Taivane oras beveik nesiskyrė nuo lietuviško. Tačiau termometro rodmenys lietuvius šiek tiek klaidino.
„Net kai oras įšildavo iki 15-20 laipsnių, jusdavome, kad tėra vos 10-12 laipsnių. Apie tokius oro temperatūros sukeltus pojūčius mus įspėjo tautiečiai, kurie ten studijuoja kinų kalbą. Jų nėra daug, bet lietuviu yra visur.
Taivanas perpus mažesnis už Lietuvą, bet ten gyvena 23 milijonai gyventojų. Salos viduryje – vien kalnai. 180 viršūnių iškilusios virš 3 kilometrų. Kai tai sužinojau, supratau, kad ten keliauti labai noriu. Be to, aukščiausias Taivano kalnas, kai sala priklausė Japonijos imperijai, yra aukštesnis už Fudzijamą. Šio kalno vardas tapo šaukiniu japonams puolant Perl Harborą. Be to, Yushan papėdėje auga geriausia žalioji arbata visoje Kinijoje“, – pasakojo V.Bukauskas.
Aukščiausia Taivano viršukalnė Yushan (3952 m) lietuvius pasitiko lengva žiema. Panašu, kad prieš tai čia siautė stiprios pūgos. Ypač gerai atrodė metalinis narvas, saugantis nuo akmenų kritimo, - jis atrodė lyg iš cukraus, nes buvo padengtas horizontaliai suledėjusiu sniegu.
Visos pagalbinės grandinės buvo padengtos ledu. „Kaip supratau, kelias dienas iki mūsų atvykimo niekam nepavyko įkopti į kalną dėl labai plono, bet kieto ledo, dengusio uolas. Katės čia nepadeda, nes ledas per plonas, kad užsikabintų spygliai, o batai slysta. Perspektyvos nelabai kokios“, – prieš kopiant pasakojo V. Bukauskas.
Taivaniečiai planavo eiti pasitikti saulės, bet be didelio pasitikėjimo. Jie turėjo ledkirčius, bet juk nenuskusi viso ledo.
Tinkamas oras kalnuose – svarbiausias faktorius. Po Kūčių vakarienės lietuviai ėjo miegoti. Buvo labai šalta ir drėgna.
„Prabudau apie 3 valandą ryto nuo vietinių bruzdėjimo. Jie ruošėsi i viršūnę. Mat po vidurnakčio įvyko stebuklas. Pradėjo smarkiai lyti ir pastebimai atšilo. Lietus kalnuose nėra gerai, bet šiuo atveju – jis vienintelis galėjo išgelbėti situaciją be mūsų pačių pastangų. Šiltas lietus ištirpdė tą ploną ledą ant stačių uolų. Taivaniečai nusiminė, nes saulėtekis pasislėpė po lietaus debesimis, o kitkas jiems neįdomu. Jie leidosi žemyn... Tokiu momentu, bet kas pasakytų Dievas yra, o Kalėdos – mūsų įkopimo diena“, – apie pasiektą tikslą, kaip apie Kalėdų stebuklą, pasakojo V.Bukauskas.
Vienas amerikietis ir lietuvių aštuntukas pakilo i viršūnę. „Nebuvo labai lengva, ypač už „narvo“, bet mes sugebėjome užnešti trispalvę į viršūnę. Tik po to išsiaiškinome, kad amerikietis pasirodo esąs lietuvių kilmės. Jo seneliai – nuo Šeduvos“, – patikino V.Bukauskas.
Iš Taivano lietuviai keliavo į Pietų Korėjos Čedžu salą, kurioje stūksantis aukščiausias kalnas - Halasano ugnikalnis - siekia vos 1950 metrų aukštį. Tačiau garsiame kurorte stūksantis kalnas sniegu pasitiko jau pačioje papėdėje. O įkopus į viršukalnę, pasakiškas žiemos grožis iš nuostabos gniaužė kvapą. Tikra naujametė pasaka!
