Apsėsti namai tampa pramoga turistams

2013 m. spalio 31 d. 11:58
lrytas.lt
Lietuviams Helovinas vis dažniau tampa ne tik proga sudalyvauti persirengėlių vakarėlyje, bet ir pasiklausyti kraupių istorijų apie vaiduoklius, o kartais ir sudalyvauti vienoje kitoje ekskursijoje į „apsėstus“ namus. Sklinda gandai, jog tokių šalyje yra bent keletas. Tiesa, vieniems jų savininkams istorijos apie vieną kitą draugišką vaiduoklį reiškia progą uždirbti, o kitiems – galvos skausmą dėl niekaip neparduodamo pastato ar patalpų.
Daugiau nuotraukų (1)
Didžiausia nauda – dvarams
Pačios romantiškiausios ir gražiausios istorijos apie vaiduoklius priklauso dvarams. Nors Lietuvoje restauruotų ir naudojamų jų yra vos keletas, tačiau jei kuriame gyvena vaiduoklis – ekstremalesnių arba romantiškų pojūčių ieškantys turistai į tokius užsuka su malonumu.
Legenda apie baltąją mergelę, meilės kankinę, pasirodančią ežero pakrantėje, sklinda Paežerių dvare, tuo tarpu Pakruojo dvaras – barono von der Ropo, praminto Hermanu Žiauriuoju, namai. Savas istorijas saugo Beržėnų, Šūklių, Stasiūnų dvarai, greta Baltarusijos sienos esanti Norviliškių pilis ir daugelis kitų.
Ganėtinai dažnai tokias istorijas apie dvare ar sename viešbutyje, bravore ar vyno rūsyje gyvenantį vaiduoklį paskleidžia patys vietos savininkai, nes jas puikiai galima išnaudoti prisistatant turistams. Tiesa, dvarai išsiskiria tuo, jog legendos apie ten gyvenančius vaiduoklius bent šiek tiek būna susijusios su tikra vietovės istorija. Gali būti, jog tokie pasakojimai ilgainiui paskatins dvarų turizmą ir Lietuvoje, kur nemaža dalis dvarų vis dar yra gerokai apleisti. Tokiai nuomonei pritaria ir nekilnojamojo turto situaciją šalyje tiriančio projekto Kurgyvenu.lt idėjos autorius Andrius Gintalas.
„Įsivaizduokite, kaip nustebome, kai į mūsų projekto portalą vienas vartotojas įkėlė nuotrauką, kurioje matyti vaiduokliškas šešėlis. Kadangi nuolat kviečiame vartotojus dalintis nuotraukomis su savo gyvenamosios vietos aplinka, iš pradžių pamanėme, jog tai – pokštas, bet patikrinę vietovę įsitikinome, jog toje vietoje yra dvaras, o paieškojus internete radome ir kelias istorijas apie ten pasirodančias antgamtiškas jėgas, netikėtai užgęstančią šviesą ir pan. Tikrai nebandėme gilintis, kiek tokia nuotrauka galėtų būti tikra, bet esu tikras, kad jei ją atras koks nuotykių ieškotojas, tikintis mistiškais reiškiniais – jau artimiausią savaitgalį jis trauks būtent į tą dvarą“, - pasakoja A.Gintalas.
Kraupios istorijos – atbaido
Tiesa, gandai apie gyvenamąjį namą, kuriame galbūt,atsitinka neįprastų reiškinių, gali gerokai apsunkinti jo pardavimą ar nuomą. Dažniausiai tokie pastatai ilgus metus lieka nenaudojami, patys tampa apleistais vaiduokliais, net ir savo išvaizda skatinantys tolimesnį gandų sklidimą. Žinoma, vien savo istorijomis, net nesvarbu ar jos išties tikros, tokie „vaiduokliai“ masina ekstremalių pojūčių mėgėjus arba ramesnės prieglaudos ieškančius benamius.
„Lietuvoje galima priskaičiuoti bent keliasdešimt apsėstais vadinamų namų. Vieni jų – šiek tiek garsesni, nes apie juos laidas rengė televizijos, apie kitus gandai sklinda tik aplinkiniame regione. Kita vertus, tokie pastatai ganėtinai sunkiai parduodami arba išnuomojami net ir tuo atveju, jei keičiama jų paskirtis. Pavyzdžiui, iš gyvenamosios į laisvalaikio ar pan.“, - komentuoja projekto Kurgyvenu.lt vadovas.
Tiesa, jo žiniomis, iki šiol neteko girdėti, jog tokie gandai būtų skleidžiami specialiai, siekiant sutrukdyti namo savininkams parduoti pastatą.
Pasak A.Gintalo, gandai apie apsėstus namus būtent todėl ir vadinami gandais, jog dažniausiai jie laužiami iš piršto. Parastai istorijos apipinamos papildomais faktais ir galų gale paprastas pastatas tampa gerokai senesniu, jo istorijoje atsiranda niekuomet ten negyvenę ar apskritai tragišką likimą patyrę asmenys. „Pakankamai dažnai jų savininkai tiesiog ilgus metus gyvena užsienyje ar kitame mieste, o šviesos languose tereiškia, kad name linksminasi vietinis jaunimas“, - šypsosi pašnekovas.
Garsiausi „vaiduokliai“ kartais dega
Tokių „apsėstų“ namų Lietuvoje yra bent keletas. Vienas garsiausių iš jų sudegė dar 2006 metais. Tuo metu buvo kalbama, jog namą galėjo padegti ir patys jo savininkai, nes pastato niekaip nepavyko parduoti. Širvintų raj., visai prie pat autostrados Vilnius - Panevėžys buvęs namas išgarsėjo po to, kai buvo parodytas vienos televizijos eteryje.
Apleistame name keletą naktų prabuvę vieni garsiausių Lietuvoje magų Diana ir Arvydas Gaičiūnai išeidami iš jo tikino neva neištvėrę vaiduoklių gausos. Tačiau namo kaimynai žiniasklaidai yra sakę ir ką kita. Namas taip ilgai stovėjo nenaudojamas ne todėl, kad jame knibždėjo vaiduokliai, o todėl, jog savininkai nepasidalino turto.
Gandai apie vaiduoklius sklando ir Vilniuje. Mistika besidominčių forumuose dažnai minima seniai neveikianti skalbykla Antakalnio gatvėje. Griuvus Sovietų Sąjungai ji, kaip ir dauguma tokių įstaigų, bankrutavo, o pastatas liko nenaudojamas. Tačiau sklinda legendos apie bent kelis požeminius aukštus, kuriuose neva buvo atliekami medicininiai bandymai.
Tiesa, šiuo metu pastatas avarinės būklės, gandai niekuomet nebuvo patvirtinti, o rūsys dėl ten landžiojančių saugumo užpiltas smėliu. Beje, kalbama ir apie tai, jog papokštauti mėgstantys gretimos mokyklos moksleiviai ten paspendžia spąstus – pastato veidrodžių šukes, kurios sukuria šviesos efektus, arba tuščius butelius, kurie pučiant vėjui skleidžia paslaptingą garsą.
Gana ilgai pasakojimai sklido ir apie seną Klaipėdos kino teatrą „Aurora“. Neva ten ganėtinai dažnai vaidendavosi ir net pro langus buvo galima įžvelgti judančius šešėlius. Pačiuose fantastiškiausiuose pasakojimuose – per kone kiekvieną filmo premjerą jame kildavo gaisras arba iš kino teatro pastatas virsdavo psichiatrijos ligonine.
Tiesa, prieš keletą metų buvusį kino teatro pastatą įsigijo vienas viešbučių tinklas, jį restauravo ir įrengė konferencijų salę. Rodos, kartu su rekonstrukcija pastatą paliko ir vaiduokliai, nes kol kas gandai apie tai, jog kokią nors konferenciją būtų sutrukdžiusios antgamtiškos būtybės, dar nesigirdėjo.
Beje, mistiški vaiduokliai apsireiškia ne tik apleistuose namuose. 2005-aisiais ganėtinai plačiai nuskambėjo įvykis, jog vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vaiduoklį viename prekybos centre Biržuose, o dar anksčiau – visai neseniai įrengtoje vaistinėje Panevėžyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.