Susikrovė į kuprinę palapinę, miegmaišį, drabužių, šiek tiek maisto ir išėjęs ant kelio pakėlė nykštį. Į 88 dienų kelionę austostopu vaikinas susiruošė teturėdamas 35 litus ir paskyrą „Facebook“ bei tinklaraštį.
Verslaus jaunuolio planas pavyko – per 7 tūkst. litų, kuriuos išleido kelionėje, jam suaukojo rėmėjai – žmonės ir įmonės. Jie skaitė Šarūno įrašus tinklaraštyje ar „Facebook“ paskyroje ir pervesdavo pinigus į keliautojo banko sąskaitą.
„Pasiryžau keliauti, kad geriau suprasčiau, kas pasaulyje vyksta“, - sakė nevedęs, karjerą tik pradedantis jaunuolis.
Jis džiaugėsi – kelionė baigta. „Sėkmingai įveikiau iššūkį – apkeliauti aplink pasaulį per 88 dienas išvažiavus su minimaliais resursais. Prifilmavau per 200 GB vaizdo medžiagos, dabar kursiu filmą ir keliausiu per Lietuvos mokyklas, dalydamasis įspūdžiais ir istorijomis“, - žadėjo vilnietis.
Keliauti aplink pasaulį vaikinas pradėjo rugpjūčio 23 dieną, o į Vilnių grįžo lapkričio 14 dieną.
Jis startavo Vilniuje, kirto Latvijos sieną ir patraukė Maskvos link. Rusiją vilnietis skrodė federaliniu keliu iki Vladivostoko – kone toliausiai į rytus nutolusio taško Rusijoje.
Įveikęs Rusiją, Pietų Korėją, Šarūnas nuskrido į Kanadą, pervažiavo į JAV, lėktuvu pasiekė Islandiją ir vėl Europą.
Maskvoje – su 2 litais
Pradinis jo kelionės biudžetas tebuvo 35 litai. „Turėjau 10 litų savo, o dar 25 litus pervedė idėja susidomėjęs žmogus. Už tai jis paprašė su jo vardu pakeliui nusifotografuoti“, - paaiškino Šarūnas.
Prieš išvažiuodamas jis išplatino pranešimą spaudai ir pakvietė žmones bei įmones aukoti jo kelionei. Pradžioje to pakako. Vėliau keliautojas rašydavo apie savo kelionę. Žmonės ėmė siųsti pinigus į jo banko kortelę.
Kelionės pradžioje, antrą dieną Maksvoje Šarūnas teturėjo 2 Lt. Kelionės pabaigoje, 83 kelionės dieną Belgijoje bankomatas prarijo banko kortelę – tai buvo antras kartas, kai vaikinas neturėjo pinigų net bandelei.
Didžiausia jo sąskaitoje buvusi suma kelionės metu – per 2 tūkst. Lt. Tokia laimė dizainerį aplankė Seule, 35 kelionės dieną.
Didžiausią piniginę paramą skyrė greito pinigų pervedimo paslaugą siūlanti įmonė. Vienas paslaugas ir prekes siūlantis portalas suteikė sportinę kamerą, kuria keliautojas filmavo kadrus būsimam filmui.
„Didžiąją dalį pinigų skyrė aktyvūs ir idėją palaikantys žmonės, tai po 25 Lt ar po 150Lt. Taip ir susidarė suma, kuri spirtelėjo mane per vandenynus“, - aiškino savarankiškai dirbantis vilnietis.
Didžiąją paaukotų 7 tūkst. Lt dalį surijo transportas – keturis penktadalius sumos Šarūnas išleido transporto bilietams. „Už nakvynę sumokėjau apvalų nulį, nes turėjau palapinę arba naudojausi couchsurfing.com svetaine, kurioje susirasdavau žmones, kurie mane priimtų apsistoti savo namuose, nusiprausti ir išsiskalbti drabužius“, - sakė jaunuolis.
Maisto atsargas jam papildydavo pakeleivingų automobilių lauknešėliai ar paaukoti pinigai. Kai kur, ypač Rusijoje, žmonės tiesiog kviesdavo apsistoti, pavakarieniauti, gerai išsimiegoti.
„Skrydžiams išleidau 3,2 tūkst. Lt (apie pusę visos sumos). Traukiniams ir autobusams – 1,5 tūkst. Lt (apie penktadalis sumos). Keltams – 700 Lt (dešimtadalis sumos). Maistui – 1,5 tūkst. Lt (penktadalis sumos)“, - kelionės išlaidas skaičiavo dizaineris.
Amerikoje 2 dienas niekas nestojo
Per 88 dienas jis įveikė per 36 tūkst. km. „100 kartų apkeliaučiau Lietuvą“, - skaičiavo keliautojas.
Autostopu jis nukeliavo trečdalį kelio – per 12 tūkst. km. Likusius – daugiausia lėktuvais, taip pat traukiniais, autobusais, keltais.
Jis mielai visą kelią važiuotų autostopu, tačiau ne visur tai pavyko.
Tarkime, kad išvengtų brangiai kainuojančios Kazachstano vizos (jo žiniomis, viza būtų atsiėjusi apie 800 litų), tūkstantį kilometrų Rusijoje jis per 23 valandas įveikė Transsibiro traukiniu.
„Norėjau išmėginti šį traukinį. Visiems patariu tai patirti. Ten apėmė labai šeimyninis jausmas“, - kalbėjo Šarūnas. Jis nufilmavo kinų pilną traukinį. Vaizdas labai priminė ankštus namus, kur nori nenori su visais suartėji tiesiog dėl vietos trūkumo.
Lietuvį nustebino, kad daugiausia kliūčių jis patyrė Amerikoje.
„Važiuoti autostopu JAV – benamių užsiėmimas. Hipių karta jau praeityje. Šiuolaikiniai hipiai nelegaliai ropščiasi ant traukinių ir keliauja po visą Ameriką. Bet man keliautojai rekomendavo taip nedaryti – galiu žūti, traukiniai lankstosi, dar ne į tą vietą nuvažiuosiu“, - pasakojo Šarūnas.
Jis autobusu kirto Kanados ir Amerikos sieną, nuo Sietlo pradėjo kelionę autostopu.
„Vėl sėdau į autobusą, kai po dviejų dienų bandymo susistabdyti pakeleivingą automobilį Roseburge (Oregono valstijoje) niekas nesustojo. Šitame miestelyje bene daugiausia valkataujančių žmonių, tad policija didelėmis sumomis baudžia automobilius, kurie ima pakeleivius. Benamiai stovi su kartono plokštėm ir užrašais: „Palūžęs ir alkanas“ arba „Kavos ir alaus“, - sakė keliautojas.
Pavežė ir sušelpė tautiečiai
Smagiausi prisiminimai – iš Rusijos ir Europos.
„Viduryje Rusijos sustojo trys „žiguliukai“. Jie tarpusavyje lenktyniavo, ketino įveikti tūkstantį kilometrų. Tapau vieno iš jų šturmanu“, - šypsojosi pasakotojas.
Vienas suplėšo laikraštį, skiautes meta kitam lenktynių dalyviui ant priekinių stiklų. Kitas apipila stiklus vandeniu.
Neįprastose lenktynėse nugalėjo draugystė. „Likus 100 km iki finišo sugedo „žiguliuko“, kuriuo važiavau, variklis. Gal ir gerai, kad nepasiekėm finišo. Mūsų greitis buvo 120 km/val. Galit įsivaizduoti – kone detalės lakstė. Atrodė, kad jau paskutinioji artėja. Visi ten meldėsi jau“, - prisiminė šturmanas.
Europoje Šarūnas labai atsigavo. Nusileido Londone, keltu persikėlė į Prancūziją. „Stojo kas trečias automobilis“, - išvargintas Amerikos džiūgavo lietuvis.
Kai Belgijoje vidury nakties bankomatas prarijo jo kortelę, jis dar kartą įsitikino – visur gerai, bet namie – geriausia.
Tą pačią naktį vėl stojo ant kelio ir mėgino susistabdyti automobilį. „Galvojau, kad niekas nesustos, bet vis tiek bandžiau. Man sustojo tėvas su sūnumi. Vėliau išsiaiškinom – lietuviai. Jie nuvežė mane iki pat nakvynės vietos pas draugą ir dar įdavė 100 eurų“, - laimingą pabaigą prisiminė keliautojas.
Atmintyje įstrigo ir vienas Seulo verslininkas. „Gyvenau pas verslininką, kuris į Pietų Korėją yra atvežęs BMW prekės ženklą, turi finansų centre 60 darbuotojų. Nors ir labai sėkmingas vyras, jis nuolankiai skyrė man laiko. Tai buvo vienas gražiausių vyriškumo ir žmogiškumo pavyzdžių – stiprus ir galingas vyras išlieka labai malonus ir nuolankus“, - sakė Šarūnas.
Jis užmezgė naudingų kontaktų Pietų Korėjoje ir dabar planuoja kurti dizainą šios šalies verslininkams.
Ateityje Šarūnas neplanuoja panašios didelės kelionės. Ateinantį pavasarį jis su mergina statysis namelį iš molio ir šiaudų, įkurs dizaino studiją.
