Pirmaisiais gyvenimo svetimoje šalyje metais energingoji lietuvė sukvietė draugus ir pažįstamus kūrenti Joninių laužo. Jos vyras tuomet išpūtė akis: „Nemaniau, kad lietuviškos tradicijos tokios panašios į žydiškas!“
Nors Izraelyje nėra švenčiama vidurvasario šventė, žydai turi specialią laužų kūrenimo dieną Lag baOmer: šią dieną judėjai prisimena rabinus, atskleidusius mistinius Toros mokymus.
Laužų šventė švenčiama su dainomis ir šokiais trisdešimt trečiąją dieną po žydų velykų Pesacho (balandžio pabaigoje).
Tiesa, per laužą izraeliečiai nešokinėja, bet kiekviename kieme liepsnojanti ugnis masina ir mažus, ir didelius.
„Joninės – puiki proga susitikti su Izraelyje gyvenančiais draugais iš Lietuvos ir pratinti savo vaikus prie lietuviškų tradicijų“, – įsitikinusi Rima.
Izraelyje gyvenantys lietuviai ir Lietuvos žydai Joninių vakarą dažniausiai susiburia prie jūros netoli Tel Avivo. Švęsti Joninių noriai atvyksta ir į Izraelį atitekėjusių lietuvių vyrai bei giminaičiai.
Mat tai vakaras, kai ant stalo vyrauja visų mėgstami lietuviški patiekalai: šaltibarščiai, bulvių plokštainis ir juoda duona bei lietuviškas alus.
Stovyklavietėje užkūrus didžiulį laužą suplevėsuoja trispalvė ir kepami kepsniai. Prisikirtę jų drąsiausi išmėgina jėgas šokinėjimo per laužą varžytuvėse.
Vaikams vietoj rizikingos rungties patiems leidžiama pasigaminti desertą: ant smailaus pagalio jie užmauna zefyrą ir kantriai laukia, kol minkštutis saldumynas virs tąsiu, dūmais kvepiančiu gardėsiu.
Visi būtinai sulaukia šventės pabaigos, nes po vidurnakčio mėgaujamasi pelenuose keptomis bulvėmis.
Tačiau yra vienas Artimųjų Rytų patiekalas, be kurio Izraelio lietuviai neįsivaizduoja ne tik Joninių, bet ir jokios kitos šventės. Tai – tiršta avinžirnių košė humusas, dievinamas ir vietos gyventojų, ir turistų.
Izraelio lietuviai humusą valgo su lauže skrudinta mėsa, jį tepa ant minkšto pitos paplotėlio arba tirštoje avinžirnių masėje mirko šviežių daržovių juosteles.
Izraelietiškas humusas
Reikės:
250 g džiovintų avinžirnių
1 šaukšto valgomosios sodos
270 g tahini – sezamų pastos (ieškokite Artimųjų Rytų produktų skyriuje)
4 šaukštų citrinų sulčių
4 sutrintų česnako skiltelių
100 ml ledinio vandens
druskos
alyvuogių aliejaus (patiekti)
Iš vakaro avinžirnius nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu (naudokite maždaug dvigubai daugiau vandens nei avinžirnių) ir palikite išbrinkti per naktį.
Kitą dieną įkaitinkite didelį puodą, į jį suberkite nusausintus išbrinkusius avinžirnius ir sodą. Skrudinkite maišydami apie 3 minutes. Užpilkite 1,5 litro vandens. Kai vanduo užvirs, nugraibykite putas ir uždengę palikite virti ant nedidelės ugnies (nelygu avinžirnių dydis ir rūšis, jie išvirs per 20–40 minučių). Išvirę avinžirniai turi būti minkšti ir trapūs.
Nupilkite skystį, kuriame avinžirniai virė. Kai jie atvės, suberkite į elektrinį plaktuvą ir trinkite, kol susidarys vientisa masė. Neišjungdami plaktuvo supilkite sezamų pastą, suberkite česnakus, citrinų sultis ir 1,5 šaukštelio druskos.
Pabaigoje plona srovele supilkite ledinį vandenį ir plakite, kol susidarys puri kreminės konsistencijos masė (apie 5 minutes). Sudėkite humusą į indą, uždenkite maistine plėvele ir palikite pastovėti pusvalandį prieš patiekdami. Jei valgysite ne iš karto, humusą laikykite šaldytuve, tačiau prieš patiekdami dar palaikykite kambario temperatūroje ir apšlakstykite aliejumi.
