Dešimt dalykų, kuriuos būtina patirti Tenerifėje

Salos centre dunksantį 3718 metrų aukščio Teidės kalną lyg minkšta apykaklė gaubia susispietę debesėliai, kuriuos ispanai vadina „asilo pilvu“. Į 3555 metrų aukštyje esančią Rambletos apžvalgos aikštelę galima pakilti keltuvu arba per 4-5 valandas užlipti nuo pagrindinio kelio atsišakojančiu takeliu. Kiek akys užmato, aplinkui plyti oranžiniai toliai ir guli didžiuliai juodi lavos rieduliai.

Tikruosiuose Tenerifės paplūdimiuose smėlis tamsiai pilkos arba juodos spalvos. Geltonieji paplūdimiai – dirbtiniai, supilti iš laivais atgabento Sacharos smėlio. Tenerifės gyventojai mieliau ilsisi atokesniuose, vaizdinguose ir mažai turistų lankomuose juoduose paplūdimiuose. Kur tokį rasti? Tagananoje, šiauriausiame Tenerifės iškyšulyje. Čia iš smaragdinio vandens kyšo baltų purslų karūnomis apsigobę juodos uolos.

Tenerifėje auga seniausias pasaulyje drakonmedis, išskėtęs lapus it nagus į kasdien zenite besišypsančią saulę. Būtinai užsukite į Ikodo miestelį jo aplankyti. Nors vadinamas tūkstantmečiu, šiam augalui iš tikrųjų yra tarp 600 ir 800 metų. Drakonmedžio aukštis – 16, o kamieno apimtis – 20 metrų.

Tenerifė garsėja ne tik paplūdimiais, poilsio parkais ir pramogomis - mokslininkams čia taip pat yra ką veikti. Žymus norvegų archeologas Tūras Heirdalas Tenerifėje aptiko šešias laiptuotas piramides ir 1990 m. Giuimaro slėnyje po atviru dangumi įkūrė piramidžių muziejų. Jame galima susipažinti ir su kitomis įvairiausiose pasaulio vietose esančiomis piramidėmis.

Įkvėpkite senųjų miestelių dvasios

Poilsiaudami Tenerifėje nepraleiskite progos pasivaikščioti jaukiuose Lagunos, Orotavos, Garačiko miesteliuose. Iki 1706 m. Garačiko miestelis buvo didžiausias Tenerifės uostas, bet po stipraus vulkano išsiveržimo dalį jo ir apylinkes užliejo lava. Jis žavi kolonijinio stiliaus architektūra ir dailiais mediniais balkonėliais.

Už Garačiko keliukas per kalnus vingiuoja į Teno gamtos parką ir Maską – šalia vaizdingo tarpeklio prisiglaudusį mažą, apleistą ūkininkų kaimelį. Šiuo tarpekliu per keturias valandas galima nusileisti iš 600 m aukščio iki jūros lygio, o pasiekus vandenį, kanojomis arba laivu parplaukti į artimiausią miestelį.

Prie Ikodo miestelio esantis vulkano gyslų labirintas, vadinamas Vėjo urvu, yra ilgiausias Europoje. Jame trim aukštais išsiraizgę 18 kilometrų gyslų. Pasaulyje yra tik keturi už jį ilgesni lavos koridoriai, visi jie - Havajuose. Įlindus į gyslą nuo sienų dvelkia vėsa, į plaučius skverbiasi sodrus žemės kvapas. Palubėje kabo vorai, ant sienų knibžda mikroorganizmų kolonijos.

Kad galėtų saugiai ir greitai šokinėti nuo uolų arba užsikabaroti šlaitais paskui ožkas, Kanarų piemenys pasitelkdavo į pagalbą ilgas lazdas su smailiu geležiniu galu. Dienų dienas leisdami kalnuose jie prisigalvodavo įvairiausių triukų, varžydavosi tarpusavyje, kuris stipresnis, greitesnis, lankstesnis. Dabar salose atgimsta šis tradicinis sportas ir veikia „Piemens šuolio“ federacija, kuriai priklauso daugiau kaip 350 narių.

Ietimi vadinama piemens lazda kiekvienoje saloje kitokia: Fuerteventūroje ir Lanzarotėje, kur nėra aukštų kalnų, pakako 2,5 m–3 m ilgio lazdos su trumpu smaigaliu. Aukštesnėse salose – Gomeroje, Gran Kanarijoje, Tenerifėje - lazda siekdavo net 4,5 m, o galo reikėjo ilgesnio ir smailesnio, kad geriau įsitvirtintų žemėje. Su tokia ietimi piemenys vienu šuoliu nušokdavo iš dešimties metrų aukščio.

Tenerifės gyventojai XX a. pradžioje Teidės kalne išrausė daugybę vandens kanalų. Visi jie prasideda kur nors šlaite ir veda kelis ar net keliolika kilometrų į kalno širdį. Šiais kanalais gėlas vanduo iš kalno suvarva į rezervuarus. Anksčiau vandens kanalais galėjo vaikščioti, kas tik norėjo, tačiau dabar dėl saugumo įėjimai užrakinami. Raktus į kai kuriuos vandens urvus turi vietinės kelionių agentūros, juose vedamos ekskursijos.

Tradiciškiausias Kanarų salų patiekalas – raukšlėtos bulvės su raudonuoju ir žaliuoju mocho padažais. Jų rasite veik visuose baruose ir restoranuose. Jei labai patiks, galite pasigaminti ir namuose. Tam tikslui sudėkite į puodą kelias mažas, gerai nuplautas bulves su lupenomis, užpilkite vandeniu, kad vos apsemtų, pridėkite daug druskos ir, uždengę dangtį, išvirkite. Tada nupilkite vandens perteklių ir dar pagardinkite uždengtame puode, kol odelė susiraukšlės.

Raudonajam mocho padažui reikės šešias skilteles česnako sutrinti su puse šaukštelio maltų kmynų, įberti druskos, į tyrę įdėti pusę aitriosios paprikos ir, viską dar sykį gerai sutrynus, užpilti alyvų aliejaus bei acto mišiniu.

Žaliajam mocho padažui prireiks šluotelės šviežių kalendros lapų. Sutrinkite juos su druska ir česnakais, įdėkite maltų kmynų ir, sumaišę su smulkiai sutarkuota žaliąja aitriąja paprika, užpilkite alyvuogių aliejumi bei actu.