Kai nugriaudėjo paskutiniai fejerverkai, „Vilniaus fejerijos” užkulisiuose buvo net trys progos pakelti šampano taurę.
Pirmoji – drąsios fejerverko festivalio idėjos sukaktis. Šių metų „Vilniaus fejerija” – jau penktoji. Kita proga – festivalį rengianti Lietuvos fejerverkų meistrų įmonė „Blikas” šiemet švenčia dvidešimtmetį.
Dar viena puiki tradicija susijusi su krepšiniu. „Vilniaus fejerijoje” ir šįmet paskelbta simbolinė Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšinio klubo naujojo sezono pradžia.
Tai padaryta itin smagiai – komandos himną „Laikas būti pirmiems“ vietoj Marijaus Mikutavičiaus atliko „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo šokėjos.
Fejerverkų festivalis pritraukė didelę įvairaus amžiaus žiūrovų minią – į Vingio parką jų susirinko keliolika tūkstančių.
„Kiek kilogramų sprogmenų iššaudėme? Taip net neskaičiuojame. Viena, ką jau dabar galiu pasakyti, – tai buvo geriausias ir ilgiausiai trunkantis mūsų fejerverkas per visą „Vilniaus fejerijos” istoriją”, – sakė „Bliko” pasirodymų kūrėjas Artūras Zumeras.
Šįkart programoje įrašyta daugiau fejerverkų komandų vardų nei ankstesniais metais.
Festivalio pirmosios sukakties proga pakviestos keturios komandos, triumfavusios ankstesniuose „Vilniaus fejerijos” sezonuose. Mat kasmet festivalyje rengiamos fejerverkų varžybos, kuriose paprastai dalyvauja trys užsienio komandos. Šįkart jų - keturios.
Į Vilnių sugrįžo lenkai „S-Piro” ir „Grom Zbig”, latviai „Svetku agentura” ir kroatai „Mirnovec”. Iš šio ketverto išrinkta viena komanda, kuri galės vadintis geriausia iš geriausių.
Šį titulą, o taip pat - publikos simpatijų prizą pelnė lenkai „Grom Zbig", „Vilniaus fejerijos" konkursą laimėję ir 2010-aisiais.
Visi keturi varžybų dalyviai parengė iš trijų dalių sudarytą pasirodymą. Pirmojoje rodomas fejerverkas pagal Gioachino Rossini operos „Vilhelmas Telis” fragmentą, antrojoje ugnis sproginėja pagal kiekvienos šalies tautinį savitumą atspindintį kūrinį, o trečiojoje – pagal laisvai pasirinktą muziką.
Lietuviai šioje kovoje nedalyvavo – „Blikas” kasmet rodo finalinį fejerverką, kuris nėra vertinamas balais. Bet taip yra ne todėl, kad mūsiškiai nevertintų užsieniečių galimybių.
„Jei dalyvautume varžybose, turėtume geresnes sąlygas. Lietuvoje mūsų bazė, visa reikalinga įranga, nereikia nieko gabentis šimtus kilometrų.
Tai esminis skirtumas, kuris prisideda prie fejerverkų kokybės. Bet tai nereiškia, kad esame geresni už kitus šventės dalyvius. Mums taip dar smagiau – nesame įsprausti į konkurso rėmus, neturime laikytis taisyklių, galime duoti laisvę fantazijai”, – sakė A.Zumeras.
Kiekvieno pasirodymo svarbi dalis – muzika, ją pirotechnikai parenka labai kruopščiai.
„Pavyzdžiui, mūsų fejerverkui šįkart parinkti šeši kūriniai. Tarp jų – smuikininkės Vanessos Mae įrašytas „Storm” Antonio Vivaldi muzikos motyvais, taip pat grupės „Yolanda Be Cool” hitas „We No Speak Americano”.
Šiuos kūrinius savo pasirodymuose naudojome anksčiau, jie sutampa su geriausių mūsų fejerverkų fragmentais.
Tai - tarsi visų geriausių mūsų pasirodymų rinkinys”, – sakė A.Zumeras.
Muzika šeštadienio vakarą skambėjo ne tik iš įrašų. Kasmet „Vilniaus fejerijoje” koncertuoja garsūs Lietuvos atlikėjai. Šįmet linksminti publiką patikėta melodingiesiems rokeriams „Biplan”, o vainikuoti šou – Stasiui Povilaičiui.
„Jo atliekamos dainos patinka ir jauniems, ir seniems – kaip ir fejerverkai.
Be to, sunku surasti kitą dainą, kuri taip tiktų ugnies šventei kaip „Švieski man vėl”, – pasirinkimą paaiškino šventės prodiuserė Nijolė Ruzgienė.
Ji džiaugėsi, kad vieną sykį festivalyje dalyvavę žmonės vėl veržiasi į jį sugrįžti. Taip nutiko Algirdui Kaušpėdui – pernai jis ne tiktai dainavo, bet ir dirbo festivalio žiuri. Po renginio prisipažino – pasijuto tikras fejerverkų entuziastas. Šįmet Algirdas taip pat sutiko dirbti žiuri, kurioje greta fejerverkų specialistų pasirodymus vertino ir aktorė Ilona Balsytė, dainininkas S.Povilaitis, stiklo menininkas Remigijus Kriukas ir kiti žinomi žmonės.
„Turiu gerų prisiminimų. Fejerverkai gali būti ne tik pramoga, šventė, bet ir ginklas, būdas atkeršyti už nuoskaudas. 1989-aisiais Kaune nusprendėme iššauti fejerverkų paminėdami Vasario 16-ąją.
Kai pradėjome domėtis, paaiškėjo, kad Lietuvoje niekas fejerverkų nešaudo.
Teko pasikviesti specialistus iš Charkovo. Jie trimis sunkvežimiais vežė į Lietuvą pirotechnikos gaminių. Juokingiausia, kad jie buvo atsakingi už visus didžiuosius Kremliaus švenčių fejerverkus. Tai štai tais Kremliaus fejerverkais ir atšventėme Nepriklausomybės paskelbimo metines”, – juokėsi A.Kaušpėdas.
A.Zumeras džiaugėsi, kad susidomėjimas fejerverkų švente vis didėja, ir ne tik tarp reginiu pasimėgauti atėjusių žiūrovų.
„Daugelis bendražygių iš užsienio domisi, kokios yra galimybės pas mus atvažiuoti ir parodyti programą.
Vakaruose fejerverkų festivaliai populiarūs, džiugu, kad prie to einame ir Lietuvoje.
Artimiausiais metais programos dar neplėsime. Bet daugėjant žiūrovų ir galimybių, galbūt ateityje ir plėsimės”, – sakė A.Zumeras.
