Penktadienį keturių stambiųjų žemaitukų tempiama Lenkijoje gaminta karieta įveikė bandomąją kelio atkarpą – apie pusšimtį kilometrų iš Pakruojo į Rundalę Latvijoje.
Traktas – senovinis kelias, kuriuo anksčiau važinėjo ne automobiliai, o žirgų tempiamos karietos ir vežimai. Ankstesnių istorinių žygių idėjinis vadas Giedrius Klimkevičius pastaruoju metu brandina naują mintį: pakartoti pašto traktą iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Dvi žemaitukų tempiamos keturkinkės karietos leistis į 1200 km žygį turėtų kitų metų balandžio pabaigoje, o penktadienį įvyko bandomoji kelionė.
Sergejaus Feoktistovo valdoma keturkinkė sėkmingai įveikė pirmąją kelio atkarpą, nors ir nebuvo lengva. Bromas, Šustras, Bosas ir Nevis – stambieji žemaitukai – treniruojasi kasdien, tačiau jų treniruotės buvo labiau skirtos greičiui, o ne ištvermei lavinti.
„Kelyje iš Pakruojo į Rundalę išryškėjo kai kurios smulkmenos, kurias iki tikrojo žygio pavasarį tikrai ištaisysime. Be to, sužinojome karietos technines galimybes ir ką dar galima tobulinti“, - karieta įveikęs pirmąją penkiasdešimties kilometrų atkarpą sakė S.Feoktistovas.
Bandomasis žygis prasidėjo penktadienio rytą prie Pakruojo dvaro. S.Feoktistovas šypsodamasis apžiūrinėjo dar nevažinėtą ryškiai geltoną karietą, kuri iš gamintojų Lenkijoje atkeliavo tik šią savaitę. „Fotografuokite dabar, nes vėliau ji nebebus tokia graži“, - juokėsi vadeliotojas.
Netrukus prie karietos ėmė trypčioti žemaitukai, į Pakruojį iš Vilniaus atkeliavę dar išvakarėse. Juos pakinkyti truko mažiau nei pusvalandį. Karietai pajudėjus dvaro vartų link, paskui ją leidosi ir du raiteliai – G.Klimkevičius su stambiąja žemaituke Bomba ir kitas abiejų istorinių žygių dalyvis Antanas Narmontas su Kaktusu. Prie keliautojų prisidėjo ir garsiausiu Lietuvos šunimi vadinamas Alšis – buvęs benamis, Baltarusijoje savanoriškai prisidėjęs prie Juodosios jūros link traukiančių raitelių ir tapęs jų draugu bei globotiniu.
Tačiau A.Narmontas, Kaktusas ir Alšis karietą lydėjo tik dalį kelio, o vėliau grįžo namo.
Žirgų traukiama karieta sulaukė nemažai dėmesio. Pakelės kaimų gyventojai stebėjosi išvydę neįprastą reginį, o pusiaukelėje, Žygaičiuose, pasveikinti keliautojų vietiniai susirinko su lauknešėliais.
Už Žygaičių prasidėjo žygeivių vargai. Žemaitukai kiek pailso, be to, iki tol karietą jiems teko traukti asfaltu, o nuo Žygaičių – nuo lietaus pažliugusiu žvyrkeliu. Latvija lietuvius pasitiko staigmena: nors lietus ir stiprus vėjas kankino nuo pat ryto, pas kaimynus keliautojams teko susidurti ir su šlapdriba.
Tačiau po šešių valandų žemaitukai pasiekė Rundalės pilį – XVIII amžiuje pagrindinę vietos grafų ir užsienio aukštuomenės rezidenciją, garsėjančią daugybe meilės istorijų.
Keliautojus ten pasitiko teatralizuota procesija – senovės didikų drabužiais vilkinčios moterys ir vyrai. Žygeiviai šeimininkams pristatė pašto iš Lietuvos, primindami tikrąją karietos paskirtį. XIX amžiuje tokiomis karietomis buvo gabenamas paštas.
Latviai atvykėlius apibėrė dovanomis.
Nakvoti žygeiviai liko Latvijoje. Šeštadienio rytą žemaitukų traukiama keturkinkė karieta leisis atgal – į Pakruojį.
„Ši kelionė – gerokai sunkesnė nei ankstesnės, - tvirtino G.Klimkevičius. - Joti – lengviau nei valdyti keturkinkę. Džiaugiuosi, kad įveikėme pirmąją atkarpą. Iki balandžio dar turime laiko, todėl išspręsime kai kuriuos nesklandumus ir pakartosime senąjį pašto traktą“.
