Šį mėnesį Viterbe atidaryta salė, kurioje įvyko pirmoji konklava. Čia galima apžiūrėti menininko Joppolo ekspoziją „Menas ir tikėjimas“. Vis dėlto mane labiau domino galimybė pamatyti popiežių rūmus.
Atvykstame į Viterbo miestą, geriau žinomą, kaip popiežių miestą. Miestas, kuriame stiprios ir turtingos kilmingųjų šeimos konkuravo su Bažnyčios galia. Žinoma, laimėjo pastaroji, kurios šventieji palikuoniai išsirinko Viterbo miestą, kaip savo galios centrą. Čia gyveno kardinolas Aleksandras Farnese'as, vėliau tapęs Popiežiumi Pauliumi III (1534-1549). Jo žavioji sesuo Džiulija buvo Popiežiaus Bordžijos Aleksandro IV (1492-1503) meilužė. Popiežių rūmai buvo pradėti statyti 1257 m., būtent tada, kai popiežiaus taryba nusprendė šį miestą padaryti savu.
Einant pro San Pellegrino rajoną link popiežių rūmų, galima žavėtis įspūdingu meniniu viduramžių architektūros palikimu, miesto praeities šlovės bei Bažnyčios valdžios galios įrodymu. Pamačius erdvią aikštę, su iš toli matomais popiežių rūmais, Šv.Lorenzo bažnyčia, jos bokštu, supranti, kad kaip ir nuo XIII a. Taip iki dabar gražiausi statiniai ir pastatai priklauso Bažnyčiai. Itin elegantiškas gotikos stilius puikiai suderintas su tamsaus akmens statiniais. Manau, tai vienas iš įspūdingiausių to laikmečio pastatytų kompleksų.
Laiptais kylame link svarbiausios popiežių rūmų dalies - konklavos salės. Čia 1270 metais įvyko pirmoji konklava. Per tiek metų salė jau daug kartų renovuota ir beveik neatpažįstamai pasikeitus. Autentiški likučiai, tai dvi eilės langų: maži viršuje ir didesni, dvigubi apačioje. Apatiniai langai iš vidaus su išpaišytomis arkomis, o iš išorės puošti tokiomis pačiomis arkomis kaip ir Venecijos dožų rūmai. Kontrastingai dera su paprastomis akmens sienomis.
Istorija pasakoja, kad po popiežiaus Klemenso IV mirties, trejus metus kardinolai niekaip neišrinko jo įpėdinio, todėl Viterbo gyventojai užrakino juos rinkimų salėje. Iš čia ir kilęs pavadinimas konklava, t.y. „užrakinti raktu“ (lot. clausi cum clave). Valgyti jiems duodavo tik duonos ir vandens, o kai ir tai nepadėjo, nuplėšė pastato stogą. Tokiais būdais buvo išrinktas Gregorijus X. Po šių rinkimų, čia dar įvyko kitos penkios konklavos, o su popiežiumi Martinu IV baigėsi ir periodas įspūdingo popiežių miesto centro, kuriame buvo pastatyta daug bažnyčių, pastatų kilmingiesiems bei miesto gyventojams.
Šalia konklavos salės esantis vidinio kiemelio fontanas papuoštas Viterbo miesto simboliu ir popiežių simboliais: imperatoriškasis erelis su sukryžiuotais raktais ir dvigubais popiežių žiedais. Į šį fontaną vanduo dėl grožio atitekėjo akveduku.
Bokštas, esantis šalia Šv.Lorenzo bažnyčios, buvo visiškai sugriautas Viterbo miesto gyventojų 1244 metais. Ar žinojote, kad viduramžių laikais bokštas buvo turtingumo simbolis? Viduramžiais plėtėsi miestai ir turtingos šeimos keldavosi į miesto centrą, tačiau miestuose statyti į plotį nebuvo tiek galimybių, kiek laukuose, todėl turtingumo rodikliu ir tapo bokštas. Aukščiausias bokštas buvo turtingiausios miesto šeimos. Šeimai praradus pinigų ir galią, bokšto aukštis būdavo irgi sumažinamas. Jei viduramžiais turtingos ir galingos šeimos statydavo bokštus, tai dabar galingos valstybės lenktyniauja dangoraižių statybose. Tačiau, kad ir kiek belenktyniautų, nepralenks turtų, kuriuos turi Vatikano valstybė.
