Turizmo agentūros vadovė R. Budginaitė turi ne visai įprastą pomėgį. Laisvalaikiu šokinėja su parašiutu.
Jaunystėje moteris rimtai užsiiminėjo šia sporto šaka ir ne kartą yra tapusi Lietuvos parašiutizmo čempione.
Nors R. Budginaitei yra tekę patekti ir į pavojingą padėtį, adrenalinas, patiriamos emocijos ir vaizdai iš dangaus žvelgiant į žemę moterį vilioja neatsisakyti pavojingo užsiėmimo.
„Kritimas žemyn trunka tik kelias sekundes. Bet per tą laiką patiri nenupasakojamų emocijų. Dingsta visi rūpesčiai, problemos. Jautiesi pakylėtai ir vėl gali kibti į darbus“, – tvirtino kaunietė.
Ryžtą brandino visus metus
R.Budginaitė nuo vaikystės mėgo aukštį. Vis karstydavosi po medžius. Kai sukako 16 metų, į Kauno taikomosios dailės mokyklą, kurioje ji mokėsi, atvyko parašiutininkų klubo atstovai ir pakvietė vaikus išbandyti šuolius su parašiutais.
„Pasiūlymu susidomėjau iš karto. Tačiau apniko abejonės. Maniau, parašiutizmu užsiima tik vyrai, tad gal man jų gretose ne vieta“, – prisiminė moteris.
Tačiau noras išmokti šuolių su parašiutu neapleido. Po metų įkalbinusi drauge eiti kelias bičiules, R.Budginaitė apsilankė klube ir pasiliko.
Troškimas nugalėjo baimę
Išmokusi teoriją ir lankstyti parašiutus, mergina ruošėsi pirmam šuoliui.
„Pavyko tik iš trečio karto. Du kartus pakilome į padangę, bet oro sąlygos buvo nepalankios, šuolį tekdavo atidėti. Bet noras pagaliau išbandyti parašiutą buvo begalinis, nustelbė baimę“, – prisiminė moteris.
Pirmąjį šuolį kaunietė atliko birželio 22 dieną.
„Kilome iš Pociūnų aerodromo. Ten labai gražios vietos – iš padangių matyti Nemuno kilpos, žali miškai, pievos. Nors labiau rūpėjo laiku ištraukti parašiuto žiedą, bet spėjau pamatyti nuostabius vaizdus. To stebuklingo pojūčio negaliu užmiršti iki šiol“, – prisiminė R.Budginaitė.
Tėvai pomėgiu pasibaisėjo
Mergina jau buvo atlikusi 10 šuolių, kai nuvyko į parašiutininkų vasaros stovyklą. Tačiau norint joje būti reikėjo tėvų sutikimo, nes Regina dar buvo nepilnametė. Tik tada ji papasakojo tėvams apie savo pomėgį.
„Kai apie mano „išdaigas“ sužinojo tėvai, kilo skandalas. Tėtis pareiškė, kad mane iš stovyklos parsiveš gyvą ar mirusią. Mama buvo nuolaidesnė. Stovykloje leido pabūti savaitę. Kitais metais tėvų sutikimo užsiimti parašiutizmu jau nebereikėjo, nes man sukako 18 metų“, – pasakojo moteris.
Netrukus mergina pateko į Lietuvos parašiutininkų rinktinę, tapo Baltijos šalių varžybų čempione. Tada susižavėjo parašiutine daugiakove.
Sportininkai turi laisvu stiliumi nuplaukti 100 metrų, šaudyti, nubėgti 1,5 kilometro ir atlikti 5–10 šuolių parašiutu. Tai tikslaus nusileidimo šuoliai. Turi pataikyti į 2 litų dydžio monetos taikinį.
Kaunietė buvo patekusi ir į tuometinės Sovietų Sąjungos rinktinę. Tačiau vėliau pasirinko tik tikslaus nusileidimo ir akrobatinio parašiutizmo kryptį. Ne kartą yra tapusi Lietuvos parašiutinio sporto čempione.
Trūko pagrindinės virvės
Iki šiol R.Budginaitė yra atlikusi beveik 2 tūkstančius 600 šuolių.
„Kai pradėjau sportuoti, apie pavojus negalvojau. Iš pradžių nesuvoki, kiek įvairių netikėtumų tyko. Atsargumas atsiranda didėjant patirčiai“, – sakė parašiutininkė.
Moteriai keletą kartų teko leistis pusiau išsiskleidusiu parašiutu. Kartą trūko trys pagrindinės parašiuto virvės.
„Kai parašiutas tampa nevaldomas, virvės gali apsisukti apie kojas, rankas ir jas sulaužyti. Jei į kilpą pateks kaklas – pasismaugsi. Tada suvoki, kad turi paskutinį šansą išgyventi. Kadangi kritimas trunka kelias sekundes, akimirksniu privalai nusiraminti, nesiblaškyti ir prisiminti visas parašiutizmo technikos subtilybes“, – pasakojo R.Budginaitė.
Nors parašiutizmas dabar kaunietei tapo tik laisvalaikio pomėgiu, moteris kartais vis dar dalyvauja varžybose. Savo gebėjimus ketina prisiminti ir liepos mėnesį vyksiančiame šalies čempionate.
„Apsileisti nenoriu. Bėgioju, kartais nueinu į sporto salę. Kai dabar dalyvauju varžybose, per 2 dienas atlieku 10 šuolių. Paskui skauda visą kūną, nes amžius daro savo. Bet pamiršti parašiutizmo neketinu dar ilgai. Tikiu, kad likimas man bus palankus“, – sakė moteris.
