Kauno grupės „16 Hz“ muzikantai kūdrų ledą iškeitė į čiuožyklas

Žiemos šalčių kone iki sausio vidurio kantriai laukę kauniečiai jau mėgaujasi jos malonumais. Rotušės aikštėje įrengta čiuožykla kasdien pilna lankytojų. Čiuožėjų netrūksta ir Aleksote, Vinčų gatvėje, prieš kelias dienas įrengtoje čiuožykloje.

Pramogautojai jau drąsiai lipa ant užšalusių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Lampėdžių karjero, įvairių miesto parkų tvenkinių, Kauno marių ledo. Nuo aktyvaus laisvalaikio leidimo lauke kauniečių neatbaido net kaip reikiant spaudžiantis šaltis.

Beveik 300 kvadratinių metrų ploto užimančioje čiuožykloje šalia Rotušės vienu metu gali tilpti apie 70—80 žmonių. Įprastai tiek daug čiuožėjų vienu metu nepamatysi, tačiau per dieną čiuožykloje apsilanko nuo penkių dešimčių iki dviejų šimtų žmonių.

„Darbo dienomis čiuožėjai mieliau renkasi po pietų, o savaitgaliais jų netrūksta ir rytais. Lankytojų amžius labai įvairus — nuo mažų vaikų iki garbaus amžiaus žmonių. Tik retas žmogus atsineša nuosavas pačiūžas. Dauguma naudojasi galimybe jas išsinuomoti čia pat, šalia čiuožyklos", — pasakojo čiuožyklos darbuotojas Rokas Sindaravičius.

Turintiems savo pačiūžas 45 minučių trukmės seansas čiuožykloje kainuoja 3 litus, kartu su pačiūžų nuoma pačiuožinėti galima už 5 litus. Globos įstaigų auklėtiniai ir socialiai remtinų šeimų vaikai nustatytu metu gali čiuožinėti nemokamai.

Prie Rotušės išlieta čiuožykla žiemą bent kartą per savaitę pramogauti atvilioja grupės „16 Hz“ narius.

Petras (39 m.) ir Robertas (43 m.) Jucevičiai bei Skaidrius Varslauskas (39 m.) joje ne tik  atsipalaiduoja,
bet ir prisimena vaikystę.

„Būdami vaikai su broliu čiuožinėdavome ir ledo ritulį žaisdavome ant užšalusio tvenkinio šalia namų. Iš medžio ir metalinės kibiro rankenos pačiūžas mums buvo pagaminęs tėvas. Patogumu jos neprilygo toms, kurias galima išsinuomoti šiuolaikinėse čiuožyklose, tačiau žiemos pramogos ant ledo dėl to nesumenkdavo“, — prisiminė P.Jucevičius.

S.Varslauskas pirmą kartą ant pačiūžų atsistojo būdamas maždaug dešimties metų. Išaugtas pačiūžas jam atidavė pusbrolis.  „Pačiūžos ir man buvo mažokos, todėl didelio malonumo jomis  čiuoždamas nejaučiau: jos spaudė,  dėl to buvo šalta kojoms. Be to, neturėdamas čiuožimo patirties vis griūdavau ir griūdavau. Dabartinės pačiūžos labai patogios, todėl tvirtai laikydamasis ant kojų galiu net mėginti atlikti įvairias čiuožimo figūras“, — kvatodamas pasakojo S.Varslauskas.

Vyrai kartą yra lankęsi uždarose ledo arenose, tačiau čiuožinėti gryname ore jiems gerokai smagiau. Kai lauke spaudžia didesnis nei 10 laipsnių šaltis ir pučia vėjas, muzikantai atviroje čiuožykloje praleidžia ne ilgiau nei pusvalandį.

„Turime saugoti balsus, kad neperšaltume, todėl čiuožykloje neužsibūname. Papramogavę traukiame  į kokią nors senamiesčio kavinę gerti karštos arbatos“, — sakė R.Jucevičius. Broliai Robertas ir Petras nuo mažens žiemą mėgsta ne tik čiuožinėti, bet ir slidinėti. S.Varslaukas slides turėjo tik vaikystėje. Tačiau šis sportas jam ne itin patiko, todėl vasarą iš slidžių jis pasigamino keletą lankų ir daugiau į jas nesidairė.

Neprarado čiuožimo įgūdžių

„Į šią čiuožyklą po paskaitų ateiname jau ne pirmą dieną. Tai — gera iniciatyva. Čiuožti gryname ore gerokai smagiau nei uždarose patalpose. Be to, ir pigiau", — tvirtino su draugėmis į čiuožyklą atėjusi studentė Dovilė Miklytė.

Su atžalomis Rotušės aikštėje pačiuožinėti nutaręs 45 metų kaunietis Vytautas Vasiliauskas neslėpė, jog jam smagu prisiminti vaikystę, kai žiemą kone kasdien su draugais ant užšalusios kūdros žaisdavo ledo ritulį.

„Čiuožti pačiūžomis išmokau būdamas penkerių. Kai daugiau nei dešimt metų praleidi ant ledo, prarasti čiuožimo įgūdžių neįmanoma. Šiandien pats turiu galimybę prisiminti jaunas dienas ir savo vaikus pamokyti čiuožti. Jie puikiai važinėja riedučiais, todėl pradėti čiuožti pačiūžomis nėra sudėtinga", — pasakojo vyras.

Aidas Kasilionis ir Mindaugas Kvėšna čiuožinėjo su klasės draugais. Vaikinai sakė, jog mėgsta lankytis uždarose čiuožyklose, tačiau, sužinoję apie senamiestyje išlietą pramogų vietą, nusprendė ją išbandyti.

„Labiausiai baiminomės, kad nesušaltume. Tačiau aktyviai judant šaltis nebaisus. Tikriausiai tai padės mums užsigrūdinti", — tikino moksleiviai.

Čiuožykla praėjusią savaitę atsirado ir Aleksote, Vinčų gatvėje, prieš dvejus metus atnaujintoje 100 kvadratinių metrų ploto aikštėje. Ji išlieta Aleksoto seniūnijos atstovų ir Fredos seniūnaičio Tomo Makarevičiaus pastangomis. Čiuožykloje įrengti mediniai aptvarai, ledo ritulio vartai.

"Jau antrus metus vasarą šioje aikštėje aleksotiškiai žaidžia futbolą ir krepšinį, o žiemą, kai išliejamas ledas, čiuožinėja ir stumdo ledo ritulį. Kad sporto entuziastai nesusipeštų dėl laiko, sudarėme grafiką", — pasakojo šios miesto dalies seniūnė Liukrecija Navickienė.

Čiuožykla nuo pirmų dienų sutraukia gausų būrį pramogautojų, kurie iš anksto apsirūpina pačiūžomis, ledo ritulio lazdomis.

Dailiojo čiuožimo tarptautinės kategorijos teisėja ir Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai" vadovė Laimutė Krauzienė neslėpė, jog pati čiuožti pačiūžomis išmoko po atviru dangumi užšalusioje čiuožykloje.

„Sveikintina, kad senamiestyje atsirado čiuožykla. Matome, kiek žmonių kasdien ji sutraukia. Gaila, kad dėl oro sąlygų čiuožykla išlieta tik žiemai įpusėjus ir neaišku, kiek laiko ledas laikysis", — kalbėjo dailiojo čiuožimo atstovė.

Ji įsitikinusi, jog žiemą čiuožyklos turėtų būti išlietos įvairiose Kauno dalyse. Jos priviliotų įvairaus amžiaus žmones. Mokytis čiuožti, žinovės teigimu, geriausia pradėti vaikystėje, nors pirmąkart stoti ant pačiūžų galima ir sulaukus vyresnio amžiaus. Tačiau tuomet apie aukštus dailiojo čiuožimo pasiekimus svajoti vargu ar įmanoma.

Pradėti čiuožti ar tobulinti įgūdžius, L.Krauzienės teigimu, galima ir atviroje, ir uždaroje čiuožykloje. Svarbu tinkamai apsirengti, pasirūpinti kelių ir alkūnių apsaugomis.

„Čiuožimą rekomenduoju ne tik tiems, kurie nori smagiai praleisti laiką ir pasportuoti. Čiuožiant gerėja savijauta, dailėja linijos, tiesėja laikysena, atsikratoma antsvorio", — patarė teisėja.

Greta Girštautaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė, patarė sportuojant ar aktyviai laiką leidžiant šaltyje avėti šiltą neankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, keliais sluoksniais vilkėti šiltus drėgmę išgarinančius drabužius ir ausis dengiančią šiltą kepurę.

Veidą reikėtų saugoti nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengiant jį šaliku. Be to, veidą reikėtų patepti riebiu maitinamuoju, jokiu būdu — ne drėkinamuoju kremu.

"Ilgai būnant šaltyje reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas — pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos. Nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla," - įspėjo G.Girštautaitė.