Bulgarijos virtuvė – rytietiškai egzotiška, slaviškai priimtina

Vieni Bulgarijos virtuvę vadina paprasta ar net neįdomia, o kiti pabrėžia, kad bulgarai, kad ir negarsūs kulinariniais šedevrais, gali drąsiai vadintis skanaus maisto šalimi. Be to, labai šviežio.

Nacionalinė bulgarų virtuvė turi ir Viduržemio jūros regiono tradicijų, ir Centrinės Azijos virtuvei būdingų bruožų. Nors ji vadinama slaviška, joje juntama turkų, graikų ir Viduriniųjų Rytų kulinarijos įtaka.

Taratoras, kaškavalas, lukanka, musaka – savo kulinarinius pasididžiavimus vardija bulgarai. Ir tai tik keli pavadinimai iš kiekvieno daugiau ar mažiau turistinio restorano valgiaraščio.

Vien ko vertos šopskos salotos – genialiai paprastos, bet itin gardžios. Užtenka supjaustyti keletą pomidorų, agurkų, paprikų, šiek tiek baltųjų svogūnų, ant daržovių užtarkuoti brinzos sūrio ir viską apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Salotoms gaminti naudojamos daržovės – šviežios, kvapnios, sodraus skonio. Ne ką mažiau svarbesnė ir brinzos kokybė – šis turėtų būti sūrus, aštraus skonio, pagamintas iš karvės arba avies pieno.

Brinza bulgarai mėgsta gardinti daugelį savo patiekalų – sūrį jie barsto ant daržovių, mėsos, trintų sriubų, įsuka į baklažanus arba tiesiog siūlo prie vyno. Šį sūrį galima paprasčiausiai supjaustyti riekutėmis, apibarstyti norimais prieskoniais, aliejumi ir apkepti folijoje.

Bulgarus vargiai galima būtų įvardyti tauta, kurios kulinarinis paveldas būtų vadinamas šalies identiteto simboliu. Jie valgo tai, ką užaugina, o žemė šioje šalyje derlinga. Svarbiausia taisyklė – maistas privalo būti šviežias, o stebinti turėtų ne patiekalų sudėtingumas, bet jo sudedamųjų dalių harmonija. Štai kodėl šios šalies žmonės valgo sezonišką maistą, ne itin riebiai ir viską užkanda didele porcija daržovių įvairiais pavidalais.

Keptos, troškintos, virtos, marinuotos ir raugintos daržovės – vienas iš svarbiausių valgių. Pavasarį senos daržovės pakeičiamos ryžiais arba makaronais, tačiau „sausasis etapas“ trunka kelis mėnesius. Tol, kol laukuose išdygsta nauja žalumynų porcija.

Jei bulgaras jus pakviestų dienelę pasisvečiuoti jo namuose, nustebtumėte sužinoję, kad pusryčiaujama čia kukliai. Sausa duonos riekelė su uogiene arba su sūriu ir kava. Visas smagumas prasideda sulaukus ankstyvųjų pietų. Tai pagrindinis dienos valgis ir yra valgomas prie šeimyninio stalo.

Nežinia, kiek bulgarų šeimų iki šiol puoselėja šią tradiciją, tačiau per pietus valgoma sočiai ir neskubant. Pietums bulgarai renkasi mėsos patiekalus, bet būtinai su daržovių garnyru – šviežių daržovių ir žalumynų salotomis arba troškintomis daržovėmis, tarkim, baklažanais.

Bajaldis – daržovėmis, mėsa ir žolelėmis įdarytas baklažanas, gjuvechas – moliniuose induose patiekiamas pipirų, baklažanų, pupelių ir mėsos troškinys, sarmis – ryžiais ar mėsa įdaryti vynuogių ar kopūsto lapai. Šie pavadinimai bulgarų skonio receptorius džiugina jau per amžius.

Vakarieniauja bulgarai kukliai – maistas gali būti ir šaltas. Užtat sriuba yra būtina, o jų įvairovė Juodosios jūros pakrantėje nemenka. Balkanų pusiasalio gyventojai noriai valgo ir mėsiškas, ir vegetariškas sriubas, vasarą – šaltsriubes.

Be šaltosios taratoro sriubos nepraeina nė viena kaitri diena. Juk pagaminti bulgariškus šaltibarščius, kaip ir mūsiškius, paprasta kaip dukart du – užtenka supjaustyti keletą agurkų, česnako skiltelių, saują graikinių riešutų, šiek tiek krapų, viską užpilti natūraliu jogurtu ir pagardinti druska. Šlakelis aliejaus reikalo taip pat nesugadintų.

Desertui bulgarai renkasi šviežius vaisius – arbūzus, persikus, vynuoges. Jei neužtenka vaisių saldumo, šeimininkės noriai kepa garašą – nacionaliniu vadinamą šokoladinį tortą. Tiesa, šioje šalyje vertinami ir Viduriniųjų Rytų desertai – pistacijomis ir saldžiu sirupu įdarytas sluoksniuotas pyragėlis baklava, medumi arba sirupu pagardinti kviečiai su smulkintais riešutais – kadaifas.

Iš riebalų daugiausia vartojamas aliejus, rečiau – sviestas, tad Bulgarijos patiekalus drąsiai galima priskirti prie sveikesnių. Be to, nemažai patiekalų (žuvis, mėsa, daržovės) kepami ant grotelių, daržovėmis troškinamos savosiose sultyse, taip išsaugant natūralų jų skonį. Bulgarams geriausi prieskoniai – petražolės, česnakai, kalendra ir įvairūs riešutai.

Bulgariškų gėrimų sąrašas – ne ką prastesnis nei maisto. Šalyje senos vyndarystės tradicijos. Iš stipresniųjų gėrimų verta paminėti Bulgarijos degtine vadinamą rakiją ir iš kviečių bei anyžių aliejaus išgaunamą mastiką.

Anyžinį gėrimą bulgarai užsigeria airanu – sūriu gėrimu iš skiesto natūralaus jogurto. Nors tradicija stipresnį gėrimą užsigerti natūraliu jogurtu turistams atrodo keistoka, patys bulgarai pajuokauja, kad taip gerti net geriau – rytinės pagirios bus ne tokios skaudžios.

Jums reikės: vieno ilgavaisio agurko, 5 vidutinio dydžio pomidorų, raudonosios paprikos, svogūno, 300 g binzos, šlakelio alyvuogių aliejaus, druskos ir juodųjų pipirų.

Supjaustykite pomidorus, agurkus, papriką, svogūną, ant daržovių užtarkuokite brinzos ir viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi.

Jums reikės: 3–4 nedidelių agurkų, 500 g natūralaus jogurto, kelių česnako skiltelių, saujos graikinių riešutų, šiek tiek krapų, druskos, šlakelio aliejaus ir, jei mėgstate skystesnę sriubą, vandens.

Susmulkinkite agurkus ir česnakus, krapus, graikinius riešutus, įberkite druskos, viską užpilkite natūraliu jogurtu ir išmaišykite. Patiekdami sriubą apšlakstykite alyvuogių aliejumi.

Tai klasikinis bulgarų ir graikų virtuvių patiekalas. Tik skirtumas tas, kad bulgarai į apkepą deda bulves, o graikai – baklažanus.

Jums reikės: 500 g jautienos faršo, svogūno, kelių česnako skiltelių, 7 bulvių, skardinės luptų pomidorų savo sultyse, morkos, druskos, juodųjų pipirų ir saujos kapotų žalumynų.

Padažui: valgomojo šaukšto sviesto, kelių šaukštų miltų, stiklinės pieno, 2 kiaušinių, tarkuoto fermentinio sūrio, druskos ir pipirų.

Keptuvėje apkepkite susmulkintą svogūną ir česnaką. Kai šie apskrus, dėkite jautienos faršą. Kai mėsa iškeps, į keptuvę dėkite nedideliais kubeliais supjaustytas bulves, stambiai tarkuotą morką, susmulkintus pomidorus, žalumynus. Viską gerai gerai išmaišykite, įpilkite apie 100 ml vandens. Periodiškai pamaišydami kepkite ant vidutinės ugnies tol, kol bulvės suminkštės.

Padažą paruošite keptuvėje ištirpinę sviestą ir įmaišę į jį miltus. Visą masę gerai išmaišykite ir tuomet į ją įpilkite pieno. Kai masė sutirštės, nukelkite keptuvę nuo viryklės ir į ją įmaišykite išplaktus kiaušinius, tarkuotą sūrį, druską ir pipirus.

Musakos mišinį iškrėskite į kepimo indą ir užpilkite paruoštu padažu. Pašaukite indą į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 20–30 minučių. Skanaus!