Apie savo įspūdžius šalyje, kurioje, priešingai nei Lietuvoje, dabar netrukus prasidės vasara, Vaiva pasidalijo su portalo lrytas.lt skaitytojais.
Gamta gražesnė už miestus
Per mėnesį viešnagės tolimoje šalyje jie spėjo aplankyti ir Sidnėjų, ir Melburną, ir Auksinę pakrantę.
Viešėdami Sidnėjuje lietuviai užsispyrė apsilankyti garsiajame operos teatre – ten jie žiūrėjo muzikinį spektaklį. „Tai, ką pamatėme, tikrai patiko. Tačiau kiek nustebino pats pastatas. Galiu patikinti, kad Vilniaus operos ir baleto teatras iš vidaus atrodo gerokai puošniau. O ten viskas padaryta paprastai, kai kur net tinkas byra“, – pasakojo ji.
Bene labiausiai lietuvius sužavėjo Melburnas. Ir dėl savo ypatingos dvasios, ir dėl visapusiškai patogaus gyvenimo jame. Lietuvoje planuodami kelionę Vaiva ir Gaudentas susipažino su Melburne daugelį metų gyvenančiais lietuviais, pas juos pora ir apsistojo. „Audra ir Saulius Zareckai – nepaprastai šilti ir maloniai mus priėmę žmonės. Absurdiška sakyti, kad lietuviai – nesvetingi“, – teigė ji. Melburne Vaiva ir Gaudentas aplankė nemažai įvairių muziejų, botanikos sodą, tuo metu kaip tik vyko garsiosios žirgų lenktynės „Melbourne Cup Carnaval“.
Šįkart Australijos sostinės Kanberos pora neišvydo, tačiau kartą joje viešėjusi Vaiva patikino – tai turistui neįdomus biurais apstatytas miestas, kuriame beveik visi žmonės vaikšto juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais.
„Jeigu būtume iš arčiau nesusipažinę su Australijos gamta, miestai nebūtų palikę jokio įspūdžio“, – sakė astrologė.
Drauge su vietos lietuviais jie išmaišė didelius žemyno plotus, aplankė Viktorijos valstiją, piečiausią Australijos vietą – įspūdingąją Tasmaniją. Gaudentui didelį įspūdį paliko vienais gražiausių kalnų pasaulyje laikomi eukaliptais apaugę Mėlynieji Australijos kalnai. O Vaiva žavėjosi to krašto uolomis.
Mėnesį maitinosi krevetėmis
Vienas iš būdų pažinti šalį – paragauti tradicinių patiekalų. Tačiau Vaiva ir Gaudentas dar prieš kelionę pasakė sau – valgys tik tai, kas skanu, ir specialių eksperimentų nedarys. Valgiaraštyje prioritetą jūros gėrybėms teikianti pora kone visą mėnesį maitinosi krevetėmis, žuvimi, valgė daug daržovių. „Mėsos nenorėjau iš principo. Jau kokius metus stengiuosi jos kuo rečiau ragauti. Man nesmagu psichologiškai“, – sakė Vaiva.
Renkantis maistą įtakos turėjo ir maisto produktų kainos. Čia kilogramas pomidorų kainuoja tiek pat, kiek ir kilogramas kiaulienos – apie 8 dolerius (apie 22 litus), o toks pat kiekis krevečių – maždaug 13 dolerių (apie 36 litus). Tarp pigesnių prekių šalyje Vaiva įvardijo drabužius. Tiesa, pirkimo manijai ji nepasidavė. „Reikia nepamiršti, kad pigu tik vietiniams, o lietuviai dolerio kursą turi dauginti beveik iš trijų, – juokėsi ji. – Parduotuvių tikrai nesiaubėm, parsivežėm tik visokių smulkmenų.“
Pamišę dėl sveikos gyvensenos
Palyginusi pirmą savo vizitą Australijoje 1988 metais ir dabar Vaiva pirmiausia pastebėjo – žmonės čia pradėjo gyventi sveikiau. Šįkart gatvėse ji nebematė didžiulį antsvorį turinčių žmonių. „Prieš daugiau nei dvidešimt metų vaizdas buvo kraupus. Aš nekalbu apie žmones, kurie sveria šiek tiek daugiau, nei turėtų. Tuomet didžioji dalis gyventojų buvo panašūs į kelis šimtus kilogramų sveriančius begemotus, kurie dėl per didelės savo masės net nebegalėjo normaliai vaikščioti. Dabar viskas priešingai“, – patikino ji.
Šalyje jau kuris laikas aktyviai propaguojamas sveikas gyvenimo būdas. Kone kiekviena vietos televizija turi laidą, skatinančią labiau mylėti ir prižiūrėti save. Australijoje griežtai kovojama su rūkymu ir alkoholizmu. Kvaišalų galima nusipirkti tik specialiose parduotuvėse, tačiau ir jose apsilankius verta apie savo poreikius pamąstyti dar kartą – ir alkoholio, ir cigarečių kainos dažnam lietuviui atrodo nesuvokiamai didelės. Įstatymai neleidžia į šalį įsivežti cigarečių, o vietoje pardavinėjamos pakuotės yra pažymėtos šleikštulį keliančiomis nuotraukomis, vaizduojančiomis tabako daromą žalą.
Australai laikosi dietos, praktikuoja žaliavalgystę, sportuoja, domisi ilgaamžiškumo paslaptimis. Jie taip įsijautė, kad dėl ilgesnės gyvenimo trukmės net pradėjo konkuruoti su japonais. „Australijoje nuo pokario laikų gyvenančiam mano dėdei – 91-eri, tetai – 92-eji. Tačiau jie ne kokie sukriošę senukai, o blaivia galva mąstantys žmonės“, – patikino Vaiva.
Australai taip pat labai saugosi nuo tiesioginių saulės spindulių. Kaip pasakojo Vaiva, anksčiau buvęs madingas tamsus įdegis šiandien ten nebepopuliarus. Merginos ir moterys tiesiog pamišusios dėl baltos odos. Kiekvienoje vietinių vonioje stovi litriniai apsauginio kremo buteliai, kuriuo jie tepasi net ir tuomet, kai lauke oras apniukęs. Kai kurios damos net lyjant lietui nešioja specialias peršviečiamas pirštines, kurios saugo odą nuo ultravioletinių spindulių. O beveik visi pliaže poilsiaujantys žmonės – turistai. Vietinių čia nedaug.
Nepaisant to, tirs dienas Ausinėje pakrantėje poilsiavusi pora nevengė pasilepinti saulės voniomis. „Gaila, kad oras nebuvo labai šiltas. Australijoje netrukus turėtų prasidėti tikra vasara, o šiandien oro temperatūra siekia apie 20 laipsnių šilumos. Vandenyje buvo vos du besimaudantys žmonės: Vaiva ir Gaudentas, – juokėsi pašnekovė. – Visi kiti arba stoja ant burlentės, arba nesimaudo visai. Todėl mes, bešokinėjantys per bangas, vietinių akimis atrodėme mažų mažiausiai keistai.“
Kengūros – neatskiriama Australijos dalis
Pasak astrologės, australai labai saugo ir puoselėja gamtą. Ant dviejų kojų šuoliuojančių kengūrų Australijoje galima pamatyti dažniau nei pro šalį praeinančių žmonių – šalies simboliu laikomų gyvūnų čia ypač gausu. Susitikimo su jomis neišvengė ir atostogavę lietuviai. Vaiva pasakojo, kad ją šiek tiek nustebino kengūrų tingumas. „Įsivaizdavau, kad jos – labai judrios. Tačiau ten jas turistai kaip reikiant išlepina: šeria, glosto, todėl man ten gyvenančios kengūros labiau priminė tingius pietiečius“, – juokėsi ji.
Ką jau kalbėti apie dar vieną Australiją reprezentuojantį gyvūną – nuolat snūduriuojančias koalas. „Jos nuolat miega! Kai kas nors nori su jomis nusifotografuoti, tuomet prižiūrėtojas atneša eukalipto šakelę, ji pabunda, užkremta, pasišypso drauge ir toliau miega“, – pasakojo pašnekovė.
Ne ką mažesnį įspūdį Vaivai paliko laisvai gyvenančios ir, pasak jos, labai įžūlios papūgos. „Kalnuose prie mūsų priskrido papūga ir pradėjo žiūrėti terorizuojančiu žvilgsniu tarsi klausdama, ką jai duosiu. Turėjau cukraus pakelį. Pasičiupusi jį labai gražiai praplėšė, išsibėrė ir sulaižė. O vėliau vėl pradėjo žiūrėti - duok dar ką nors“, – juokėsi nuotaikingą istoriją prisiminusi Vaiva.
Lietuvę tai pat nustebino didžiulės iguanos, kurių ypač gausu kalnuotose vietovėse. Pašnekovė pasakojo, kaip sykį moteris prisėdo ant akmens, šalia kurio saulėje šildėsi viena jų. Užuot pasitraukusi, iguana drąsiais pasislinko dar arčiau. Toks driežo poelgis kiek nustebino Vaivą, tačiau vėliau ji sužinojo, kad iguana greičiausiai tikėjosi būti pašerta. „Įdomu tai, kad Australijoje gyvūnai į turistus nereaguoja. Tu pats labiau jų bijai nei jie tavęs“, – šyptelėjo ji.
Gyvatės ataka
Vienas įsimintiniausių nuotykių šiandien Vaivai – tik emocingas pasakojimas, tačiau viešint Australijoje jis kaip reikiant įvarė baimės. „Lankydamiesi piečiausiame šalies krašte kopėme į kalną. Ramiai sau vaikštinėjome, ir staiga prieš akis išdygusi gyvatė agresyviai puolė Gaudentą. Kas jai šovė į galvą – nežinau. Iš baimės kaip reikiant kibome į kojas, kol galiausiai pavyko pasprukti“, – išgąsčio neslėpė ji. Ir nors gyvatė nebuvo didelė, tačiau viena iš tų, kurių nuodai žmogų gali pražudyti.
Kita nemaloni kelionės detalė – Vaivos nudardėjimas nuo kalno. Pasak jos, ant ten esančio žvyro gali pasijausti lyg ant ledo. „Stipriai susitrenkiau užpakalį, todėl kelias savaites nekaip jaučiausi“, – sakė ji.
Paklausta, ar Australijoje dar liko kas nors, ko nespėjo pamatyti ir būtinai nori aplankyti, Vaiva suabejojo: „Nemanau. Kol kas Australija pasisotinau. Tai tikrai ne mano šalis. Galbūt kada nors čia dar grįšiu, tačiau tikrai ne artimiausiu metu. Lietuvoje – ne ką blogiau. Labiau norėčiau sugrįžti į Singapūrą, jis mane traukia lyg magnetas“, – šypsodamasi užsiminė ji.
