Per septynias festivalyje praleistas dienas 27 metų S. Saikauskaitė pailsėjo morališkai, tačiau ne fiziškai.
Televizijos projekte „Šok su manimi” išgarsėjusiai šokėjai nuobodžiauti neleido įtempta dienotvarkė. 10 valandą prasidėdavusios šokių pamokos baigdavosi tik šeštą valandą vakaro, o po kelių valandų prasidėdavo salsos šokėjų vakarėliai, trukdavę iki ryto, rašo „Lietuvos rytas”.
Linksminasi visas miestas
„Vakarėliai buvo rengiami įvairiose vietose: pagrindinėje miesto aikštėje, paplūdimyje, sename fabrike, kuris suskirstytas į keturias didžiules šokių sales, kavinėse.
Linksmybės baigdavosi šeštą ryto. Nesugebėdavau ištverti iki pabaigos, nes nepraleisdavau dieną vykdavusių pamokų. Ilgiausiai esu šokusi iki ketvirtos valandos ryto, o paskutinį vakarą šokdama visiškai suplėšiau savo batelius”, – juokėsi S. Saikauskaitė.
Per salsos festivalį į Rovinio miestą netyčia užsukęs turistas gali būti šokiruotas, mat tuomet visas miestas šoka.
Netoli šokių aikštelės nebuvo įmanoma sėdėti, nes kas nors būtinai pakviesdavo šokti. Tokiuose vakarėliuose šėldavo ne tik užkietėję salsos šokėjai, bet ir pradedantieji, kurie drovėdavosi eiti į pamokas.
Sulaukė mokytojo dėmesio
S. Saikauskaitė vaikščiojo į visas šokių pamokas, nuolat verždavosi į priekį, kad geriau išgirstų garsiausių mokytojų patarimus, pamatytų jų judesius.
Toks S. Saikauskaitės aktyvumas neliko nepastebėtas. Pirmą kartą festivalyje dalyvavusią šokėją Maykelis Fontsas pakvietė ant scenos.
S. Saikauskaitė prisipažino, kad šokti vienoje scenoje su M. Fontsu buvo didžiulė garbė. M. Fontsas plačiajai visuomenei pažįstamas iš filmo „Gatvės šokiai II”, o šokėjai jį vadina vienu geidžiamiausių salsos šokėjų ir choreografų.
„Iš kelių šimtų žmonių buvau pakviesta kartu su juo pademonstruoti jo rodytų judesių.
Man tai buvo šioks toks įvertinimas, nes labai sunku būti pastebėtai tokioje minioje”, – džiūgavo S. Saikauskaitė.
Būtent galimybė pasimokyti iš geriausių salsos šokėjų ir choreografų Sandrai ir paliko didžiausią įspūdį.
Anksčiau juos lietuvė galėdavo pamatyti tiktai per socialinį tinklą „YouTube”, o čia viskas buvo šalia.
„Galėjau ne tik mokytis, bet ir pabendrauti su jais, šokti kartu. Tai mano svajonės išsipildymas!” – sakė S. Saikauskaitė, pernai negalėjusi dalyvauti festivalyje dėl patirtos traumos.
Delikatesas nesužavėjo
Per viešnagę Kroatijoje S. Saikauskaitė turėjo ne itin daug laisvo laiko, bet dėl to nesigraužė. Antrą kartą šioje šalyje viešėjusi Sandra spėjo apžiūrėti Rovinio senamiestį, aplankyti vietos barus. „Barai ten labai jaukūs, – tikino S. Saikauskaitė. – Jie įrengti šalia jūros, tad tiesiogine žodžio prasme bangos dūžta palei tavo kojas.”
Nors Kroatija – ne Tailandas ir voragyviai ar gyvatės nėra įprastas valgis, delikatesų netrūksta ir šioje šalyje.
Kroatijoje auga visame pasaulyje delikatesu laikomi trumai. Po žeme augantys grybai, neretai vadinami požemių perlais, yra vieni brangiausių pasaulio natūralių produktų.
Už aukščiausios kokybės trumų kilogramą rinkėjai Europoje prašo 800 eurų (2762 litų). Vis dėlto Sandros trumai nesužavėjo.
„Šie grybai išsiskiria tuo, kad skleidžia labai stiprų kvapą. Sakoma, kad tai skonio reikalas ir galima prie to priprasti, tačiau aš, paragavusi jų, ne itin nudžiugau – trumų skonis specifinis.
Tačiau man buvo įdomiau paragauti ko nors kito”, – įspūdžiais dalijosi S. Saikauskaitė.
