Pasak Dieveniškių istorinio regioninio parko direktoriaus Roberto Jomanto, tai vienintelis regioninis parkas Lietuvoje, turintis dar ir istorinio vardą, mat šiame parke prioritetu laikomas kultūros paveldas, o jo objektų išties netrūksta.
Pernai sutvarkytas Bėčionių piliakalnis yra vienintelis Dieveniškių krašte ir gana gausiai lankomas. „Jo aukštis nuo Gaujos upės pusės - maždaug 15-17 metrų aukščio. Pirmą kartą piliakalnį archeologai žvalgė praėjusio amžiaus viduryje, surado kultūrinį sluoksnį, nemažai keramikos ir kitų radinių, pagal kuriuos nustatė, jog jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia buvo medinė gyvenvietė“, - pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko vadovas.
Be piliakalnio, parke esama nemažai pilkapių, mitologiniai Moko, Žižmų, Jankelių akmenys, Grybiškių ir Stakių ąžuolai. 1971 m.
prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvoje baravykas, įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Parke yra du gamtiniai draustiniai - Gaujos zoologinis ir Dieveniškių geomorfologinis bei trys kompleksiniai - Gaujos, Norviliškių ir Stakų kraštovaizdžio draustiniai.
Daug įdomybių atskleidžiantis Dieveniškių istorinis regioninis parkas, tiesa, negali pasigirti natūraliais ežerais - šio krašto
nepasiekė paskutinis ledynas, formavęs Lietuvos kraštovaizdį. Todėl gyvenvietės - daugiausia gatviniai kaimai - yra išsidėstę
negiliuose upių ir upelių slėniuose. Didžiausias vandens telkinys - šaltoji Gaujos upė, kurioje maudytis net karštą vasarą išdrįsta ne kiekvienas. Įdomus ir naudingas įvairaus amžiaus keliautojams - Gaujos mokomasis takas, kuriuo einant galima pamatyti retus augalus, paukščius ir gyvūnus ir daugiau apie juos sužinoti informaciniuose stenduose.
Vienas iš patraukliausių ir daugiausia lankytojų sulaukiantis Dieveniškių krašto kultūros objektų - 400 metų stūksanti Norviliškių pilis, buvęs pranciškonų vienuolynas, nuo kurio atsiveria nuostabus apylinkių vaizdas. Prie pat sienos su Baltarusija esančios Norviliškių palivarko sodybos statinių kompleksą sudaro dvibokščiai gynybinio pobūdžio renesansinio stiliaus rūmai ir išlikęs vartų bokštas, vėliau pritaikytas varpinei.
Verta aplankyti ir patį Dieveniškių miestelį, kuriame laikinai įsikūrusi istorinio regioninio parko direkcija, laukianti savo nuolatinio pastato Poškonių kaime rekonstrukcijos pabaigos. Dieveniškės istoriškai priklausė didikams Goštautams, todėl manoma, kad Dieveniškių bažnyčioje meldėsi ir Barbora Radvilaitė, kurios pirmasis vyras buvo Stanislovas Goštautas.
Daug istorinės ir etnografinės medžiagos sukaupusi Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija nekantriai laukia savo
rekonstruoto pastato Poškonyse atidarymo, o kol kas eksponatai - senoviniai šio krašto amatininkų dirbiniai, buities ir ūkio
rakandai, margi audiniai spaudžiasi ankštose patalpose Dieveniškėse.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba artimiausioje ateityje įkurtuves žada ir kitose Lietuvos vietovėse - Žagarės regioninio
parko lankytojų centre įsikurs parko direkcija ir gamtos mokykla, numatyti ir nauji lankytojų centrai Kurtuvėnuose ir Meteliuose.
„Statomi nauji pastatai ir rekonstruojami senieji, kuriuose iš viso bus įrengtos devynios vidaus ekspozicijos. Planuojama įrengti ir septynis apžvalgos bokštus: Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame
rezervate, Krekenavos, Metelių, Veisiejų regioniniuose parkuose“, - vardija Saugomų teritorijų tarnybos projektų skyriaus vedėjas Saulius Dragūnas.
Lietuvos saugomose teritorijose jau įrengta 12 naujų vidaus ekspozicijų: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose,
Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioniniuose parkuose.
Lankytojų centrai ir ekspozicijos įrengti pagal ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“.
