Kai kurių aplankytų kaimų mažiesiems žiūrovams tai buvo pirmas gyvenime pamatytas spektaklis, tačiau buvo ir tokių šio teatro gerbėjų, kurie jį atsivijo net iš kitų miestų – Vilniaus, Kauno ar Panevėžio. O kai kurie atvedę savo atžalas žmonės prisipažino šio teatro spektaklius matę, kai patys buvo vaikai.
Į jau 28-ąsias vasaros gastroles Panevėžio lėlių vežimo teatro kolektyvas išsirengė liepos 5 dieną. Per dvi savaites įspūdingas teatro vežimas, traukiamas nuolatinės pagalbininkės, Krakių žemės ūkio bendrovės (Kėdainių r.) paskolintų Lietuvos sunkiųjų veislės kumelių Varsos ir Lambados, įveikė apie 300 kilometrų.
Pasak Lėlių vežimo teatro direktoriaus Antano Markuckio, pastaroji kelionė buvo nelengva dėl kalvoto Utenos ir Kupiškio krašto. Sunkų, daugiau nei 3 tonas sveriantį vežimą arkliams įkalnėse buvo sunku traukti. Viena kumelė net koją pasitempė, tačiau rūpestingai gydoma, galėjo sėkmingai tęsti kelionę.
Be šių dviejų gražuolių, sulaukdavusių ne ką mažiau žiūrovų dėmesio, nei spektaklis, kartu su teatro kolektyvu keliavo dar du keturkojai – A. Markuckio numylėtinė, toiterjerų veislės Džimutė ir vieno Krakių bendrovės darbuotojo mišrūnas Briuslis. Pastarasis, matyt jautęs pareigą prižiūrėti bendrovės kumeles, bėgo kartu su jomis, o miniatiūrinė režisieriaus kalytė poniškai keliavo vežime.
Pasižiūrėti brolių Grimų pasakos „Meduolių trobelė“ motyvais sukurto spektaklio daugiausia žmonių atėjo Utenoje. Ten spektaklį žiūrėjo apie 400 žiūrovų. Tačiau ir mažuose kaimeliuose susirinkdavo daugiau nei pora dešimčių žiūrovų.
Nors spektaklio bilietas kainavo vos 2 litus, aktoriai iš vienos anykštėnės sulaukė priekaištų, kodėl jie tokie brangūs – argi teatras negali spektaklio rodyti už dyka?
Vis dėlto trupė daugiau sulaukė padėkų ir prašymų vėl apsilankyti. Kaip ir kiekvienais metais, šiltai vietos gyventojų sutinkami aktoriai buvo vaišinami naminėmis gėrybėmis – nuo šviežių agurkų iki rūkytų dešrų. Neliko nuskriausti net arkliai, ir taip džiaugęsi vešliomis ganyklomis – jiems ūkininkai nepagailėjo avižų.
