Ir nesvarbu, kad jo inicijuoto festivalio vardą po metų pasisavino Gintautas Kėvišas su visa Filharmonija, - džinas buvo paleistas iš butelio. Dabar rimtoji muzika vasarą skamba nuo Vilniaus ir Kauno iki Klaipėdos, nuo Biržų iki Druskininkų, Tytuvėnų, Bistrampolio... (Sauliaus Sondeckio dar 1971-aisiais Palangoje pradėtas rengti pirmasis Lietuvoje „Nakties serenadų“ vasaros festivalis sekėjų tuomet, deja, nesulaukė.)
Nauja vieta - Birštonas
Atrodytų, nebėra nė lopinėlio Lietuvos be savo festivalio, bet, žiūrėk, kasmet iššoka tarsi kipšas iš tabokinės naujas ir tampa publikos traukos centru. Šiemet į tokį pretenduoja Birštonas, iki šiol garsėjęs džiazo pavasario sesijomis. Bet liepos 29-rugpjūčio 4 d. čia įsikurs Birštono vasaros menų akademija, kurios mokiniai ne tik tobulins savo įgūdžius, vadovaujami tarptautinį pripažinimą pelniusių atlikėjų ir pedagogų, bet ir surengs mini festivalį, kvies muzikos mėgėjus į atviras pamokas, paskaitų ciklą, skirtą Giuseppe Verdi ir Richardo Wagnerio gimimo 200- osioms metinėms.
Savaitę trunkančius meistriškumo kursus ves violončelininkė Caroline Stinson (JAV), pianistas Gabrielius Alekna (JAV, Lietuva), dainininkas Vladimiras Prudnikovas, pianistė Nijolė Ralytė ir kompozitorė Audronė Žigaitytė.
Vakariniuose koncertuose Kurhauzo salėje skambės Franzas Lisztas ir Gabrielis Faure, Johannas Sebastianas Bachas ir Samuelis Barberis, Andy Waggoneris, Elliotas Carteris ir, žinoma, - G. Verdi ir R. Wagneris.
Kristupo vasaros festivalis: į smagią kelionę - be kuprinės
Birštono vasaros menų akademijos, kaip ir šią savaitę pasibaigusio Vilniaus festivalio, koncertų programa taikosi į muzikos sunkiąją artileriją. Tačiau vasara - atsipalaidavimo ir atostogų metas, todėl ir dauguma akademinės muzikos renginių nusimeta frakus: ieško netradicinių erdvių, kurios ilgainiui virsta tradicinėmis, bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, programas prisodrina populiariosios klasikos.
Tai puikiai matyti iš Kristupo vasaros festivalio veiklos. D. Katkus pirmasis kadaise atrado koncertams tinkamą Vilniaus paveikslų galerijos kiemą, pradėjo išvykas į dvarus, pakvietė melomanus į Vilniaus universiteto botanikos sodą Kairėnuose. Šiemet pirmą kartą „Kristupo piknikai“, be Šešuolėlių dvaro ir VU botanikos sodo, įžengs į klasicistiniais rūmais garsėjantį Taujėnų dvarą Ukmergės rajone.
„Jei vasarą jums nepavyks susiruošti į tolimą kelionę, nenusiminkite – pasaulis atkeliaus pas jus. Net neiškėlę kojos iš Vilniaus arba visai netoli jo galėsite pajusti ispanišką aistrą ir prancūzišką romantiką, Karibų karštį ir šiaurietišką melancholiją. Dviem mėnesiams sostinę užliejantys 19-ojo Kristupo vasaros festivalio renginiai nudžiugins ir klasikos, ir egzotikos mėgėjus, vargonų, gitaros, akordeono bei fortepijono meno gurmanus. Muzika festivalyje skambės dieną ir naktį, po bažnyčių skliautais ir po žvaigždėtu dangumi.“
Tokiais vaizduotę žadinančia žodine reklama į savo renginius šiemet vilioja Kristupo vasaros festivalis. Jis išties vienas festivališkiausių ir vasariškiausių, truksiantis nuo birželio 30-osios iki rugpjūčio 31-osios. Tai - pagrindinė programa. Įžanginiai renginiai prasidėjo dar gegužės 26-ąją, o paskutinis „Kristupo piknikas“ VU botanikos sode taikliu pavadinimu „Paskutinį sekmadienį“ - rugsėjo 8-ąją, sekmadienį.
Iš viso festivalyje bus surengti 57 koncertai. Didžioji dauguma jų suskirstyti į ciklus: „Sakralinės muzikos valandos“ – 9 koncertai, „Kristupo gitaros“ – 8 koncertai, „Kristupo piknikai Šešuolėlių dvare“ (Širvintų r.) – 4 koncertai, „Kristupo piknikai Taujėnų dvare“ (Ukmergės r.) – 3 koncertai, „Kristupo piknikai VU botanikos sode“ – 9 koncertai, Akordeono muzikos savaitė (meno vadovas Martynas Levickis) - 4 koncertai, Naktiniai fortepijono rečitaliai – 7 koncertai.
Programa, cituojant poetės žodžius, „be švininio turinio“: „Džiazo baladės su Rūta Ščiogolevaite“, „Čardašo karalius“, „Cafe de Paris“, „Tau dovanosiu širdį savo...“, „Karibų pakrantės šokių fiesta“ ir galiausiai rugpjūčio 31-ąją Vilniaus paveikslų galerijos kieme - „Eurovizijos“ žvaigždės iš Norvegijos Alexanderio Rybako „Smuiko pasaka“. Kristupo vasaros festivalis gal net per daug saldumynų prifarširuotas, betgi niekas neverčia jų visų ryti.
Kam artimesnė rimtis, antradieniais praleis valandą su sakraline muzika sostinės Šv. Kazimiero bažnyčioje, kam norisi išvysti muzikos ateitį, klausysis jaunų pianistų rečitalių. Visomis talento briaunomis festivalyje sužėrės ką tik pasaulinę solisto karjerą garsiojoje Berlyno miško scenoje pradėjęs akordeono virtuozas Martynas Levickis, grįžtantis į sostinę Kristupo vasaros festivalyje net penkiais solidžiais projektais.
O festivalio oficialus atidarymas - birželio 30 d., sekmadienį, 19 val. Vilniaus universiteto botanikos sode (Kairėnų g. 43). Kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru publika išgirs keturias charizmatiškas, virtuoziškas, žavias dainininkes. Lilija Gubaidulina, Asta Krikščiūnaitė, Eglė Strumskytė, Laura Zigmantaitė pakvies į tikrą operos pasiansą, kurio metu vieną po kitos dėlios gražiausias, mylimiausias arijas, dainas, duetus, sukurtus G. B. Pergolesi, J. Offenbacho, F. Schuberto ir kitų kompozitorių.
Pažaislio festivalis: muzikos skleidžiama šviesa – į tolimiausius Lietuvos kampelius
„Metropolitan Opera“ žvaigždės Dmitrijus Chvorostovskis, Barbara Frittoli, Stefano Secco ir Marco Caria - aštuonioliktojo Pažaislio festivalio pažibos. Rugpjūčio 11 d. Pažaislio vienuolyno erdvėse skambės šių dainininkų balsai su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru, kuriems diriguos maestro Konstantinas Orbelianas.
Per aštuoniolika metų Pažaislio muzikos festivalis spėjo įsitvirtinti Lietuvos muzikos padangėje, seniai peržengė Kauno regiono ribas ir tapo visų laukiamu solidžiu renginiu, gabenančiu muzikos skleidžiamą šviesą į tolimiausius šalies kampelius.
XVIII Pažaislio muzikos festivalis klausytojus džiugina jau nuo birželio pradžios ir truks iki rugpjūčio pabaigos. Šiemet publikai jis parengė net 41 programą, o festivalio geografija driekiasi nuo salių Kaune ir jo apylinkėse iki gražiausių Lietuvos dvarų, bažnyčių, neįprastų koncertinių erdvių.
Laikydamasis tradicijų festivalis minės reikšmingas tiek Lietuvai, tiek muzikos pasauliui datas. Tarmių metams paminėti sukurtas specialus projektas – Vidmanto Bartulio „Mūsų Lietuva“ (birželio 24 d. Babtyno-Žemaitkiemio dvare), atskira koncertų serija skirta Žemaitijos krikšto 600-ųjų metinių iškilmėms (birželio 28 d. Rietavo savivaldybės kultūros centre gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, dainuos Joana Gedmintaitė).
Valstybės dienos proga Kauno pilyje liepos 3-iąją žiūrovai išvys Lietuvos istorijos didybę atskleidžiantį spektaklį. Šiemet režisierius Vytautas Rumšas į lauko scenos erdvę perkels Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramą „Skirgaila“.
Neliks užmiršti tokie tradiciniai muzikos renginiai kaip Žolinės atlaidai Pažaislyje su Kauno valstybiniu choru, „J. Strausso muzika ant vandens“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Festivalio renginiuose bus paminėtos iškilių muzikos asmenybių kompozitorių G. Verdi ir R. Wagnerio gimimo 200-osios metinės.
Greta, kaip ir kituose vasaros festivaliuose, - lengvesni žanrai: „Karmen kodas“ su grupe „4Tango“ liepos 13 d. Zyplių dvare, flamenko jausmų korida Pociūnų aerodrome rugpjūčio 10-ąją.
Festivalio baigiamasis, kaip ir pradedamasis, koncertas kvies į Pažaislio vienuolyną. Rugpjūčio 25-ąją Antonino Dvorako „Stabat Mater“ čia atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Irena Bespalovaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas. Diriguos G. Rinkevičius.
Šiaulių regione toną duoda Tytuvėnai
Dešimtą kartą rengiamas Tytuvėnų festivalis birželio 16-ąją prasidėjo tarptautiniu muzikiniu projektu „Vidi aquam“ - postmodernaus ir grigališkojo choralo dialogu, supriešinančiu senąją ir moderniąją muziką, kuriame dalyvavo ansamblis iš Vokietijos „Frankfurter Choralschola“ ir jungtinis fleitų kvartetas bei solistė Maria Monninger.
Birželio 23-iąją festivalis tradiciškai atiduos pagarbos duoklę čia kunigavusiam Ričardui Mikutavičiui - Klaipėdos kamerinis orkestras ir perkusininkas Pavelas Giunteris Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje interpretuos G. Verdi, Dago Wireno, Anatolijaus Šenderovo kūrinius. Diriguos šio festivalio meno vadovas Robertas Šervenikas.
Sudarydami jubiliejinę programą rengėjai rūpinosi, kad šis festivalis šiemet taptų išskirtiniu Šiaulių regione. Jo programoje - dvylika koncertų ne tik XVII a. baroko šedevre – Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, bet ir Baisogalos bei Kelmės dvaruose, Kurtuvėnų svirne, Joniškio bažnyčioje, netgi senajame Šiaulių oro uosto angare.
Tytuvėnuose koncertuos svečiai iš Vokietijos trombonų oktetas „Trombone unit Hannover“, nuolatinis festivalio dalyvis Lietuvos kameriniai orkestras pristatys dainininkių Eglę Šidlauskaitę.
Kelmėje ir Kurtuvėnuose skambės džiazas, Kurtuvėnai pakvies dar ir teatro gerbėjus į kamerinį spektaklį, kuris atvers XX a. pradžios kultūrinę erdvę (kamerinis spektaklis „Jis ir Ji“ pagal rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytė-Biliūnienės laiškus ir kūrybą rugpjūčio 18 d. Kurtuvėnų svirne).
Operos pastišas Tytuvėnų arkadinėje galerijoje (rugpjūčio 3 d.) bei muzikos spektaklis pagal Giovanni Batistos Pergolesi „Stabat Mater“ Joniškio bažnyčioje (liepos 14 d.) nukels į baroko muzikos laikus.
Baisogalos dvare skambės pasaulio dainos (rugpjūčio 24 d.) , o festivalio uždarymo koncertu rugpjūčio 30 d. Šiaulių oro uoste Zokniuose bus pagerbti 1863 metų sukilimo dalyviai. Skambės sukilimo metinėms ir specialiai Tytuvėnų festivaliui kompozitoriaus Aleksejaus Tolpygo (Portugalija) parašytas kūrinys „Rockquiem“, kurį atliks roko grupė „Bix“ ir choras „Polifonija“.
Bistrampolis populiarina dvarų kultūrą
Muzikavimo dvaruose tradiciją pirmasis atgaivino Bistrampolis (Panevėžio r.). Bistrampolio festivalio koncertai vyksta dvaro žirgyne, kuriame įrengta erdvi koncertinė erdvė, kartais – dvaro parke. Programa įvairi: klasika, džiazas, įvairūs garso, vaizdo, šokio projektai.
Gegužės 19-ąją prasidėjo antrasis Bistrampolio festivalio istorijos dešimtmetis: vienuolikti metai – pavasarį, vasarą ir rudenį sekmadienių popietėmis važiuoja žmonės klausyti iškiliausių Lietuvos, Europos ir pasaulio atlikėjų.
Dvaro atgaivintojas ir puoselėtojas kunigas Rimantas Gudelis sakė, kad rengdamiesi vienuoliktajam festivaliui, skirtingai nei pirmiesiems, jie jau patys nusprendė, kuriuos menininkus kviesti, o festivalio organizatorė Jūratė Ezerskienė pridūrė, kad sudarydami programą jie orientavosi ne į masiškumą, o į išrankų, profesionalųjį meną vertinantį žiūrovą.
Liepos 21-ąją į Bistrampolio festivalio sceną lips specialiai šiam festivaliui suburtas kolektyvas – instrumentinės grupės „Subtilu Z“ ir džiazuojančios studijos „Jazz Island“ nariai. Ši sulipdyta grupė, anot festivalio rengėjų, muzikos vandenyne nardo tarsi žuvys ir išbando vis naujas vietas. Jie groja klasikinę ir modernią muziką, džiazą, improvizuoja.
Rugpjūčio 4-ąją Bistrampolio dvaras minės 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Centriniai dvaro rūmai taip pat pastatyti prieš pusantro šimto metų. Juose gyvenęs Vladislovas Bistramas pats dalyvavo sukilime.Tą dieną žiūrovai galės pasiklausyti dainininkės Aistės Smilgevičiūtės, jai gitara ir akordeonu pritariančių Roko Radzevičiaus ir Mantvydo Kuodžio.
Rupjūčio 25-ąją žiūrovai turės progą susitikti su „nemirtinguoju“ Juozu Erlicku, pasiklausyti jo dainų. Rugsėjo 1-oji skirta moksleiviams. Jie išvys „Atviro rato“ laboratorijos muzikinį spektaklį „Senelės pasaka“. Rugsėjo 15-ąją koncertuos Lietuvos operos solistė Sigutė Stonytė su vieninteliu mūsų šalyje sopraninu Viktoru Gerasimovu. Akompanuos Jurgis Karnavičius.
Rugsėjo 22-ąją festivalis bus uždarytas. Ta proga jo rengėjai yra paruošę koncertą, bet nutyli, kas jame pasirodys. Tai bus staigmena žiūrovams.
Per Kulautuvos pušyną tryliktą kartą vilnys bardų muzika
Įpusėjus vasarai Kauno rajono Kulautuvos miestelyje vėl skambės bardų festivalio „Akacijų alėja“ akordai. Visų pamėgtas ir laukiamas tryliktasis festivalis vis gausėjantį klausytojų būrį sukvies liepos 13 dieną.
Kaip ir kasmet „Akacijų alėja“, kurią taikliausia vadinti septyniomis valandomis ant žolės skambant prasmingiems tekstams, neužgožiamiems instrumentų gausos, dovanos gausų būrį atlikėjų. Tai ir publikai gerai pažįstami veidai, ir po tylos ar kitų meninių veiklų emigracijoje vėl prabilę kūrėjai, ir neseniai į sceną žengę, bet jau tapę konkursų laureatais jaunieji bardai.
"Festivalyje dalyvauja atlikėjai nuo iki. Ar būtų galima juos vienaip ar kitaip sugrupuoti?" Į šį klausimą festivalio meno vadovas Virgis Stakėnas atsako taip: „Pirma grupė – žvaigždės. O kaip be jų? Tik reikia saugotis per greit iškilusių, greitai iškeptų vieno hito (gerai dar jei vieno albumo) artistų. Žvaigždės pagrindinis testavimas – laiku. Ir jis pradedamas skaičiuoti, tarkim, nuo 10 metų...
Kita grupė būtų klasikai. Visąlaik kviečiama dainuojamosios poezijos klasikus pagerbti ir parodyti, nuo ko ir kaip žanras šalyje prasidėjo. Čia gali būti ir aktyvūs, matomi, ir pastaruoju metu gal pritilę dainiai.
Naujokai. Ieškoma naujos bangos bardų, naudojančių platesnius išraiškos būdus, naujas technologijas. Jie tampa sveiku kontrastu tradicijai. Ir nuo tik laimi. Visi.
Ateiviai. Tradicinių dainuojamosios poezijos atlikėjų yra suskaičiuojamas būrys. O norisi nesuskaičiuojamo. Tad kilo mintis būrį atskiesti ateiviais iš kitų stilių, žanrų. Įnešama gaivaus oro kartais jau ir į kiek plėktelėjusias tradicijas. Taip į „Akacijų“ sceną lipa ir folkloro, bliuzo, džiazo, roko, popmuzikos atlikėjai. Ir jie tampa bardais.“
Šiemet visus susirinkusiuosius pasitiks patobulinta vietos infrastrūktura: parke įrengti šviestuvai, bus pastatyta daug didesnė moderni scena. Be to, bus pasirūpinta, kad į priekį išneštos garso kolonėlės sukurtų akustinį komfortą ir suprasti dainų tekstus galėtų net toliausiose pušų amfiteatro vietose įsitaisę klausytojai.
„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ vaišins „Meilės eliksyru“
Savo programą jau pristatė Klaipėdos muzikinis teatras, paskutinį vasaros mėnesį kviečiantis į „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“. Keturioliktasis operos ir simfoninės muzikos festivalis, aprėpiantis Klaipėda, Palangą, Juodkrantę, Nidą, Kretingą ir Bitėnus, ambicingų planų, regis, neturi.
Pasitelkęs net žolininkę Adelę Karaliūnaitę festivalis publiką vaišins premjeriniu „Meilės eliksyru“ (rugpjūčio 2, 3 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre), eksploatuos Michaelą Jacksoną, pateikdami lietuvišką jo kūrybos motyvų opusą (Rimanto Giedraičio simfoninė siuita orkestrui ir chorui M. Jacksono dainų motyvais „Sudie, Maiklai“ rugpjūčio 9 d. Palangos „Vanagupės“ viešbutyje), koncertą „Operissimo“ pristatys M. Jankaus muziejaus Bitėnuose lankytojams (rugpjūčio 10 d.) ir Nidos poilsiautojams (rugpjūčio 14 d.), Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje rugpjūčio 16-ąją po atviru dangumi rodys „Traviatą“, nors jos veiksmas tarsi vyksta salonuose, vasarnamiuose, lošimo namuose ir mansardos kambarėlyje.
Gitaristas iš Graikijos, kaip jau įprasta pas mus, tituluojamas virtuozu, „Viduržemio stygų istorijas“ pasakos Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje (rugpjūčio 17 d.) ir Kretingos muziejaus žiemos sode (rugpjūčio 18 d.).
Festivalio programoje - ir pora sakralinės muzikos koncertų Klaipėdoje (rugpjūčio 21 d. ) bei Juodkrantėje (rugpjūčio 22 d.), pučiamųjų kvinteto „Debesuota su pragiedruliais“ nemokama popietė ant žolės Giruliuose (rugpjūčio 21 d.) ir finaliniai „Sapnai apie Brodvėjų“ Klaipėdos muzikiniame teatre (rugpjūčio 25 d.).
Festivalis vasariškas, pajūriškas, orientuotas į atsipūtusią publiką. Turbūt taip ir turi būti. Tik gaila, kad šuniui ant uodegos eina ankstesnių festivalio vadovų Stasio Domarko ir Audronės Žigaitytės-Nekrošienės pastangos kartelę pakelti kiek aukščiau.
Aprėpia visą Lietuvą
Festivaliai, kuriuos čia pristatėme, tik lašas iš to, kas vasarą vyksta Lietuvoje. Štai liepos 25-rugpūčio 15 d. Nidoje ir Juodkrantėje paminėti Žemaičių krikšto 600-ųjų metinių kvies XV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis ”Kuršių nerija 2013” ir jo iniciatorius prof. Algirda Vizgirda su ansambliu „Musica humana“.
Palangos gintaro muziejuje rugpjūčio pradžioje jau 43-iąjį kartą vyks S. Sondeckio įsteigto festivalio „Nakties serenados“ koncertai.
Apmąstymų ir pokalbių norintys žmonės laukiami XVII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje liepos 13-20 dienomis. Renginys, šiemet baigiantis trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui ir epigrafu pasirinkęs jo esė rinktinės „Tėvynės ieškojimas“ pavadinimą, vėl kvies į kamerinius koncertus, susitikimus su intelektualais, demokratiškus kino vakarus bei parodų atidarymus.
Plačiausiai - muzikos - programai šiemet tinka kamerinių ansamblių mini festivalio vardas: per keletą dienų publika išgirs fortepijoninį trio, kvartetą, kvintetą ir styginių kvartetą. Iškilmingos nuotaikos suteiks ne itin dažnai renginyje skambančių Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų muzikos programa.
Festivalio muzikantai atliks Th. Manno mėgstamo kompozitoriaus R. Wagnerio, Georgo Friedricho Händelio kūrinius, lietuviškai muzikinei kultūrai nusipelniusių kompozitorių Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, čekų tautinės muzikos klasikų Bedřicho Smetanos ir Antonino Dvořáko bei kitų autorių opusus.
Kitoje Lietuvos pusėje, Druskininkuose, renkasi kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gerbėjai. Birželio 16-ąją prasidėjęs iki rugsėjo 22-osios čia truks vienuoliktasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Festivalį rengiantis Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Druskininkų savivaldybė druskininkiečiams, kurorto svečiams, poilsiautojams surengs per 40 renginių: koncertų, sakralinės muzikos valandų, autorinių kūrybos vakarų, literatūrinių skaitymų, tarptautinę konferenciją „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“, Smuiko muzikos šventę. Veiks parodos, vyks muzikinės-literatūrinės popietės, susitikimai prie apskritojo stalo, ekskursijos po M. K. Čiurlionio pamėgtas vietas.
Nuo birželio 30-osios iki rugpjūčio 25-osios kiekvieną sekmadienį muzika skambės Užutrakio dvare. Į festivalį “Užutrakio vakarai” plūsta vis daugiau muzikos ir kultūros gerbėjų. Atvira rūmų terasa, nuo kurios atsiveria vaizdas į Galvės ežerą ir Salos pilį, dar sustiprina emocinį muzikos poveikį.
Šiemet parengta įvairi ir solidi programa nuo „Giunter Percussion“ ir Kauno valstybinio choro koncerto birželio 30-ąją,
vokalo muzikos grupės ,,Vive“ iš Didžiosios Britanijos (liepos 18-ąją, ketvirtadienį), Lietuvos kamerinio orkestro, kamerinio ansamblio „Musica humana“ pasirodymų iki poros džiazo vakarų, Kauno kamerinio teatro spektaklio "Esu Ieva, esu Magdalena...“ pagal A. Ruseckaitės mažųjų novelių ir eilėraščių knygą "Vienišųjų vyninė“. Jame skambės J. M. Damase, F. Poulenco, G. Fauré, F. Mompou, E. Satie kūriniai.
Užutrakio festivalis išskirtinis dar ir tuo, kad , ko gero, vienintelis Lietuvoje turi savo orkestrą, šių metų „Užutrakio vakarams“ parengusį porą programų.
