Jau dvyliktą kartą čia vyko tradicinis tarptautinis gyvosios karo
istorijos renginys - daugiau nei dviejų šimtmečių senumo Prancūzijos -
Rusijos karo Vilkmergės mūšis.
Gausiai susirinkusių žiūrovų akyse šį Prancūzijos imperatoriaus
Napoleono Bonaparto ir Rusijos caro Aleksandro I kariuomenių
susirėmimą atgaivino lietuviškai, lenkiškai, latviškai ir rusiškai
tarpusavyje kalbantys „kariai“.
Deltuvoje šalia senosios klebonijos esančioje 2 hektarų ploto pievoje
susikovė maždaug 150 karių iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir
Lietuvos karo istorijos klubų.
Spalvingas 1812 metų karių uniformas vilkintys, titnaginiais šautuvais,
pistoletais, kardais, keliomis patrankomis bei mortyromis apsiginklavę „rusai“ ir „prancūzai“ teatralizuotame mūšyje parodė 1812 metų birželio 28 dienos nuožmaus mūšio fragmentus.
Žiūrovai apie valandą stebėjo triukšmingas kautynes, kadaise
trukusias ištisą dieną - net 16 valandų.
Iš juodojo parako užtaisais šaudančių patrankų bei keliasdešimties
titnaginių šautuvų - muškietų į orą buvo paleista po keliasdešimt šūvių.
Parako dūmų apgaubti krito „pašauti“ kariai, sužeistuosius gelbėjo
markitantės - karių globėjos ir guodėjos, ištikimai visur lydinčios
pulkus.
Šioms istorinėms kautynėms atminti jų vietoje - Deltuvos miestelio
prieigose, Žalgirių kaimo slėnyje, šalia dabartinių Deltuvos kapinių
1998 metais buvo pastatytas obeliskas.
Šiemet Rusijos federacijos ambasados Lietuvoje ir viešosios įstaigos „Karo paveldo institutas“ pastangomis buvo sutvarkyta ir atnaujinta vieta
prie obelisko bei pastatyta memorialinė lenta.
„Mūšyje ties Deltuva Rusijos armija 1812-ųjų metų kare patyrė pirmas
savo netektis, o jos kariai parodė pirmus savo narsos ir drąsos
pavyzdžius.
Galima sakyti, kad šiose kautynėse nebuvo nei pralaimėtojų, nei
nugalėtojų, jos, kaip ir visas minėtas karas buvo beprasmės.
Todėl norime pagerbti visų šiame mūšyje dalyvavusių karių atminimą“, -
sakė memorialinę lentą atidengęs Rusijos federacijos ambasados Lietuvoje
Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandas Mamajevas.
Pasak jo, Lietuvoje yra daugybė - per 2 tūkstančius vietų, kur yra
palaidoti rusų kariai, dalyvavę istoriniuose karuose.
Rusijos federacijos ambasada Lietuvoje savo lėšomis kasmet stengiasi
sutvarkyti bei atnaujinti apie 30 tokių kapaviečių.
***
Lietuva istoriniame Prancūzijos - Rusijos kare suvaidino išties nemenką
vaidmenį.
1812 metais Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto kariuomenė
beveik be pasipriešinimo ryžtingai žygiavo Rusijos link.
Ties Deltuva įvykęs dviejų kariuomenių susirėmimas buvo vienas iš
pirmųjų rimtų mūšių šiame kare, o kitos tokio lygio šių kariuomenių
kautynės įvyko prie Borodino.
Mūšyje ties Deltuva susikovė vieno iš geriausių Napoleono armijos
karvedžių - maršalo N. Udino vadovaujamas 2-asis pėstininkų korpusas
- daugiau nei 44 tūkstančiai karių su 92 artilerijos pabūklais ir
generolo leitenanto L. Vitgenšteino vedamas Rusijos kariuomenės 1-asis
pėstininkų korpusas - daugiau nei 21 tūkstantis karių su 96 artilerijos
pabūklais.
Nors šį mūšį ir laimėjo prancūzai, tačiau jie patyrė nemažai nuostolių.
Jiems nepavyko įveikti rusų. Sumaniai mūšiui vadovavusio bebaimio
Rusijos armijos generolo J. Kulnevo vedami, rusų kariai, nors ir buvo
priversti trauktis, sugebėjo sulaikyti prancūzų puolimą ir leido
pagrindinėms 1-ojo pėstininkų korpuso pajėgoms persikelti Ukmergėje
per Šventosios upę bei išvengti apsupimo.
Vilkmergės mūšyje Rusijos kariuomenė neteko 65 kareivių , 37 buvo
sužeisti, o į nelaisvę pateko 240 karių. Prancūzai prarado 50 karių,
100 buvo sužeisti, į nelaisvę paimta 20 karių. Abi pusės neteko daug
žirgų.
