų labiau atsipalaiduoti ir mažiau depresuoti dėl to, ko negalime pakeisti. Reikėtų labiau sureikšminti, kokie esame kaip žmonės, o ne kokie daiktai mus supa.
Indijoje vargšų nėra, ten visiems visko užtenka, kiekvienas savo likimą priima kaip dovaną, o mes linkę skųstis ir dejuoti. Anksčiau žmones tremdavo į Sibirą, dabar profilaktiškai visus reikėtų vežti į Indiją.
- Ką pirmiausia padarėte grįžę į Lietuvą?
- Grįžus norėjosi tik atsiriboti ir kuriam laikui nuo visų užsidaryti. Reikėjo pailsėti, viską suvokti ir susidėlioti mintyse, visai nesinorėjo skubėti. Tikrai nemažai laiko reikėjo vėl pritapti Lietuvoje.
Pasižadėjome į Indiją grįžti, tik kitą kartą - jau su šeima, kai vaikai paaugs ir jų nebebus kuo nustebinti. Visiems linkėtume kada nors aplankyti šią šalį ir patirti tokį kultūrinį šoką, kokį patyrėme mes.
