Vietos gyventojai ir verslininkai neabejoja, jog vėl pradėjęs veikti uostas išjudintų ir apmirusį miestelio gyvenimą, o vasarą Šventoji taptų ne mažiau patraukli poilsiui, nei Palanga. Ligšiolinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastangos atstatyti uostą nuėjo perniek – brangiai įrengtos jachtų švartavimo vietos šiandien stovi tuščios.
Klaipėdos uosto vadovai negaili kritikos savo pirmtakams ir kaltina juos nekompetencija. Buvusi Šventosios uosto vadovė neteko posto, o kol sprendžiamas uosto likimas, šią pareigybę nuspręsta iš viso panaikinti.
Kurorto planai subliūško
Šventosios uostas iškilmingai atidarytas 2011-ųjų birželį. Čia įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Tačiau jau po dešimties dienų Baltijos bangos dugną užnešė smėliu. Prireikė nuolat skirti papildomų lėšų dugno sąnašoms valyti.
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas prisiminė, kaip uosto atidarymas sujudino visą gyvenvietę. Seniūnijos telefonai netilo – iš visos Lietuvos skambino pramoginių laivų savininkai ir teiravosi, kokiomis sąlygomis čia galėtų laikyti savo jachtas. Vietiniai vylėsi, kad pagaliau kurortas atgis. „Tas uostas lyg užkeiktas, jis tarsi yra, bet realiai neveikia. Jau 15 metų su viltimi laukiama, kada jis bus atstatytas. Nuvažiuoji į Latviją, o ten daugybė mažų ir didesnių uostų, tik pas mus kažkodėl nėra”, - stebėjosi E. Čilinskas.
Vadovė neteko posto
Seniūnas įsitikinęs, jog uostelyje iki šiol buvo tvarkomasi netinkamai. Esą iškastą gruntą supilti ant kranto – bergždžias darbas, kurį netrukus vėl reikia atlikti iš naujo. Tai, jog iki šiol dėl Šventosios uosto priimti ne patys geriausi sprendimai, pripažino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus: „Gamta padarė savo, kadangi jai tai buvo leista“.
Suabejojęs direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės kompetencija A. Vaitkus nusprendė iš viso panaikinti šią pareigybę. Kaip ateityje bus valdomas uostelis, kol kas nėra apsispręsta.
Nepatvirtintais duomenimis, Susisiekimo ministerijoje svarstoma steigti atskirą Šventosios uosto direkciją, kuri įsikurtų ne Klaipėdoje, o Šventojoje ir būtų pavaldi tiesiogiai ministerijai.
Tikisi europinės paramos
Praėjusią vasarą Šventosios uostas pramoginių laivų taip pat nesulaukė. Nespėta laiku išvalyti uosto akvatorijos ir taip pasiruošti sezonui. Uosto direkcija įsivėlė į teisminius ginčus su darbus vykdžiusia bendrove. Siekiant išvengti panašių rūpesčių ateityje priimtas sprendimas įsigyti žemkasę ir valymo darbus atlikti patiems. Taip esą būtų pigiau, be to, nereikėtų vargintis ieškant rangovų, kurie ne itin domisi tokiais mažais objektais, kaip Šventosios uostas.
Uosto direkcija pastaraisiais metais svarstė ne vieną uostelio atstatymo scenarijų.
Apskaičiuota, jog parengti Šventosios uostą buriavimo sezonui ir nuolat palaikyti jame reikiamą gylį per metus kainuotų apie 1,5 mln. litų.
Tai būtų daug pigiau nei statyti laikinus molus. Jų statybos kaina siektų nuo 12 iki 16 mln. litų. Nusprendus atstatyti uostą iš pagrindų, juos tektų nugriauti.
Atstatyti Šventosios uostą kainuotų apie 230 mln. litų. Klaipėdos uosto direkcija viliasi, jog projektui pavyks gauti lėšų iš 2014-2020 metų laikotarpiui numatytos ES struktūrinės paramos.
A. Vaitkaus teigimu, šiuo metu rengiamas uosto atstatymo techninis projektas. Darbai bus vykdomi šešiais etapais. Numatyta pastatyti molus, krantines, nutiesti inžinerinius tinklus, privažiuojamuosius kelius, kitą būtiną infrastruktūrą.
