Kraujasiurbiai mašalai Druskininkams gadina turizmo sezoną

Dzūkijoje prie Nemuno ir net gerokai toliau gyvenančius žmones ir gyvūnus antrą savaitę puola jau ne tik uodai, bet ir upiniai mašalai.

Pagausėjusios mašalų atakos dar labiau nei vietinius gąsdina Druskininkų kurorto svečius. Ypač atvykėlius iš pietinių šalių, kuriose įkyrių kraujasiurbių mašalų nėra.

Jie, bijodami išlįsti iš savo kemperių klausinėja, ar Lietuvoje visą laiką tiek daug įkyriai į akis ir burną lendančių kraujasiurbių mašalų.

„Šiuo metu mašalų dar nėra tiek daug kaip prieš keliolika metų. Bet tikrai jau daugiau nei pernai ar užpernai. Geriausia priemonė - gvazdikėlių aliejus.

Ant piršto užpili lašą ir patrini smilkinį. Problemos nebelieka. Taip darau žaisdamas tenisą. Patariu ir kitiems“, - teigė Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis.

Kurorto vaistinėse lankytojai vis dažniau prašo priemonių prieš uodų ir mašalų įkandimą ir jų pažeistoms vietoms gydyti.

Vaistininkai noriai pataria, kokia apsauginė priemonė labiau tinka suaugusiems, vaikams, nėščioms moterims, o pasirinkimas tikrai nemažas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro atstovai tikino kol kas nesulaukę informacijos, kad nuo mašalų šiemet būtų smarkiai nukentėję žmonės ar naminiai gyvuliai.

Jau trečią pavasarį į Nemuną nebepilamas biologinis preparatas „Vecto Bac“, kuris dvylika metų sėkmingai laiku sustabdydavo upinių mašalų lervų vystymąsi ir neleisdavo iš jų išsiristi vabzdžiams.

Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje sparčiai pradėjo gausėti prieš dvidešimt metų, o viršūnę pasiekė 1996-1997 metais.

Buvo parengta programa, kaip valdyti šių vabzdžių populiaciją, ir kasmet Vyriausybė iš valstybės rezervo skirdavo lėšų jos stebėjimui ir lervų naikinimui.

Dvylika metų kiekvieną pavasarį naudojamas biologinis preparatas davė sėkmingą poveikį.

Mašalų lervų kiekis ant vandens augalų vidutiniškai buvo sumažėjęs nuo kelių šimtų iki 92, paskutinį kartą stebėjimus atlikus 2010 metais.

Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, tokia funkcija buvo perduota Druskininkų savivaldybei, bet be pinigų.

„Kasmet, o šiemet net du kartus rašėme prašymus Vyriausybei, Aplinkos ir Finansų ministerijoms prašydami skirti pinigų kovai su kraujasiurbiais mašalais. Kol kas veltui.

Mums labai neramu, kad kurortas gali patirti didelių nuostolių, kai mašalų populiacija smarkiai pradės gausėti.

Tuomet vėl keletą savaičių poilsiautojai vengs mūsų kurorto. Taip juk buvo maždaug prieš dešimtmetį“, - nuogastavo Druskininkų savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vilius Margelis.