Sariki yra nedidelė trikampė vąšeliu nerta skarelė. Būtinai juodos spalvos. Visai neišvaizdi. Skarelės kraštuose – išnerti apskriti kutai. Vienoje parduotuvėje pagaliau ją radau – kainavo penkis ar septynis eurus. Tačiau ši skarelė man yra pats tikriausias Kretos simbolis. Joje užkoduota skausminga tautos patirtis, tradicijos ir kova už laisvę.
Žodis „sariki“ kilęs iš turkų kalbos ir reiškia turbaną. Tai tradicinis vyrų kretiečių galvos apdangalas. Voleliu susukta skarelė apvyniojama ant galvos ir užrišama. Ji karštyje dirbančiam žmogui sulaiko prakaitą, kad jis netekėtų ant akių. Ypatingą efektą sukuria nuo jos aplink kaktą kabantys mažučiai kutai. Būtent jie ir yra prasmingiausia sariki simbolikos dalis.
Kutai simbolizuoja kretiečių ašaras. Ašaras, išlietas dėl okupantų, atmenant Osmanų okupacijos aukas ir 1866 m. sukilimo dalyvius. Ypač - osmanų nužudytus Arkadijaus vienuolyne pasislėpusius moteris ir vaikus.
Būtent dėl to skarelės spalva yra juoda. Kaip ir apskritai visa tradicinė kretiečių apranga. Važiuojant pro kalnų miestelius ir kaimus, dar ir šiandien galima pamatyti nuo galvos iki kojų juodai apsirengusių kalniečių. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonės. Kai kurie tebenešioja ir sariki, nors dažniau šis aksesuaras sutinkamas folkloro kolektyvų pasirodymuose.
Kreta nepriklausoma buvo labai trumpai. Kadaise buvusi vienos seniausių Europos civilizacijų – Mino civilizacijos – lopšiu, per pastaruosius du tūkstančius metų ji gali pasigirti tik keliolikos metų nepriklausomybės laikotarpiu. Romos ir Bizantijos imperijos, arabai, venecijiečiai (kryžiuočių nukariauta sala buvo parduota Venecijai), o nuo XVII-XVIII a. - pikčiausieji okupantai osmanai.
Iš pastarųjų priespaudos sala sugebėjo išsivaduoti tik 1898 m. - tada buvo įkurta Kretos valstybė. Bet jau 1913 m. valstybingumas buvo prarastas – sala atiteko Graikijai, kuriai priklauso iki dabar.
