Dzeuso urvas
Kreta buvo vieta, kur gimė ir nuo savo tėvo, visus palikuonis praryjančio Krono, buvo paslėptas vėliau viso dievų Olimpo valdovu tapęs Dzeusas. Dzeuso motina Rėja, siekdama apsaugoti kūdikį, pagimdė jį kalnų oloje, kurioje nėra aido – suprantama, kad kūdikis savo verksmu pabaisai tėvui neišsiduotų, kur esąs.
Pasak legendų, ši ola – Dikti urvas - yra Lasičio plokščiakalnyje, pakilusiame 800 m virš jūros lygio. Norint į ją patekti, akmenimis grįstu taku tenka kopti į kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria vaizdinga derlingų žemių panorama. Nepasitikintys savo kojomis į kalną gali užjoti asiliuku – transporto paslaugas siūlančių šeimininkų su savo keturkojais čia netrūksta. Asiliuką galima „pasigauti“ ir nuo pusės kalno.
Užkopus beveik tiek pat laiko reikia stačiais laiptukais leistis į drėgme ir vėsa dvelkiantį urvą, dėl stalaktitų ir stalagmitų puokščių primenantį Gaudi architektūros šedevrą. Pačiame urvo dugne laiptukai tampa slidūs. Čia teka ir požeminis upelis, į kurį turistai mėgsta mėtyti smulkias monetas. Nustembame tarp jų išvydę ir dešimties litų banknotą.
Krasi kaimelio platanas
Ir užaugęs Dzeusas nepamiršo jį išauginusios Kretos. Čia įvyko ir vienas garsiausių jo meilės nuotykių. Pasivertęs baltu jaučiu, būtent čia dievų valdovas atsigabeno gražiąją Europą ir pasimylėjo su ja po platanu.
Sakoma, kad būtent šis platanas tebeauga Krasi kaimelyje. Įspūdingo storumo medis panašiais į klevo lapais ir daugybe drevių skaičiuoja jau ne pirmą tūkstantį metų. „Į medį nelipti!“ - įspėja lentelė apačioje.
Tiesa, Krasi kaimelio platanas turi konkurentą – Senovės Graikijos Gortynos mieste, tame pačiame, kur akmenyje iškalti pirmieji Europoje įstatymų sąvadai ir stovi romėniško teatro griuvėsiai, auga kitas platanas. Kai kurių dievų ekspertų žiniomis, Dzeusas su Europa sugulė būtent po juo.
Galų gale, ne taip ir svarbu, po kuriuo platanu tai nutiko – visi iki vieno sutaria, jog tai įvyko Kretoje, ir jog šios sueities vaisius buvo pusiau žmogus, pusiau dievas galingasis karalius Minas.
Susipina mitai ir istorija
Mino civilizacija Kretoje klestėjo 2700 -1450 m. pr. m. e. Šioje Graikijos saloje, ypač aplink dabartinę jos sostinę Heraklioną, archeologai atradę nemažai senos, kaip spėjama, matriarchalinės civilizacijos pėdsakų.
Turistus viliojantys pirmosios Kretos sostinės Knoso rūmai – labirintas, nagingojo legendinio meistro Dedalo statytas Minotaurui – pabaisai su jaučio galva, ryjančiai žmones, kurio susilaukė vandenų dievo Poseidono prakeikta karaliaus Mino žmona Pasifajė, nusidėjusi su jaučiu.
Suartėti su jaučiu zoofilijai pasmerktai karalienei padėjo tas pats Dedalas, sumeistravęs karvę, kurioje valdovė ir pasislėpė. Nenuostabu, kad po tokių išdaigų Dedalui su sūnumi teko kalėti bokšte, iš kurio buvo įmanoma pabėgti tik pasigaminus sparnus.
Jeigu remsimės archeologų tyrinėjimais, visi šie mitiniai įvykiai vyko maždaug prieš 4,5 tūkst. metų – būtent tada buvo pastatytas Minotauro labirintas. Galimas dalykas, kad ir Dedalas, ir Ikaras buvo realios istorinės asmenybės. Tik mažai tikėtina, kad Ikaras, iššokęs su sparnais iš bokšto, nesėkmingai nusileido dėl to, jog priartėjus prie saulės ištirpo vaškas...
